Norejau atkreipti demesi, kad katalikai nesusigundytu Jonu Markūnu ir jo knyga " Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei susirgimų priežastys ir galimybės jų išvengti". (Naujos temos nera galimybes atidaryti, o gal ka praziopsojau?)

"Apie netikrus pranašus, arba Tiesą, glūdinčią Katalikų Bažnyčioje":http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-04-apie-netikrus-pranasus-arba-tiesa-gludincia-kataliku-baznycioje/74803/comments/1/asc

Ačiū, Erika, už priminimą.

P.S. Ne į temą, bet paklausiu, ką manote apie Marijos Valtortos knygas? Yra išleistas pirmas tomas lietuvių kalba, gundausi įsigyti ir nežinau ar verta.

Aš esu atsargi su visomis knygomis, kurios išleistos ne "Katalikų pasaulio leidiniai". Pasitikiu tik šia leidykla ir žinau, kad jie neskelbs visokių eretiškų knygų, o tik tas, kurios patvirtintos katalikų bažnyčios.
http://www.katalikuleidiniai.lt

O, yra jau Valtorta lietuviškai...  Reiks pirkti ir skaityti. Nelaikau jos šventa ar labai jau patikima, bet kaip tam tikras asmeninis apreiškimas man ji būtų įdomi. Ne visi kunigai tą knygą vertina kaip patikimą, bet kiti ir patys skaito. Girdėjau per Marijos Radiją tokią diskusiją. Manau, kad jei skaitysime blaivia ir mąstančia galva - nieko blogo nebus.

Žiūrint grynai iš praktinės pusės, yra tiek daug dvasinės minties šedevrų, kad tikriausiai reikėtų keleto mūsų gyvenimų viską perskaityti, tad kam gaišti savo dėmesį ir laiką nepatikrintiems ir abejotinos reikšmės skaitiniams, kai yra tikrai vertingų raštų, kurie mus praturtins?

Jei knygoje yra parašyta: "Imprimatur", vadinasi tokia knygai spausdinti yra duotas bažnyčios autoritetingų atstovų leidimas. Reikia ieškoti tokių knygų, jos nenuves į klystkelį.

Aš skaičiau ir ne vieną kartą. Blogo tikrai nieko nemoko, o tik skatina dorai gyvent, laikytis 10 Dievo įsakymų.

Tikriausiai 99,99% visų erezijų ir sektų skatina dorai gyventi ir laikytis 10 Dievo įsakymų, bet tame ir yra gudrumas - žmogus pagalvoja, kad čia nieko blogo, bet blogis pasislėpęs tarp eilučių... Net kai kurie būrėjai liepia eiti prie išpažinties, bet ar tai padaro juos kiek geresnius? Jie žino, kad žmogus vėl pas juo ateis ir tokią "šviežią" švarią sielą bus dar lengviau sudoroti...

Gal autorius nėra piktybinis, bet tai nepakeičia realybės - jis pats vaikšto klystkeliais ir kitus žmones ten dar tempia

Katalikai turi stengtis laikytis kuo tikresnio tikėjimo, vengti bet kokių dviprasmybių ir svetimų religijų, ar (šiuo atveju) okultizmo. Nėra prasmės perrašinėti bernardinų straipsnio, paskaitykite ir suprasite.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-04-apie-netikrus-pranasus-arba-tiesa-gludincia-kataliku-baznycioje/74803
APIE NETIKRUS PRANAŠUS, ARBA TIESĄ, GLŪDINČIĄ KATALIKŲ BAŽNYČIOJE (atnaujinta)
Stengsiuos kompetetingiau pakomentuoti: Kiekvienas infošaltinis yra gero ir blogo infomišinys. Iš kiekvieno infošaltinio vieni randa gera kiti bloga priklauso nuo kompetencijos, požiūrio, suvokimo lygio. "Kiekvienas sprendžia pagal savo supratimą" Kompetetingas nesaliskas mano komentaras - tas, kuris leistų tiems, kas jį skaitys, gauti grynesnę informaciją, kad pagal nuosavą supratimą susikurtų teisingesnį savo požiūrį į egzistuojančius dėsningumus, pasaulėžiūrą praplėstų akiratį. Kazkas Jono knyga skaite ir susitvarke, kazkiek galbut zmoniu nusivaziavo. Kazkas šv rašta skaite ir prašviesejo siela, O KAZKAS galbut issibade nusidet skatinancias akis ir pardave visa turta ir pinigus isdalijo vargsams po to nusizude. Visko buvo istorijoje.
NE TEISDAMI Joną ar kun. Arūną NE lygindami, kuris už kurį geriau)o skaitydami straipsnį siektų išprotauti o ne išprotėti. Bažnyčios atstovai mėgsta daug slėpinių, neapibrėžtumų nes taip patogiau galima vienaip ar kitaip interpretuoti informaciją, dogmas itakoti visuomenės dalį, daryti savo įtaką, pritraukt daugiau žmonių arčiau savęs. Atgaila Jei atgaila (išpažintis) visiškai nepriklauso nuo jokių kunigo savybių. Tai išpažintis kaip atgailos dalis būtų galima į tuščią klausyklą ar joje galėtų būti bet kas. Rimčiau kalbant jei didesnė nuodėmė tiesiogiai paciam atgailaujant Dievui ryšys neatsikuria CIA IR YRA ESME . TAI TIK su tarpininku atgailaujant išpažintimi siekiama susigražinti tai kas prarasta. Čia praktiškai Dievui dviese prašo atleidimo, taigi bent vienas negali būti tamsoje. Kitaip "aklas veda aklą ir abu į duobę" Neteiskim kunigų geriau prieš išpažintį ir jiems palinkėkim Dievo palaimos ir eikim išpažinties. Nuodėmė Nuodėmė iš tikro kelias į daugelį gyvenimo nuopuolių ir ligų, tačiau kaip su šventaisiais: Nepamirškim šventieji irgi žmonės su visom žmoniškom bėdom atsakysiu realiom 2 prielaidom: 1 Gal būt egzistuoja labai nedidelei daliai šventųjų kiti mums dvasiškai nesuprasti dėsningumai kaip ir Všp. Jėzaus Kristaus atveju.... 2 Labiau tikėtina tai, kad tada kaip ir dabar daugelis šventųjų nors ir daug meldėsi, Dievo valios giliau nepažino, neatrado savęs nei vienuolyne, nei gyvenime. Padarydavo NUODĖMIŲ daugiausia mintimis, jausmais, vienokia ar kitokia graužatim dėl netobulo pasaulio, dėl vienatvės dėl tokio gyvenimo vėl nekontroliuojamų minčių lavina, per tokias būsenas ir nuodėmes atsiveria šventuosius gimdžiusių tėvų protėvių suvoktų nesuvoktų nuodėmių kalnai kyla dvasinė įtampa toliau visom nepagydomom ligom atviri keliai . . . Ir visos sąlygos vėžiui Gilinkimės į Jėzaus Kristaus mokymą per Šv raštą bet turėkim 21 amžiuje per žinias gilesnį jo supratimą. Ir viskas bus tvarkoj. VISIEMS visko pacio geriausio

Gal tiksliau būtų sakyti info šaltinis yra tiesos ir melo mišinys.
Na Jono ar Arūno, Petro ar Onutės niekas neteisia, bet kalba apie pateikiamų minčių, teiginių atitikimą tikėjimo tiesoms.
pvz. dėl išpažinties ... tai kas kalbama apie išpažintį knygos ištraukoje nurodytame straipsnyje ar šiame komentare neatitinka Katalikų bažnyčios mokymo apie išpažintį ar Susitaikinimo sakramentą.
Tik tiek 

Išpažintis yra sakramentas, dar vadinamas "atgailos sakramentu".

T.y. kažkas daugiau nei tai ką matome ar galime suvokti. Galiu tik pasakyti iš patirties.

Esu patyręs tam tikrų sielos susijaukimų, dėl kitų ir dėl savo paties elgesio. (Į konkretiką nesigilinsiu nes tai asmeniška).
Apie tai kalbėjau su kunigu. Jis davė ir patarimų ir išklausė kaip mokėjo.  Pyktis ir sielos sujauktumas liko. Tada ėjau išpažinties. Pas kitą kunigą, nes man pasirodė per daug asmeniška tai atlikti tam pačiam kunigui. Tas kitas kunigas net gerai nesuprato apie ką kalbu, nes viena yra kalbėti veidas į veidą pusę valandos, o kitas - per minutę bandyti nupasakoti situaciją ir joje rasti savo kaltę.

Vis dėl to. Po išpažinties kaip ranka nuėmė. Ir pati situacija pasirodė ne tokia baisi, ir pats pamačiau kur pasielgiau neteisingai.

Todėl tik pasikartosiu: išpažintis yra sakramentas.

---

TaikaIrHarmonija: gal būtų noro prisistatyti? Kaip antai: amžius, šeimyninė padėtis, pasaulėžiūra, kiek esi praktikuojantis katalikas, ar seniai įvyko atsivertimas?

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Kiekvienas infošaltinis yra gero ir blogo infomišinys.

Nesutinku su tokiu absoliutinimu. Vadinasi negali būtu pateikta teisinga informacija? Būtinai kažkas ten bus "blogo"? Kita vertus yra šaltinių, kur tikrai gali būti blogos informacijos, bet tai neturi įtakos kitiems šaltiniams.

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Iš kiekvieno infošaltinio vieni randa gera kiti bloga priklauso nuo kompetencijos, požiūrio, suvokimo lygio. "Kiekvienas sprendžia pagal savo supratimą"

Čia visa atsakomybė suverčiama skaitytojui. O nuo infošaltinio autoriaus "kompetencijos, požiūrio, suvokimo lygio" jam rašant tą informaciją nepriklauso?

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Kompetetingas nesaliskas mano komentaras - tas, kuris leistų tiems, kas jį skaitys, gauti grynesnę informaciją, kad pagal nuosavą supratimą susikurtų teisingesnį savo požiūrį į egzistuojančius dėsningumus, pasaulėžiūrą praplėstų akiratį...

Pateikti grynesnę informaciją gali stengtis, bet tai tik tiek. Nemažai pavojaus ir slypi nore turėti "savo" supratimą ir požiūrį, todėl krikščionys ir stengiasi turėti ne "savo", bet perkurti save, kad supratimas ir požiūris būtų kuo panašesnis į Dievo ir tuo pačiu Jo Bažnyčios mokymo. T.y. ką vadiname - įgauti išminties.

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
NE TEISDAMI Joną ar kun. Arūną NE lygindami, kuris už kurį geriau)o skaitydami straipsnį siektų išprotauti o ne išprotėti.

Įvardinti tam tikrus trūkumus ar perspėti kitus, visai nereiškia teisti.

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Bažnyčios atstovai mėgsta daug slėpinių, neapibrėžtumų nes taip patogiau galima vienaip ar kitaip interpretuoti informaciją, dogmas itakoti visuomenės dalį, daryti savo įtaką, pritraukt daugiau žmonių arčiau savęs.

Bažnyčia nekuria dirbtinų slėpinių ir nesiekia kontroliuoti visuomenės. Bažnyčia bando realius žmogiškui protui neaprėpiamus slėpinius paaiškinti kiek įmanomai suprantamesne žmogiška kalba. Ne visada tai gaunasi, bet štai jau 2000 metų Bažnyčia vis stengiasi tai padaryti tobuliau. Dažnai slėpinių net neįmanoma paaiškinti žmogui, kuris neturi asmeninio ryšio su Dievu, tokia yra realybė...

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Atgaila Jei atgaila (išpažintis) visiškai nepriklauso nuo jokių kunigo savybių. Tai išpažintis kaip atgailos dalis būtų galima į tuščią klausyklą ar joje galėtų būti bet kas. Rimčiau kalbant jei didesnė nuodėmė tiesiogiai paciam atgailaujant Dievui ryšys neatsikuria CIA IR YRA ESME . TAI TIK su tarpininku atgailaujant išpažintimi siekiama susigražinti tai kas prarasta. Čia praktiškai Dievui dviese prašo atleidimo, taigi bent vienas negali būti tamsoje. Kitaip "aklas veda aklą ir abu į duobę" Neteiskim kunigų geriau prieš išpažintį ir jiems palinkėkim Dievo palaimos ir eikim išpažinties.

Tam tikri dalykai, kuriuos kunigas atlieka Kristaus vardu įvyksta net kunigui nesant vertu, nes Kristus "padengia" savo tarno netobulumus. Apie tai yra ištisas mokymas, todėl keliomis eilutėmis neaprėpsime visos temos. Bet kas negali sėdėti klausykloje. Jei tu ateini perkeltine prasme perduoti žinutę į Dangų, tas žmogus, per kurį perduodi, turi būti paskirtas Dangaus tas žinutes siųsti, nes kitu atveju jos niekur nenueis ir... jis turi žinoti "morzės abėcėlę", kad galėtų minimaliai gerai atlikti patį perdavimą, ko nemažai metų juos ir moko seminarijoje.

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Nuodėmė iš tikro kelias į daugelį gyvenimo nuopuolių ir ligų, tačiau kaip su šventaisiais: Nepamirškim šventieji irgi žmonės su visom žmoniškom bėdom atsakysiu realiom 2 prielaidom: 1 Gal būt egzistuoja labai nedidelei daliai šventųjų kiti mums dvasiškai nesuprasti dėsningumai kaip ir Všp. Jėzaus Kristaus atveju.... 2 Labiau tikėtina tai, kad tada kaip ir dabar daugelis šventųjų nors ir daug meldėsi, Dievo valios giliau nepažino, neatrado savęs nei vienuolyne, nei gyvenime.

Čia mastote pasaulietiniais metodais. Nelabai supratau dėl dėsningumų... Bet kalbant apie šventuosius, jų tikslas nėra save atrasti, kaip šis pasaulis skatina visus žmones. Šventieji ėjo save pamesti, kad juos atrastų Dievas. Dievo valios pažinimas yra malonė, kuri suteikiama kiekvienam tiek, kiek reikia pagal Dievo valią. T.y. jei tu galvotum, kad savo pastangom gali labiau pažinti Dievo valią, tai mes jau kalbame ne apie krikščionybę, bet apie gnosticizmą, kuris yra jai priešingas. Todėl ką šventieji darė - visiškai atsisakė savęs ir taip nusižemino, kad tikrai Dievas galėjo per juos įgyvendinti savo valią.

Citata iš: TAIKAirHARMONIJA  kovo 09, 2016, 05:25:03
Padarydavo NUODĖMIŲ daugiausia mintimis, jausmais, vienokia ar kitokia graužatim dėl netobulo pasaulio, dėl vienatvės dėl tokio gyvenimo vėl nekontroliuojamų minčių lavina, per tokias būsenas ir nuodėmes atsiveria šventuosius gimdžiusių tėvų protėvių suvoktų nesuvoktų nuodėmių kalnai kyla dvasinė įtampa toliau visom nepagydomom ligom atviri keliai . . . Ir visos sąlygos vėžiui Gilinkimės į Jėzaus Kristaus mokymą per Šv raštą bet turėkim 21 amžiuje per žinias gilesnį jo supratimą. Ir viskas bus tvarkoj. VISIEMS visko pacio geriausio

Na, tėvų ir protėvių nuodėmės be abejonės turi tam tikros įtakos, apie ką kalba ir kun. Arnoldas Valkauskas ir kiti egzorcistai, bet... jos mūsų neapriboja. T.y. galbūt jos tampa mums kelio kliūtimis ar papildomos kančios priežastimi (kažkuria prasme galbūt mes taip atkenčiame už tas tėvų nuodėmes, vienas Dievas težino tą matematiką). Jei kalbame apie ligą, kaip tiesioginį nuodėmės pasireiškimą, tai čia jau panašu labiau į žydų supratimą. Tuo tarpu krikščionys žino, kad ne kiekviena liga yra nuodėmės pasekmė. T.y. Kartais Dievas gali ligą siųsti ir kaip išbandymą ar kančią labai šventam žmogui. Vienas Dievas težino koks kelias yra geriausias žmogui, kad šis pasiektų kiek įmanomai didesnį šventumą. Mes jau anksčiau esame diskusijose aptarę atvejį, kaip rodos ar tik ne Šv. Teresėlė meldėsi už kitą vienuolę, kad Dievas ją pagydytų, o Jėzus ją apsireiškęs sudraudė, nes šiuo atveju ji ėjo prieš Dievo valią, pasirodo, sirgdama ta vienuolė labai sparčiai tobulėjo šventume. Tad vėl gi - į viską reikia žiūrėti Dievo akimis ir suprasti, kad viskas (net ir sunkūs bei nemalonūs dalykai) vyksta Dievo valia ir jei man taip skirta, vadinasi Dievas mato tame prasmę. Liga gali būti ne tik kad ne prakeikimu, bet net ir palaiminimu.