Komunija gyvenantiems nesusituokus

[Diak. Tomas M.]

Kard. Arinze, kaip visuomet labai aiškiai ir tiesiai:


Communion for divorced-and-remarried is a rejection of Divine law: Cardinal Arinze.

Svarbus akcentas - Šv. Komunijos priėmimas žmogui, nesančiam malonės stovyje, nesuteikia Dievo malonės.

[Kaštonas]

"Svarbus akcentas - Šv. Komunijos priėmimas žmogui, nesančiam malonės stovyje, nesuteikia Dievo malonės."

Manau, kad jūs šitame forume jau kažkada kalbėjote apie "malonės stovi"?!

[Pilgrim]

Pasakyti nieko negaliu 
nes tiesiog  nežinau ką šneka 
o Komunijos priėmimas tik malonės stovyje, tai sena tiesa ir niekas jos nekeičia.
Komunijos teikimas išsiskyrusiems taip pat senas dalykas ir pakankamai įprastas.

[Diak. Tomas M.]

Tomo Vilucko komentaras Facebooke:

Sinodo tėvai surado sunkų ir trapų konsensusą. Aš jau neturėjau jokių vilčių, bet šis rytas reiškia mažytę novatorių pergalę. Tik laiko klausimas, kuomet foro interno taps foro externo. Žinoma, viskas atrodo kiek groteskiškai, tačiau tai - pereinamasis laikotarpis numaldyti tradicionalistus. Jiems priklauso praeitis, o Bažnyčia yra semper reformata. Tiems kas nesupranta ką nusprendė raudonkepuraitės paprasta kalba - nuo šiol kunigas pats galės nuspręsti ir slapčia duoti Eucharistiją išsiskyrėliams.
P.S. Beje, tai, ką broliai pranciškonai (gal ir jėzuitai) Lietuvoje praktikavo dabar įteisinta. Ak, tie pranciškonai

Liberalų pasaulyje elgtis priešingai Bažnyčios mokymui yra vertintina... Tiek to paklusnumo...

Taip pat jo komentaras atspindi liberalų idėją - keisti doktriną per pastoracinį darbą, ką daug žmonių neigia, tarsi užsidengdami akis prieš tikrą pavojų Bažnyčiai.

[Silvija]

Nu jooo... ši nuomonė labai skiriasi nuo, iš pirmo žvilgsnio, panašios laikysenos žmogaus, kurią anksčiau, Tomai, citavai:

Patiko Beno Ulevičiaus komentaras Facebook'e:

Sinodas antrą kartą susituokusiems šiaip paprasčiausiai priimti Komuniją galimybės nesuteiks. Per grubus sprendimas, per grubus ir teologiniu, ir pastoraciniu požiūriu. Man patiko tokio kun. brolio Algio mintis, kad paprastai mes iš sinodų tikimės "arba - arba" sprendimų, tačiau sinodai geba rasti "trečią sprendimą" - netikėtą, gerai subalansuotą, pagrįsta Evangelija, negriaunantį katalikiškosios Tradicijos esmės. Visai kaip Jėzus. Jis nei leido užmėtyti nusidėjėlę akmenimis, nei ignoravo jos nuodėmę. Jo sprendimas paprastai - "trečias kelias" To iš Sinodo tikiuosi ir šį kartą.

O aš Tomą Vilucką dar kažkada rėmiau, kai jis bandė laimę rinkimuose ir štai dabar - "raudonkepuraitė", "nuramdyti tradicionalistus"... Juk tai - akivaizdus politikavimas Bažnyčioje, o ne Kristaus mokinystė.

Gali būti, kad tas trečiasis kelias, ieškant Dievo malonės Sakramentuose, bus siauras ir sunkus, ir tai daug priklausys nuo vietinių kunigų, bet Tiesa juk nuo to nesikeis. Nesikeis ir dėl klaidingai suformuotos žmonių sąžinės, kuri padiktuos savus sprendimus. Taigi gaunas, kad tie, kas trokšta Sakramentų labiau nei Tiesos, yra ypatingos rizikos zonoje kartu su tais, kurie su išlygomis Sakramentus teiks ginčytinais atvejais.

Manau, labai aukštai iškelta kartelė tam pastoraciniam darbui ir kiekvienam tikinčiajam

P.s. bet dar neskaitėm galutinio Popiežiaus žodžio

[Pilgrim]

Galima sakyti oficialus komentaras

Štai kas sakoma tik vieno balso persvara priimtame 85 baigiamojo dokumento paragrafe:

,,Šv. Jonas Paulius II pasiūlė bendrą kriterijų, kuris yra šių (išsiskyrusių ir antrą santuoką sudariusių katalikų) situacijų vertinimo pagrindas. ,,Tegul ganytojai žino, kad dėl tiesos meilės turi gerai orientuotis ir suprasti padėtį. Juk yra skirtumas tarp tų, kurie stengėsi išsaugoti pirmąją santuoką ir visai neteisingai buvo palikti, ir tų, kurie suardė teisėtą santuoką dėl sunkios savo kaltės. Pagaliau yra ir tokių, kurie iš naujo susituokė, kad galėtų išauklėti vaikus, o jų sąžinė subjektyviai įsitikinusi, jog galutinai iširusi ankstesnė santuoka niekada nebuvo teisėta" (Familiaris Consortio, 84). Tad kunigų pareiga palydėti žmones savo situacijos tyrimo keliu, vadovaujantis Bažnyčios mokymu ir vyskupo nurodymais. Šiame procese reikalinga sąžinės sąskaita, apmąstymų momentai ir atgaila. Išsiskyrusieji ir vėl susituokusieji turėtų savęs klausti kokia buvo jų laikysena vaikų atžvilgiu kai santuoka pateko į krizę, ar jie bandė susitaikyti, koks palikto sutuoktinio likimas, kokios buvo naujos santuokos sudarymo pasekmės kitiems šeimos nariams ir tikinčiųjų bendruomenei, kokį pavyzdį jie patys duoda jauniems žmonėms, kurie ruošiasi santuokai. Toks nuoširdus apmąstymas gali sustiprinti pasitikėjimą Dievo gailestingumu, kuris yra skirtas kiekvienam žmogui."

Šiame baigiamojo dokumento paragrafe toliau sakoma, kad būna aplinkybių, kurios sumažina arba panaikina žmogaus atsakomybę arba pakaltinamumą, kad kai kuriose situacijose žmogus negali elgtis kitaip, tad visada reikia ištirti atsakomybę už konkrečius veiksmus ir sprendimus.

Baigiamajame dokumente paliestas ir žiniasklaidos dažnai keltas homoseksualių asmenų statusas. Pabrėžėta, kad Bažnyčia negali pritarti homoseksualioms sąjungoms, tačiau dar kartą primenama, kad šie asmenys negali būti diskriminuojami.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-10-25-paskelbtas-vyskupu-sinodo-baigiamasis-dokumentas/136534

[Silvija]

Aš kaip suprantu, iš šito oficialaus kom. ir daromos visos subjektyvios išvados.

[Diak. Tomas M.]

Graži istorija, kai "nereguliarios situacijos" sprendžiamos Dievo garbei - Kun. Petras Stravinskas: mano tėvai 25 metus gyveno kaip brolis ir sesuo, kad galėtų priimti Šv. Komuniją.

Gaila neturiu laiko išversti, labai gražiai aprašyta šeimos atsivertimo ir to sprendimo priėmimo istorija, gal kas nors norėtų išversti:

My parents lived as 'brother and sister' for 25 years so they could receive Communion: priest

[Diak. Tomas M.]

Kardinolas Robert Sarah, Vatikane atsakingas už liturgiją ir sakramentus, tiesiai pasisako apie bandymus keisti Šv. Komunijos davimo praktiką ir prilygina tai naujos evangelijos parašymui, kuri nėra Jėzaus Evangelija:

"To admit a person to Eucharistic communion when he lives in manifest contradiction with the words of Jesus signifies opening a door which does not lead to Christ, or actually to close the true door of life," he stated in an interview with Armin Schwibach, philosophy professor at Rome's.

"To kick in this door or climb in some other place means to write another gospel and to oppose Jesus Christ Our Lord," observed Sarah, prefect of the Congregation for Divine Worship and the Discipline of the Sacraments.

[Diak. Tomas M.]

Labai įdomi Šv. Grigalijaus Didžiojo įžvalga apie Komunijos suteikimą gyvenantiems "netvarkingose santuokose":

Fr. Cassian Folsom, O.S.B.: The Letters of St. Gregory to St. Augustine of Canterbury

Santrauka: priimant tikėjimą (nes kalba eina apie konvertitus iš pagonybės), žmogui turi būti paaiškinta, kad tai yra didelė nuodėmė ir kad jis turi jos atsisakyti. Bet jei žmogus tai padarė prieš krikštą, tuo metu jis to nežinojo, todėl jam gali būti suteikiama Šv. Komunija. Tęsdamas jis sako (mano laisvas vertimas):

"Nes šiomis dienomis (t.y. didžiųjų misijų) Bažnyčia kai kuriuos dalykus taiso (koreguoja, baudžia) griežtai, kitus dalykus leidžia iš atlaidumo (švelnumo), kitus dalykus apgalvotai "nepastebi" ir toleruoja. Tokiu būdu Bažnyčiai dažnai pasiseka uždusinti blogį, kuriam Ji nepritaria."

[Diak. Tomas M.]

Įdomu, kad net toks liberalus Popiežius Pranciškus sako, kad jis nori išsiskyrusias poras integruoti į Bažnyčią, bet tai nereiškia, kad jos gali priimti Šv. Komuniją (dėl vertimo, čia iš jo interviu, skrendant iš Meksikos į Romą):

Anne Thompson, NBC (USA): Some wonder how a Church that claims to be merciful, how can the Church forgive a murderer easier than someone who has divorced and remarried?

Pope Francis: I like this question! On the family, two synods have spoken. The Pope has spoken on this all year in the Wednesday Catechisms. The question is true, you posed it very well. In the post-synod document that will be published, perhaps before Easter – it picks up on everything the synod – in one of the chapters, because it has many – it spoke about the conflicts, wounded families and the pastoral (care) of wounded families. It is one of the concerns. As another is the preparation for marriage. Imagine, to become a priest there are eight years of study and preparation, and then if after a while you can't do it, you can ask for a dispensation, you leave, and everything is OK. On the other hand, to make a sacrament (marriage), which is for your whole life, three to four conferences...Preparation for marriage is very important. It's very, very important because I believe it is something that in the Church, in common pastoral ministry, at least in my country, in South America, the Church has not valued much.

For example, not so much anymore but some years ago in my homeland there was a habit, something called 'casamiento de apuro,' a marriage in haste because the baby is coming and to cover socially the honor of the family. There, they weren't free and it happened many times this marriage is null. As a bishop I forbade my priests to do this. Priests, when there was something like this, I would say, let the baby come, let them continue as fiancées, and when they feel like they can continue for the rest of their lives, then they could go ahead. There is a lack there.

Another very interesting chapter is the education of children: the victims of problems of the family are the children. The children. Even of problems that neither husband nor wife have a say in. For example, the needs of a job. When the dad doesn't have free time to speak to his children, when the mother doesn't have time to speak with her children. When I confess a couple who have kids, a married couple, I ask, 'how many children do you have?' Some get worried and think the priest will ask why I don't have more. I would make a second question, 'Do you play with your children?' The majority say, 'but father, I have no time. I work all day.' Children are victims of a social problem that wounds the family. It is a problem... I like your question.

Another interesting thing from the meeting with families in Tuxtla. There was a couple, married again in second union integrated in the pastoral ministry of the Church. The key phrase used by the synod, which I'll take up again, is 'integrate' in the life of the Church the wounded families, remarried families, etcetera. But of this one mustn't forget the children in the middle. They are the first victims, both in the wounds, and in the conditions of poverty, of work, etcetera.

Thompson: Does that mean they can receive Communion?

Pope Francis: This is the last thing. Integrating in the Church doesn't mean receiving communion. I know married Catholics in a second union who go to church, who go to church once or twice a year and say I want communion, as if joining in Communion were an award. It's a work towards integration, all doors are open, but we cannot say, 'from here on they can have communion.' This would be an injury also to marriage, to the couple, because it wouldn't allow them to proceed on this path of integration. And those two were happy. They used a very beautiful expression: we don't receive Eucharistic communion, but we receive communion when we visit hospitals and in this and this and this. Their integration is that. If there is something more, the Lord will tell them, but it's a path, a road.

[Diak. Tomas M.]

Toliau diskusija plėtojama kardinolų:

Kard. Muller, cituodamas Šv. Pop. Joną Paulių II sako, kad išsiskyrusios ir vedusios antrą kartą poros gali priimti Komuniją, jei gyvena kartu, kaip brolis ir sesuo. Žurnalistas replikavo, kad Kard. Marx mano, kad tokia praktika (gyventi kaip brolis ir sesuo) yra neįmanoma. Kard. Muller atsakė, kad ir Apaštalai panašiai manė, kai Jėzus paaiškino jiems apie santuokos neišardomumą, bet kas nėra įmanoma žmogui, yra įmanoma su Dievo Malonės pagalba.

When the newspaper, Kölner Stadt-Anzeiger, asked about the possibility of Holy Communion for divorced and remarried couples, Cardinal Muller quoted Pope Saint John Paul II, noting that such could be permitted if the couple "live together as brother and sister." The reporter retorted with the idea of German Bishops Conference President Cardinal Reinhard Marx that such a practice – living as brother and sister – would not be possible.

Mueller replied: "That is also what the Apostles were thinking when Jesus explained to them the indissolubility of marriage (see Matthew 19:10). But what seems to us humans to be impossible, is possible with the Grace of God."