Šventi paveikslai ir statulos

[Sigitas]

Stebuklai vyksta kasdien, gal net kas akimirką, tik dauguma jų skirti konkrečiam asmeniui tikėjimui sustiprinti, lavinti, gilinti. Tik ypatingai reti stebuklai yra skirti visiems žmonėms, kitaip tariant vieši, o ne privatūs! 

[kukulis]

Na, yra maldos šventajai Agotai, dėl apsaugos nuo ugnies.

Aš svarstau, kad būna stebuklai momentiniai, o būna besitęsiantys. Pvz. yra tie negendantys šventųjų kūnai. O būna momentiniai, kai įvyksta kažkoks stebuklingas įvykis, toks kaip išgijimas iš nepagydomos ligos ir t.t.

Taip ir su tuo nesudegusiu kryžiumi. Jeigu tai momentinis stebuklas, vadinasi, turėjo tiesiogiai pasireikšti Dievo malonė su tam tikru Dievo užmanymu. Tuo tarpu galėjo būti ir taip, kad tas kryžius buvo pašventintas, ir tiesiog dėl to pašventinto, ugnis "nenorėjo" jo deginti. Panašiai, kaip mūsų klebonas, kuris šventina mašinas... nežinau su kokia intencija, bet gal mažiau tada jos genda

P.S.
Juokas juokais, bet per yotube klausiau pasakojimą, kaip kažkokie sektantai apsilankę pas vieną žmogų, kuris kaip tik rašė knygą apie jų sektą, atėjo su juo pasikalbėti. Kai išėjo, nebeveikė nei vienas kompas. Tada atėjo vyskupas, pašventino kompus, ir visi vėl pradėjo veikti.

[Sigitas]

Automobilius, broli Kristuje Jėzuje, Kukuli, norėjai pasakyti? Aš savąjį tikrai nuvariau prie bažnyčios, vos tik įsigijęs ir paprašiau kunigo, kad pašventintų. Manau katalikui tai yra normalu - palaiminti pačiam ar paprašyti kunigo, kad pašventintų turimus daiktus, netgi maistą. Nuo to jie netampa šventais, jie yra tik palaiminami ar pašventinami. Pašventinti gali išskirtinai tik diakonas, kunigas, vyskupas. (dėl diakono, tiesa tiksliai nežinau).

[kukulis]

Būčiau diakonas, tai viską iš eilės eičiau ir šventinčiau ...   Tik ne taip paprasta juo tapti. Reikia mokslus specialius baigti, ir dar leidimą iš žmonos gauti 

[Augucka]

Oi, ne taip jau senoj senovėj (na gal koks 100-150 m. atgal) būdavo visiškai įprasta katalikiška praktika šventinti įvairiausius daiktus, pasėlius, aruodus, gyvulius ir t.t. Tuo met tai buvo normalu. Kunigėlis ar vikaras lakstydavo po parapiją ir viską šventindavo Vaikus išlydint kur nors tėvai visada peržegnodavo, prieš miegą ir ryte ir prieš valgį visi maldas kalbėdavo... O dabar?  Visiškas nukatalikėjimas įvykęs 

[kukulis]

Šiaip su tuo pašventinimu yra vienas suklupimo akmuo. Draudžiama parduoti pašventintą daiktą. Nes juk Martinas Liuteris dėl to ir kabinosi prie katalikų, kad nemaža tuometinė kunigų dalis  iš savo pašaukimo padarė verslą.

Taip ir čia, kaži ar pašventintą mašiną paskui gali parduoti? Bet čia gal tik sakramentalijoms galioja ...

[Sigitas]

Broli Kristuje Jėzuje, Kukuli, parduoti palaimintą ar pašventintą daiktą galima ir tai yra daroma nuolatos, pvz religinių daiktų krautvėlėse ar tiesiog bažnyčios kioskeliuose, bažnyčioje nuo staliuko, tarkim įvairios žvakės ir rožantėliai, škaplieriai ir kitos religinės prekės.

o kunigas Martynas Liuteris piktinosi ne dėl parduodamų pašvęstų daiktų, o dėl parduodamų atlaidų, taip vadinamų indulgencijų. Tai buvo doras, teisingas, pyktis iš Dievo, nes visi kas turėjo atliekamų pinigų galėjo be jokios atgailos įsigyti pergamentą, kuriame surašyta atlaidųdalis, atitinkamai pagal paaukotą sumą. Tai yra tikrai nedora ir neteisinga, tiesiog šventvagystė, kuria popiežius legaliai apgaudinėjo žmones ir rinko auksą kryžiaus žygiams ir kitiems toli gražu ne krikščioniškiems reikalams. Vėliau popiežius Jonas Paulius II atsiprašė visų už šią šventvagystę ir Jano Huso sudeginimą ant inkvizicijos laužo, kuris labai aiškiai ir tiesmukai pasisakė prieš šitą pinigų rinkimo "akciją".
P.S. Janas Husas (čekas, katalikų kunigas, Prahos universiteto profesorius) buvo Martyno Liuterio (vokietis, katalikų vienuolis kunigas) įkvėpėjas.

Martynas Liuteris nepasisakė prieš pašventintų ar palaimintų daiktų pardavinėjimą, pabrėžiu. 

[kukulis]

Kiek žinau, nusipirkus tokį daiktą, jį reikia atskirai pašventinti. O taip pat žinau, kad kunigai nešventina daiktų, kurie bus skirti pardavimui.
Taip kad .. nebent mūsų žinių šaltiniai apie šituos dalykus skiriasi..

[Donatas]

Pasiguosiu, kad aš nesuprantu pašventinimo reikalingumo - gyvenu nešventintame name, dirbu nešventintame biure, važinėju su nešventinta mašina, netgi maldas ir litanijas skaitau iš nešventinto maldymo. Ne todėl, kad esu prieš šventinimą, bet visai nejaučiu tam poreikio. Gal dar priaugsiu iki to.

[kukulis]

Panašus žodis į pašventinimą yra pašventimas. T.y. žmogus gali pašvęsti savo darbą, savo laisvalaikį ar visą savo dieną Dievui. Tarsi tada gyvena dieną su nuolatine malda.

Gal pritaikius panašią nuotaiką galima priimti ir pašventinimą?

[Silvija]

Šiaip su tuo pašventinimu yra vienas suklupimo akmuo. Draudžiama parduoti pašventintą daiktą.

Parduoti negalima, o pirkti? Neseniai nusipirkau Jėzaus ir Marijos statulėles sendaikčiuose. Garantuotai kažkada jos buvo šventintos. Tarp tu senų daiktų daugybė brangenybių mėtosi, taip norisi viską supirkt...

[Diak. Tomas M.]

Kaip kun. A. Valkauskas pasakojo - atvažiuoja pas jį žmonės ir sako - mašina neužsiveda - nieko, sako kun. A Valkauskas, - eikime pasimelsti ir užsives

O kas gali žinoti, gal pašventinta mašina ir nebūtų taip paveikta piktojo 

[vida]

Nuėjau pas mūsų parapijos kleboną , bobulytės prisinešusios visokių daiktų , prašė pašventinimo.
Turiu žiedą , kurį draugė parvežė iš Maskvos religinio fabriko. Ten  prekiaujama tik religiniais papuošalais.  Viduje išgraviruota ,, spasi i sahrani''. Klebonas nešventino.
Tuo pačiu kalbėjau apie vyro dvasinius reikalus. Pokalbis užsitęsė , kai atsisveikinau ir norėjau išeiti , ir vienos ir kitos durys uždarytos. Klebonas ( žmogus turi humoro ) išdrožė man: lik per naktį bažnyčioj, melskis, gal ir išmelsi Dievo malonės .

[Silvija]

Ir vis dėlto. Donato komentaras man padėjo prieiti ir suformuluoti tokią išvadą: šiame laikmetyje KB tikrai yra labai pasikeitusi tiek išoriškai, tiek vidumi (tai matyt lėmė mokymas po II Vatikano). Tegu kai kam bažnyčių tuštėjimas, sumažėjęs paveikslų ir kt. sakramentalijų, kaip pagalbinių dalykų mūsų tikėjimo stiprinimui naudojimas, šiomis dienomis ir sukelia problemų, bet giliai tikinčiam, kuris yra nuolatiniam santykyje ir Dievo kontempliavime, tai nėra jokia kliūtis. Netgi atvirkščiai, kliūtis gali tapti pati sakramentalija arba paveikslas, jei ji (jis) neatspindi to Dievo veido, kurį yra pažinęs kontempliacijoje tikintysis (taip buvo s. Faustinai, kai dailininkas niekaip nesugebėjo drobėje išreikšti jos vizijos).

Todėl atsakyčiau Donatui (nors manau, kad jam ir pačiam viskas aišku ): brolau, tu pats gali pašventinti ir savo namų erdvę, ir biurą, ir mašiną, kuria važinėji, jei tik esi malonės ir ryšio su Jėzumi stovyje. Nes mes patys galime būti gyvu tabernakuliu ir judančiomis šventyklomis .

Tačiau yra vienas dalykas – mes juk nesame dėl savęs. Mes esame dėl kito. Todėl ir šventoji Faustina nuolankiai susitaikė su visokiais netobulumais. Taip ir mes turime suprasti, kad senosios Bažnyčios praktikos yra naudingos ir reikalingos, kaip pagalba įeiti į Dievo slėpinius. Pašventinta aplinka padeda mums, o mes, būdami šventais, padedame pašventinti aplinką. Tas tam netrukdo.

[Varlė keliauninkė]

Kitas dalykas, reikalingas pašventinimo ar palaiminimo (nžn kaip geriau pavadint), kai įsigytas daiktas yra pašvestas kitoms jėgoms ar kitam dievui. Pvz., krišnaitų gamintas maistas, Budos statulėlės, kažkokiu tai būdu atsirandančios namuose.. Mes gi nežinome, kokios jėgos ar dvasiukai ten veikia. Čia A. Valkauskas galėtų daug istorijų papasakoti

ps  draugė man padovanojo Marijos Širdies paveikslą, kabojusį vienuose namuose gūdžiam kaime, kuriuose užaugo žinomas Lietuvoje žudikas. Ar nešti jį pašventinti kunigui ar ne?

[Silvija]

Aha, aš irgi paantrinciau klausimą, ar reikalingas pašventinimas įsigytam daiktui, dėl kurio pašventinimo nesame tikri?

O tokie kaip Budos statulėlė - kaži kas per dvasiukas gautųsi, jei ją koks nors kunigas pašventintų?  (Pritariu tam klebonui, kuris nešventina visokių žiedų ir kt neaiškios kilmės daikčiukų)

[Pilgrim]

jei abejojama ar religines paskirties krikscioniskas daiktas yra pasventintas, ji reikia nunesti pasventinti.
ne krikscioniski kaip budos statuleles negali buti sventinami.

p.s. II Vatikano susirinkimas gerokai yra pralenkes laika, o mes deja neskiriame reikiamo indelio ji suprasti

[kukulis]

Kokiu būdu Vatikano II susirinkimas pralenkęs laiką? Čia susiję su šita tema?