Tikros katalikiškos mokymo įstaigos Lietuvoje - ar tokių yra?

[Diak. Tomas M.]

Katalikiškas švietimas yra viena labai mane dominančių sričių. Kai skaitai užsienio resursus, dažnai iškyla diskusijos, kad JAV nemažai universitetų, koledžų ir mokyklų vadinasi katalikiškomis, bet savo esme nėra katalikiškos, o kartais elgiasi netgi priešingai tikėjimui. Tokiu būdu yra sudarinėjami tikrų katalikiškų mokymo įstaigų sąrašai, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti ir sužinoti "kas yra kas". Dedikuotos organizacijos, kaip kard. Niumeno bendrija gyvai diskutuoja apie problemas, viešai įvardija prieš tikėjimą nusižengiančias mokymo įstaigas, skatina išlaikyti katalikiškumo "širdį" mokymo programose ir studentų aplinkoje, rengia konferencijas, skirtas katalikiškam švietimui.

Viena pagrindinių problemų yra tame, kad dažnai valdininkai ir žmonės, atsakingi už švietimo įstaigas nelabai net nutuokia, ką reiškia pats terminas katalikiška mokymo įstaiga. Jei žmonių tikėjimas silpnas, tai dažnai jie pagal save ir supranta tą terminą. Kartais tai daroma tiesiog iš marketingo perspektyvų, o ne dėl tikėjimo.

Tikriausiai matydamas šią problemą, Šv. Pop. Jonas Paulius II kreipėsi į tikinčiuosius su Gaudium et Spes - apaštališkąja konstitucija, skirta universitetams. Taip pat yra nemažai gerų straipsnių ta tema, kuriuose bandoma susumuoti Bažnyčios mokymą apie katalikišką švietimą.

Įdomu, ar kas kontroliuoja mokyklų, ligonių ir kitų įstaigų vadinimą katalikiškomis?  JAV tai tiesiogiai atlieka vyskupai ir tam tikrais atvejais jie gali net pareikalauti, kad įstaiga pašalintų žodį "katalikiška" iš savo pavadinimo.

Kokia yra situacija Lietuvoje? Pavyzdžiu paimkime mokyklas. Man teko proga gražią rugsėjo pirmosios dieną pasivaikščioti Kaune. Mano žmoną šokiravo mokinių merginų apranga, nes jos buvo apsirengusios, tarsi eidamos save parduoti. Gaila, bet Laisvės Alėjoje galėjai pamatyti ir Jėzuitų gimnazijos auklėtines su languotais mini sijonėliais  Jei pati gimnazija per aprangą neperteikia auklėtiniams dorovingumo, ką galima manyti apie kitas sritis?

Arba mano mokykla, kuri buvo pervadinta į "katalikišką mokyklą". Skyrelyje "Apie mokyklą" rašoma:

Vienintelė mokykla Kaune, dirbanti pagal kryptingo meninio (muzikinio) ugdymo programas ir turinti Muzikos skyrių.

Nei žodžio apie katalikiškas vertybes? 

Skyrelyje "Vizija ir misija":

MOKYKLOS VIZIJA

Bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendinanti savitos pedagoginės sistemos elementus, atvira kaitai ir visuomenei, siekianti aukštos ugdymo(si) kokybės, ugdanti kūrybingą, dvasingą, suprantančią savo teises ir pareigas asmenybę, gebančią konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime.

MOKYKLOS MISIJA

Mokykla teikia kokybišką bendrąjį valstybės nustatytą išsilavinimą (pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir formaliojo muzikinio ugdymo programas), įgyvendindama katalikiško (salezietiško) ugdymo sistemos elementus, kuria tikslingas ir saugias mokymosi aplinkas, ugdo kiekvieną mokinį siekti sėkmės.

FILOSOFIJA

Mokykla gyvenimui – gyvenimas mokyklai.

Traktuotės paaiškinimas: tikĖjimas ir kryptinga veikla padės išugdyti stiprią, kompetentingą asmenybę, o kartu šiame procese tobulėsime ir patys, kaip ugdytojai.

VERTYBĖS

    Demokratiškumas – sugebėjimas diskutuoti, tartis, išgirsti, įtikinėti ir priimti kompromisus.
    Atsakomybė – beveik visų mokyklos darbuotojų ir mokinių bei jų tėvų įsipareigojimas mokyklai.
    Pagarba, tolerancija, empatija (atjauta) - daugumos mokyklos bendruomenės geri tarpusavio santykiai, pagalba vienas kitam, kiekvieno priėmimas tokio, koks jis yra.
    Kūrybiškumas – mokyti mokinius kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
    Pilietiškumas, patriotiškumas – ugdyti tautos identitetą išpažįstančią asmenybę, puoselėti mokyklos, tautos tradicijas.
    Poreikis tobulėti – daugumos mokytojų atvirumas pokyčiams, tobulinant kvalifikaciją, siekiant įgyti naujų kompetencijų.
    Bendruomeniškumas ir bendradarbiavimas – mokyklos bendruomenės susitelkimas prasmingiems darbams.
    Vidinė kultūra – mokyklos bendruomenės bendrų tikslų siekis, tradicijų puoselėjimas.

Mokyklos Misijoje užsimenama apie "įgyvendindamus katalikiško (salezietiško) ugdymo sistemos elementus", bet neaišku kiek daug tų elementų yra, nes Vertybių skyrelyje nerandame nei dorovingumo, nei kitų dalykų, kurių tikėtumeisi iš katalikiškos mokyklos...

Žymiai linksmiau nuteikia mokyklos Sielovados skyrelis su aprašytais dvasinio tobulėjimo pasiekimais, tačiau tai yra tik fasadas, o kas tikrai dedasi viduje galėtų pakomentuoti tik dabartiniai mokiniai.

Tikrai nesu nusiteikęs negatyviai, bet manau tai yra sritis, kuriai tikrai nepamaišys gera diskusija

[kukulis]

Čia kažkaip jaučiu vieną psichologinį momentą.
Kai aš mokausi mokykloje, kuri nesivadina katalikiška, tai aš tarsi renkuosi tai kas man atrodo vertinga, bet nebūtinai pagal daugumos nuomonę.
Tuo tarpu, kai mokykla vadinasi katalikiška, gali atsirasti protesto noras elgtis ne taip kaip katalikai, o kažkaip savaip. O juk dažnai paauglystėje taip ir būna...
Na mes su Silvija apie tai truputį esam kalbėję


Sudėtingas čia klausimas. Bet atsakymas slypi, manyčiau, tame, kad ne mokykla, o tėvai labiausiai įtakoja žmogaus dorovinį auklėjimą. Nes tarkim į Jėzuitų gimnaziją atsiranda stimulas leisti ne dėl to, kad ji katalikiška, o dėl to kad ten aukštas išsimokslinimo lygis ir panašiai. Tokiu atveju pas vaiką tarsi nuo mažens bus ugdomas "imunitetas" prieš tikėjimą. Šitoj vietoj netgi įžvelgiu labai pozityvų reformatų vaidmenį.

Toks A. Trimakas "Tikint bręsti" savo knygoje yra ištyręs ir padaręs išvadą, kad brandus tikėjimas žmoguje subręsta tik po protesto etapo.

[Diak. Tomas M.]

Nes tarkim į Jėzuitų gimnaziją atsiranda stimulas leisti ne dėl to, kad ji katalikiška, o dėl to kad ten aukštas išsimokslinimo lygis ir panašiai. Tokiu atveju pas vaiką tarsi nuo mažens bus ugdomas "imunitetas" prieš tikėjimą.

Geras pastebėjimas. Pažįstu 6 žmones, kurie yra baigę Kauno Jėzuitų gimnaziją. Tik vienas iš jų yra aktyviai tikintis... O vienas jų net pasakė, kad vertimas eiti į Šv. Mišias jį atmušė nuo tikėjimo, bet čia vėl matau tėvų, šeimos įtaką, nes paklausiau to tikinčio žmogaus ar jam nekliudė ėjimas į Šv. Mišias, sakė, kad ne