2014 m. Sinodas šeimos klausimams spręsti

[Pilgrim]

Andrea Tornielli yra ,,Vatican insider" apžvalgininkas

Ši asamblėja yra tik pirmasis etapas ilgo kelio, kurio vienas iš etapų baigėsi, lig šiol neregėtai stipriai pabrėždamas kvietimą rodyti dėmesį bei artumą ,,sužeistoms" šeimoms, civiliai susituokusioms poroms, taip pat ir sugyventiniams. Kai kurios ,,degančios" temos – galimybė kai kuriais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis priimti sakramentus antrą kartą susituokusiems bei homoseksualių asmenų sielovada – nesulaukė dviejų trečdalių sinodo dalyvių palaikymo. Sinodas, kaip niekada anksčiau, pasižymėjo visiška žodžio laisve, kurią darbų pradžioje drąsino pats Pranciškus.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-29-nauja-era-baznycioje/123566

[kukulis]

Sunkus, bet geras straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-03-kun-arunas-peskaitis-ofm-priemimas-keicia-arba-dar-karta-apie-krikscionims-nepatogius-zmones/123535

[Diak. Tomas M.]

Čia galime pamatyti labai pavojingą elementą, kurį kai kurie kardinolai aiškiai įvardijo:

Čia yra keletas aspektų. Visų pirma nemanyčiau, kad vien tik agresyvių organizacijų veikla sąlygojo Bažnyčios žmonių tam tikrą negatyvų arba netgi nekrikščionišką požiūrį į homoseksualius asmenis. Tai sąlygojo taip pat ir vidinis Bažnyčios uždarumas, kurį labai nori įveikti popiežius Pranciškus. Nenoras priimti kitų ir kitokių. Pradedant kai kuriais Bažnyčios dokumentais, kur homoseksualumas sutapatinamas su homoseksualių santykių praktika, – tie dalykai neatskiriami, prieš juos griežtai pasisakoma. Terminai Bažnyčios dokumentuose anksčiau išties būdavo įžeidūs. Baigiant elementariais bendruomenės santykiais, kai kunigas ar krikščionis pasaulietis apie homoseksualius asmenis sako: ,,Aš tiesiog negali jų pakęsti, negaliu su jais bendrauti" ir pan. Tai tiesiog baisi išankstinė nuostata!

T.y. remiantis individualiais atvejais bandoma primesti, kad visa Katalikų Bažnyčia per mažai myli, nepriima nusidėjėlių ir pan... kas yra melas, kuriuo bandoma įstumti Bažnyčią į apgaulingą kaltės jausmą, ko pasekoje Bažnyčia turėtų neva teisintis ir "atpalaiduoti" savo moralinį mokymą.

Kaip gerai vienas kunigas rašė, kad jei jau iš sakyklos prieš Šv. Mišias norime garsiai pareikšti, kad "mūsų bendruomenė širdingai priima visus homoseksualius asmenis", tai gal tuomet reikėtų tai praplėsti:

"mūsų bendruomenė širdingai priima visus homoseksualius asmenis, vagis, žmogžudžius, sukčius, paleistuvius, prievartautojus, tinginius, apsirijėlius... ir pan."

idėja tame, kad kažkodėl norima išskirti tam tikrą nusidėjėlių grupę, kuri neva šalčiau priimama Bažnyčioje, nei sakykime žmogžudžiai... kas yra absurdas. Bėda tame, kad ta nusidėjėlių grupė rodos nelabai nori keistis...

Iš tiesų Bažnyčios mokymui nieko netrūksta - Ji turi labai gražų mokymą - homoseksualų potraukį turintiems žmonėms Dievo skirta gyventi skaisčiai ir atsisakant homoseksualaus elgesio tapti šventaisiais.

O gražus įrodymas, kad tas Bažnyčios kaltinimas yra viso labo gudri šmeižto kampanija, yra šis dokumentinis filmas apie į katalikybę atsivertusius homoseksualus:


The Third Way

[Silvija]

Iš kur ta citata, Tomai? Įdomu būtų pamatyti Bažnyčios dokumentų pavyzdį, kuriame yra įžeidžiantys terminai.

Terminas "homoseksualūs asmenys" manau apibūdina tik turinčius tokią prigimtį ir žmogus tuomet nekaltas. Todėl jo negalima būtų statyti į vieną gretą su žmogžudžiu. Ir tokių, kiek žinau, yra labai mažas procentas imant visą judėjimą, kovojantį už seksualinių mažumų teises.

Čia gal, sakau, Bažnyčia turėtų pasekti šiuolaikiniu pavyzdžiu ir pakeisti pačią terminologiją, kad lengviau būtų galima skirti, kas yra kas  .

[Diak. Tomas M.]

Citata iš Kukulio nurodyto straipsnio: Kun. Arūnas Peškaitis OFM. Priėmimas keičia, arba Dar kartą apie krikščionims nepatogius žmones.

[Silvija]

Kardinolo R. Burke atsakymai paaiškina visų įtampų pobūdį, jis taip pat kalba apie netinkamą visus painiojančią terminologiją:

Klausimas apie kalbą: tarpiniame dokumente pakartotinai buvo vartojamas italų kalbos žodis ,,accogliere" (priimti) , ypač trijuose paragrafuose, susijusiuose su homoseksualiais asmenimis. Kaip žinoma, italų kalboje ,,accogliere" gali reikšti daug dalykų. Iš pradžių anglų kalba žodis buvo išverstas kaip ,,welcome"(priimti). Vėliau pakeistas į ,,provided for"(pasirūpinti), o paskui vėl grąžintas pirminis variantas. Kaip turėtume teisingai suprasti tą žodį?

Nesu tikras, ar žodis ,,accogliere" čia yra tinkamiausias. Nors nesu didelis italų kalbos žinovas, tačiau terminas gali būti suprastas taip, lyg mes priimame žmones, gyvenančius tokiu būdu. Taip sakant, mes priimame juos kaip Dievo vaikus, kaip brolius ir seseris Kristuje, tačiau nepriimame jų gyvenimo būdo.

Tad jeigu jūs, pavyzdžiui, turite du vyrus arba dvi moteris, kurie atvirai deklaruoja savo homoseksualų ryšį, rūpinatės jais, ir galbūt čia pasakymas ,,rodyti sielovadinį rūpestį" yra tinkamesnis. Tačiau labai svarbu krikščionių bendruomenėje nesudaryti įspūdžio, jog jų santykis yra kažkaip moraliai teisingas, ir kad Bažnyčia priima taip pat ir tą santykį. Ne, taip nėra. Tai delikatus dalykas.

Tačiau man pasirodė bereikalingas ir įtampą keliantis pasakymas apie galimą skilimą. Net pagalvojau: kuriame Kristaus kelio taške dabar yra Bažnyčia (sakoma, kad Ji atkartos tą kelią iki kryžiaus)? 

Diskusija. Kard. R. Burke: ,,Niekada neoponavau šv. Petro įpėdiniui"

[Diak. Tomas M.]

,,Tai pirmas kartas Bažnyčios istorijoje, kai toks heterodoksiškas tekstas paskelbiamas kaip oficialaus katalikų vyskupų susirinkimo vadovaujant popiežiui dokumentas, net jeigu jis ir parengiamojo pobūdžio."

Vysk. A. Schneideris apie Sinodą: kai kurie tekstai ,,pateikia kraštutinę neopagonišką ideologiją"

[Pilgrim]

Jis neišsisukinėjo iš jokios jautrios temos, tokios kaip spalį vykusio neeilinio Vyskupų sinodo apie šeimą prieštaringumas. Ši Generalinė Asamblėja leido vidinius pasidalijimus svarstant, kaip įveikti konkrečius iššūkius, pavyzdžiui, antrą kartą susituokusių katalikų pastoraciją, kuriuos popiežius apibūdino kaip ,,realiai ekskomunikuotus".

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-10-popiezius-pranciskus-dievas-padovanojo-man-sveika-nezinojimo-doze/125168

Didelei daliai žmonių vedybos yra tiesiog socialinis įvykis, neturintis nieko bendro su religija. Taigi, kaip Bažnyčia gali padėti šioje situacijoje? Jeigu pora nepasiruošusi, uždaryti priešais ją duris?

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-12-popiezius-pranciskus-issiskyrusieji-ir-antra-karta-susituokusieji-yra-it-ekskomunikuoti/125265

[Diak. Tomas M.]

Kardinolas Burke apie Šeimos Sinodą, kokie klausimai visgi jame turėtų būti diskutuojami, apie "II Vatikano dvasią" ir dar daug įdomių dalykų:

http://www.gloria.tv/media/v6WpZoaFx8t

[Pilgrim]

Taip, tikras išbandymas  mano anglų kalbos žinioms  bet ne taip jau baisu  buvo.
Apskritai sekuliarioje žiniasklaidoje kardinolo mintys buvo perteikiamos  na truputį, kaip geriau išsireikšti, taip kaip reikalinga žiniasklaidai.
Kai kurios įtampos tiek šeimos klausimais, tiek liturginės reformos atveju yra. Tačiau pirmiausia reikalinga suvokti iš kur jos kyla, kaip jas mato ir įvardina pati Bažnyčia. Šio supratimo trūksta ir tų pačių tikinčiųjų tarpe.
Na ir Pijaus X brolijos požiūris bei jo kilmė suprantama kalba yra nelabai pasiekę tikinčiųjų mases.
Dėl Sinodo, tai tokia įžvalga. Tai pasaulio sinodas, o ne Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos sinodas ir jame turi būti girdimos problemos,  kurios yra ir Azijoje, ir Afrikoje, ir Australijoje.
Na, kad Bažnyčios dokumentų įgyvendinimas dėl rengimo santuokai stringa ir paskui turim pasekmes, jog tradicinės šeimos modelio pripažinimo reikia papildomai, vėl turi savų niuansų ir klausimas ar tikintieji pasidomėjo kodėl ?

[Diak. Tomas M.]

Sinodo batalijų atgarsiai... liūdnai pagarsėjęs "pusiaukelės" dokumentas jau skina "vaisius"... Belgijos (Antwerp) vyskupas Johan Bonny viešai pareiškia, kad Katalikų Bažnyčia turi formaliai pripažinti bi- ir homo-seksualias "santuokas". Kova tik prasideda...

"Bažnyčioje turime ieškoti formalaus pripažinimo santykiams, kurie taip pat yra daugelyje bi- ir homo-seksualių porų. Kaip visuomenėje yra įvairių legalių konstrukcijų (sistemų) poroms, taip ir Bažnyčioje turi būti įvairių pripažinimo formų."

"We must look within the Church for a formal recognition of relationship which is also present in many bi- and homosexual couples. Just as in society there is a variety of legal frameworks for couples, there should also be a variety of forms of recognition within the Church."

Iš esmės klasikinis homo-kultūris skverbimosi variantas - iš pradžių įkelti koją į tarpdurį, gaunant kad ir patį mažiausią "pripažinimą", o po to įvairiais metodais ir taktikomis eskaluoti tą pripažinimą vis tolyn, kol galų gale visi, kurie to nepripažįsta atsiduria už įstatymo ribų, kaip dabar jau oficialiai yra JAV.

Vysk. Schneider prilygina šią situaciją Arijonų erezijai, kuomet daugelis dvasininkų prieštaravo Bažnyčios mokymui.

[kukulis]

O neina to vyskupo atskirti nuo Bažnyčios?

[Pilgrim]

Kova tik prasideda...

Man tiesiog kilo klausimas, kokie ginklai.
Kaip supratau šaltinyje tik fragmentiška informacija.

[Diak. Tomas M.]

Gerard van den Aardweg. Gėjų ideologijos įtaka Vatikano sinodo ataskaitos tekstui.

[Varlė keliauninkė]

Prastos naujienos - Seimo narių grupė siūlo įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę. Jaučiu greit atsiras peticija, kurią reikės aktyviai pasirašinėti.
http://www.propatria.lt/2015/03/seimo-nariu-grupe-netiesiogiai-siulo.html

[kukulis]

Citata:

Projektą sako palaikąs ir Tėvynės Sąjungos narys Rokas Žilinskas. Jo manymu, niekas neturėtų drausti dviems žmonėms kurti bendro gyvenimo - net valstybė ir Bažnyčia.

,,Niekas negali uždrausti dviem žmonėms kurti gyvenimo drauge – nei valstybė, nei Bažnyčia. Juo blogiau, jeigu Bažnyčia bandytų tai padaryti", sakė Seimo narys.

Painiojamos vėl sąvokos: draudimas painiojamas su statuso suteikimu.

Niekas ir dabar nedraudžia gyventi kartu. O šeimos statuso suteikimas lenda į moralinę sritį, kurią patys ir neigia. Tai jeigu neigia, kam norėti to statuso? Tuo pačiu metu vyksta ir šeimos institucijos paneigimas ir noras įsivardinti/pritaikyti sau šeimos statusą.

Kaip visada revoliucionieriai sveiku protu nepasižymi ..

[Silvija]

Smagu tai, kad Bažnyčia, spręsdama šeimos klausimus, neatsilieka nuo laiko aktualijų ir  vis aiškiau matosi, ką turėtume išgirsti galutinėje Sinodo išvadoje. Rezistentas prieš nacių veiklą, liuteronų pastorius Dietriech Bonhoeffer yra taikliai pasakęs: "Pigi malonė yra mūsų Bažnyčios mirtinas priešas. Mūsų šiandienė kova yra dėl brangios malonės".

Popiežius Pranciškus jau atkreipė dėmesį, kad "didelei daliai žmonių vedybos yra tiesiog socialinis įvykis, neturintis nieko bendro su religija", tačiau visi turime melstis, kad būtų priimtas saliamoniškas sprendimas. Taip pat ir čia, Lietuvoj, turime elgtis daugiau nei išmintingai, visokios peticijos neilgai trauks (jos taip pat revoliucinis ginklas). O tas " daugiau", tai manau yra tikėjimas ir iš jo plaukianti malda.

[kukulis]

Regis tas "daugiau" kažkas nesuvokiamo protu. Aš už tą "daugiau", bet kartais ir peticijos yra geriau nei tylėti rankas sudėjus, kol ateis tas daugiau.

Manau pradžia būtų grąžinti visuomenei dorybių siekimo norą. Skaistybės išsaugojimą - didžiadvasišku/didvyrišku poelgiu, o ne kompleksu. Dirbti - normalu ir teisinga, o tas kas dirba yra tikras žmogus ,o ne "dūchas" ir t.t.
Vogti - negarbinga, o tas kas nevogia yra teisingas žmogus, o ne kvailys, kaip kad buvo įteigta tarybiniais metais.

Nuo šitų sampratų reikia pradėti. Bet  kaip tą padaryti - nežinau.

P.S.
Iš dalies beveik žinau.
Yra dalis žmonių, kurie apsisprendę - su tais jau nelabai ką padarysi. Tačiau yra svyruojantys žmonės (daugumoje tai jaunimas) . Reikia pateikti alternatyvią poziciją, o ne tą, kurią siūlo pasaulis. Tačiau žmogui reikia vis vien palikti galimybę apsispręsti pačiam.

[Silvija]

Didžiausi neapsisprendėliai yra tie, kurie ima pigią malonę iš Dievo, bet gyvenime yra dvigubi žmonės. Save laikantys katalikais, bet balsuojantys už liberalias pažiūras. Dažnai tai - susiklaidinę žmonės, nelabai išmanantys vertybių hierarchiją.

Atgaivinti tikrą tikėjimą, kuris vestų į tiesos pažinimą - kaip? Tik pradedant kiekvienam nuo savęs, savo aplinkoje.

[kukulis]

Tas tiesa, reikia nuo savo aplinkos pradėti ..

Girdėjau pasakojimą apie vieną politiką. Štai jis yra miesto meras, ir nusprendė pasiekti, kad žmonės mieste nešiukšlintų. Deje išleidus krūvą įstatų, pristačius šiukšliadėžių, gatvės vis vien liko šiukšlinos, nes žmonės buvo įpratę mesti šiukšles gatvėje.

Tada nusprendė tą padaryti prie savo namo. Už pinigus sutvarkė lysves, pastatė gėlių vazonus, sutvarkė kiemą. Tačiau praėjus kiek laiko, žmonės gėles išmindžiojo, ir vėl visur prišiukšlino.

Tada nusprendė padaryti tvarką savo šeimoje, bet ir čia jam nepavyko.

Galiausiai nusprendė pasikeisti pats ir kovoti prieš savo blogus įpročius. Bet ir čia jam sunkiai sekėsi.

Vis dėl to gale jis nusprendė: paskirsiu savo gyvenimą, kad pats pasikeisčiau į gera, o jau po to bandysiu keisti aplinkinius..

---

Kaip toliau buvo, nežinau, bet sako yra toks posakis: "Vienas žmogus, tapdamas šventu, tuo pačiu išgelbėja dešimtis tūkstančių žmonių"