Vienas svarbiausių šių laikų iššūkių krikščionims: atsispirti pagundai paminti savo įsitikinimus politinio korektiškumo vardan. Tai - labai svarbus klausimas, nes krikščionis privalo išreikšti savo politinius įsitikinimus rinkimuose ir kasdienėse situacijose. Tuo pat metu turime išlikti Kristaus sekėjais, o tai reikalauja daug drąsos ir pastangų. Šiandien radau įdomią nuorodą šiuo sudėtingu klausimu, todėl dalinuosi.

http://www.propatria.lt/2012/09/andrius-narbekovas-es-ideologija.html

Kokios būtų Jūsų mintys ir įžvalgos šia tema?

Išties įdomus straipsnis - ačiū už nuorodą. Gal mano pamąstymas nebus visai į temą, bet paskutiniu metu man vis aktualesnis klausimas - kaip visgi mūsų visuomenėje, kur krikščioniškąsias vertybes sąmoningai stengiamasi rauti iš pamatų, išlikti tuo šviesiai liudijančiu krikščionimi, nesusitapatinti su be skrupulų piešiama kataliko-niurzgos, tik ir besitaikančio kaip nors suvaržyti žmonių laisvę būti laimingiems, nuolat gadinti visą smagumą, karikatūra. Sutikite, toks įvaizdis yra baisiai nepatrauklus žmonėms, kurie savo nuomonę tam tikrais klausimais tik bando susiformuoti, ir tai pagrindinis oponentų "arkliukas" - Bažnyčia yra vien tam, kad draustų ir baustų.

Sutinku, Teofile. Man taip pat labai tai rūpi - kaip iš tikrųjų būti druska nepersūdant.

Jei kalbant palyginimais ir toliau, tai toks vaizdas, kad jau yra daug kur stipriai persūdyta, veikiant savo valia, ne Dievo. Todėl matyt reikia stipriai skiesti vandeniu, kas krikščioniškoj terminologijoj reikštų Šventąją Dvasią  Tai - Jos metas (Jėzus prieš išeidamas sakė: "Ji viską primins, ką aš jums kalbėjau..."). O mums belieka būti atviriems priimant Jos dovanas (išminties, supratimo, patarimo, tvirtumo, žinojimo, maldingumo ir pagarbios baimės) tarnaujant kitiems.

Kas link straipsnio ir politikos (baisiai nemėgstu politikavimo), pastaruoju metu žiūriu, kad nuo jos niekur nepabėgsi ir nori nenori teks liestis prie tos "raupsuotos" srities. O tokius krikščionis, kurie ryžtasi pasukti į seimą  po vieną laikau bemaž kamikadzėmis (beje, labai remiu tokį apsisprendimą, jei jis nesavanaudis, sąmoningas ir paremtas Dvasios vedimu).

Sakau bemaž, nes viskas yra tiek rizikinga, tiek viltinga vienu metu, čia kaip pereiti "Raudonąją jūrą" - Dievas šiandien duoda mums tą šansą, bet turi atsirasti daugiau tokių nesavanaudžių drąsuolių, pasišventusių vesti tautą, o visi likusieji turime būti vieningi kaip kumštis maldoje bei praktiškai remdami vieni kitus.

Ir dar norėčiau sugrįžt prie to, kaip nebūnant draudžiančiu ir baudžiančiu niurzga, "išlikti tuo šviesiai liudijančiu krikščionimi" politikoje, kurioje aštriausiai reiškiasi požiūrių kraštutinumai? Šitoje terpėje, manau, Kristaus ramybė krikščionių veiduos jau nebesišypso  , bet nežiūrint to, tie veidai yra šviesūs:

Citatašiek tiek leiskime sau pasvajoti – kada nors Lietuva įgaus tiek jėgos, kylančios iš vienybės, to amžino lietuviško siekinio iš paskutinės mūsų himno eilutės, ir įgaus jos tiek, kad įstengs paskelbti ketvirtąjį Lietuvos Statutą, kuriame bus šie žodžiai:

Mūsų valstybės pavadinimas – Lietuva.

Mes didžiuojamės, kad mūsų karalius Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę ant tvirtų pagrindų ir padarė ją krikščioniškosios Europos dalimi.

Mes pripažįstame krikščionybės svarbą tautiškumui ir valstybingumui. Mes gerbiame kitas religines mūsų šalies tradicijas.

Mes manome, kad šeima ir tauta yra mūsų būties pagrindas.

Mes manome, kad po paskutiniųjų XX a. dešimtmečių moralinio nuopuolio  privalome siekti dvasinio ir intelektualinio atsinaujinimo.

Lietuva gina lietuvių kalbą.

Lietuva gina santuokos instituciją kaip vyro ir moters sąjungą laisva valia ir šeimą kaip tautos gyvastingumo sąlygą.

Tėvai turi teisę pasirinkti jiems priimtiną vaikų auklėjimo būdą.

Visokios praktikos, surištos su eugenika, visoks žmogaus kūno ar jo dalių naudojimas pasipelnymui, taip pat žmogaus klonavimas yra draudžiamas.

Žmogaus vertė yra nelygstama. Kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę ir vertę; embrionas ir vaisiaus gyvybė turi būti saugoma nuo pat pradėjimo.

Beje, kitų metų antroje pusėje Lietuva pirmininkaus ES tarybai, taigi jos vaidmuo politiniuose sprendimuose bus labai svarbus.

O čia - geri patarimai, kaip rinktis kandidatą į seimą

CitataYra vienas labai nepatogus klausimas, į kurį atsakius kaip ant delno atskleidžia atsakiusiojo moralinės nuostatas. Jis lyg indikatorius parodo, ar asmuo, kuriam ruošiamės patikėti valdyti savo valstybę, puoselėja tikrai krikščioniškąsias vertybes, ar tik dedasi jas ginąs. Šis klausimas gali daugelį nustebinti ar net papiktinti, nes klausiama apie pamatines žmogiškąsias vertybes, nes jis paliečia be išimties kiekvieno žmogaus giliausią esmingąjį ,,aš" centrą – sąžinę ir verčia rinktis klausiančiojo akivaizdoje: čia ir dabar. Į šį klausimą tėra tik vienas vienintelis teisingas atsakymas. Ir tas klausimas tikrai nėra biologijos žinių patikrinimas. Štai klausimas: ,,Ar žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento?"

Kitas labai svarbus klausimas būtų: ar tikra šeima yra santuoka tarp vyro ir moters?

Reikalas tame, kad esu matęs už gyvybę pasisakančių ir save krikščionimis laikančių žmonių, kuriems yra priimtinos santuokos tarp tos pačios lyties asmenų 

Na šiandien ir įsipolitikavom per pietus abu su vyru, tarytum nebūtų geresnių temų! (Šioje srityje dažnai mes nesam tandemas ir kartais net balsuojam skirtingai).

Nesiginčiju, kad vyrai geresni politikai už moteris, sako jie geresni ir virėjai, ir sodininkai, bet kas gi jie būtų vieni, be mūsų?  Kai kurioms moterims politikėms, manyčiau, neužtenka medalius kabinti, jas reiktų tiesiog paskelbti šventosiomis, kad ištveria toje vyrų kompanijoje.

Kai tarp savo bendradarbių bandau kalbėti apie tai, kad ne vien ekonomiką tvarkyt reikia, o atsigrįžt į moralę, kultūrą, to jie net nesistengia išgirst ir nelaiko rimtu argumentu. Liūdnai viskas pasisuko po pirmojo rinkimų turo, mūsų rajone varžosi du tipai, kurių nei vieno negaliu paremt, nors abu teigia esantys labai sąžiningi. Bet kas jų sąžinę suformavo, kokia aplinka, kokios vertybės?
T. Mertonas sako:

CitataSąžinė – tai laisvės siela, jos akys, jos energija ir gyvybė. Negaliu gerai pasirinkti, neišsiugdęs brandžios sąžinės, kuri tiksliai ir teisingai įvertintų mano motyvus, intencijas bei moralinius aktus. Čia ypač reikėtų pabrėžti žodį ,,brandžią". Sąžinės dar neturinčio kūdikio ,,sprendimus" veikia kurio nors kito asmens požiūris. Nebrandi sąžinė yra ta, kuri priimdama sprendimus, iš dalies ar net visiškai vadovaujasi tuo, ar kiti žmonės yra prielankūs jo sprendimams [...] Nebrandi sąžinė nėra pati savęs šeimininkė. Ji tik atstovauja kito asmens, grupės, partijos, visuomenės sluoksnio, tautos ar rasės sąžinei. Taigi ji pati nepriima moralinių sprendimų, ji tiesiog mėgdžioja kitų sprendimus.

Gerai būtų (dabar svajoju  ), jei galėtume išsiverst be politikos ir rinkimų, darytume kiekvienas, ką norime - vyrai galėtų nebijoti būti švelnūs ir jautrūs:
http://vimeo.com/groups/83823/videos/51336858
o merginos - jaustis drąsiai:
http://vimeo.com/channels/248480/24195442

Krikščioniškos vertybės nėra europietiškos vertybės?

Iš šito, Teofile, man peršasi tik viena išvada: politika vis labiau tampa krikščionių reikalu. Kitaip tikrai neužilgo tapsime mažuma, su kuria visi darys, ką tik norės.

Ar galime atiduoti savo ir savo vaikų gyvenimus tvarkyti tiems, kurie ,,konstruoja" krikščioniškų vertybių kritiką pagal asmeninį (ir drįstu teigt - nusikalstamą!) savo mažų grupuočių suinteresuotumą? Blogiausia, kad Bažnyčios reikalai, tuo pačiu ir tikėjimas, statistiškai vis dar yra moterų reikalas (pagal vokišką priežodį ,,Kinder-kirche-küche), o politika – vyrų.

Deja, šių rinkimų rezultatus laikau košmariškais. Nieko gero negalima tikėtis.  Laimėjo ex-komunistai, kurie drauge su įsteigtomis prorusiškomis mažesnėmis  partijomis ir lenkų radikalais valdys mūsų kraštą. Nieko sau koalicija... Dar premjeras nepaskirtas, o jie jau nepaiso Konstitucinio Teismo, tai nebėra ką jau komentuoti. Na, o katalikybės pozicija Europoje - labai silpna. Naujai valdžiai padedant, katalikai praras galimybes nors kiek save apginti ir Lietuvoje. Perspektyvos daugiau negu niūrios. O mūsų inteligentų dauguma - trumparegiškai tingi nueiti balsuoti už padorius kandidatus. Lietuva greičiausiai keturis metus stipriai bus veikiama stagnacijos. Ateityje - tamsybių periodas, kurį Prezidentė bando stabdyti, bet nežinia ar ji atsilaikys prieš tokį, metaforiškai kalbant, plėšrių skėrių antplūdį. Matyt dar maža mums baisių okupacijos padarinių, emigracijos, nedarbo rykštės ir siaubingos moralinės degradacijos, kad mūsų tauta nori laisva valia kentėti dar daugiau. Tiesiog nebėra žodžių susidariusiai padėčiai apibūdinti...

sekmadienį jėzuituos tėveliukas labai paprastai pasakė - "Dievu pasitikėkit ir jam melskitės" (na ne pažodžiui čia, bet esmė tokia), o jis jau ką reikės tą ir padarys. Jei jau apskritai iš nieko kuria... Šiaip sutinku, žmogiškai žiūrint rezultatai labai ne itin ir daug vilčių neteikiantys bet mes juk turim ir Tą, kuriame gali turėt viltį visomis aplinkybėmis.

Džiūgauju!

Per LTV pavyko užgriebti diskusijos "Ar katalikų Bažnyčia dar gali daryti įtaką šiandieninei Lietuvai" pabaigą. Debatų stalo vienoje pusėje: vysk. K. Kėvalas, seimūnas M. Adomėnas ir ISM dėstytojas (nžn pavardės), kitoje – seimūnė A. Pavilionienė, ,,L. Ryto" žurnalistė Urbonaitė ir Romerio un. prof. Bielskis. Triuškinančiu rezultatu TAIP laimėjo prieš NE (805: 79)

Tai buvo tik lengvas mūšis, na o priešakyje - dar visas karas... 

Be abejo. Ir mums jis lengvesnis nei bus mūsų vaikams.

Beje, ir mūsų kun. A. Saulaitis telefonu sudalyvavo

Mano nuomone per mano 40 gyvenimo metu siuo klausimu buvo ivairi...Na jinai keitesi... Kai man buvo 20 as galvojau,kad reikia jog i politika ateitu kuo daugiau tikinciu zmoniu ir viskas bus gerai...ir pati nuejau i politika... Karstai tikedama jog pakeisiu pasauli... Po 9 metu tos veiklos, as i politika iki dabar nenoriu gilintis...

Dabar-siandien as vel pakeiciau nuomone...Na perskaiciau viena knyga,kurios autorius teigia,kad reikia melstis uz valdzia... Ilgai svarsciau apie tai ir priejau isvados,kad tai 100% tiesa, juk Dievui nera nieko neimanomo... As viena, ar su keliais bendrazygiais niekada to nepasieksiu ka gali musu Kurejas... Dabar galvoju,kad pradedantis melstis visada reikia pasimelst uz valdzia,kad Dievas ja laimintu ir ji priimtu teisingus sprendimus. Tuo labiau jei dar yra ir toks Viespaties nurodymas.

Aha, neseniai skaičiau Gintos mintis paremiančią citatą apie Šv. Stepono gyvenimą (Šv. vysk. Fulgencijaus Ruspiečio pamokslas):

CitataPasikliaudamas meilės jėga, jis nugalėjo nežmoniškai siautėjantį Saulių ir pelnė dangui kaip savo dalininką tą, kuris žemėje buvo jo persekiotojas. Iš šventos ir negęstančios meilės jis troško malda pelnyti tuos, kurių nepajėgė atversti pabarimais.

Man labai patiko ši citata

Ar jau apsisprendei? 

Politinė agitacija su burtais? 
Čia geriau - rabino straipsnis apie žydišką lyderystę, tame tarpe ir apie politinę
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-09-jonathan-sacks-septyni-zydiskos-lyderystes-principai/116222

ps keista, kodėl bernardinuose paskutiniu metu vis daugiau ėmė rastis "žydiškų" straipsnių...

Čia ne agitacija, o jumoras , nes situacija iš tiesų tragikomiška, bent jau aš neturiu kandidato

Aš įsitikinęs, kad visi Lietuvos "baltų religijos" išpažinėjai balsuos už Puteikį; taip kad jis turi nemažai šansų laimėti.