Ne Pilgrim, kalbame apie sekuliarizaciją. Apie jos pavojų perspėjama Šv.Rašte, Luko Evangelijoje,  kur įkyrios prašytojos palyginimu esame nuolat raginami melstis ir nepaliauti, kuris baigiasi paguoda (ją kiekvienas gauname, kai patiriame suspaudimus). O toliau seka perspėjimas dėl atkritimo (dėl sekuliarizacijos trunkančios jau ne vieną amžių, galima įžvelgt tam tikrą atkritimą). "Aš sakau jums: netrukus Jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?" (Lk18,7-8). Toliau seka palyginimas apie fariziejų ir muitininką, gal būt Bažnyčios tikėjimas vis labiau įgauna fariziejiškų bruožų... Danieliaus pranašystėje yra minimas kiekvienos karalystės silpnėjimas, Šv.Pranciškus gavo regėjimą panašų į Danieliaus, tik ten didinga statula jau yra kaip besikeičiančios Bažnyčios įvaizdis (Šv.Pranciškus "Žiedeliai".Vilnius,1993m.). Taigi, kalba eina ne apie ekumenizmą, bet apie tai kad sekuliarizacija gali pasireikšti ir per ekumeninį judėjimą. Į ekumeninį judėjimą įsitraukia vis daugiau veikėjų ir koks jis bus rytoj niekas negali nieko tikro pasakyti.

Tačiau mūsų dialoge ekumenizmas paminimas atskirai nuo sekuliarizacijos. Todėl jis ir išsiskiria į atskirą atvejį.
Jei sekant paskaitos medžiaga, tai ir sekuliarizacijos sąvokos vartojime yra netikslumų, kurie įneša sumaišties. Pridedant tikėjimo dėmenį, vaizdas tampa dar labiau išplaukęs. Sekuliarizacijos įtaka ir reikšmė, kurią tu įžvelgi yra labai diskutuotina.

Jėzus yra pasakęs: "Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją".
Klausimas: kur yra ta riba, kai "ėjimas į pasaulį" pavirsta ištirpimu pasaulyje?

Druska irgi tirpsta, nebijokime to

Dar manau, kad kartais pernelyg tiesmukai išsiaiškiname Jėzaus žodžius. Visa Morkaus 16 sk. evangelijos eilutė skamba taip: 15 Ir jis tarė jiems: ,,Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Juk paukščiams ar miškui Evangelijos neskaitysim

"Druska irgi tirpsta, nebijokime to "

Mk 9   50 Druska – geras daiktas, bet jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi? Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs".

Kalbama maždaug "kas atsitiks jei nustosim ravėti ydas".
Stulpelis vadinasi "Ryžtinga kova su nuodėme"

Druska - išmintis. "Jo Vardu" tarpusavyje gyventi išmintingai.

Yra ir kitas kontekstas Mt 5, 13, turėjau omeny tai.

O tą vietą, kur tu paaiškinai, aiškina Lk 14, 34 skyrelyje "Ištvermė".

"Klausimas: kur yra ta riba, kai "ėjimas į pasaulį" pavirsta ištirpimu pasaulyje?"
Jei nesimeldi, ...,  tai ir esi (atsirandame...)  pasaulyje. Ribas pats sau nustatai.


"O tą vietą, kur tu paaiškinai, aiškina Lk 14, 34 skyrelyje "Ištvermė".  "
Ištvermingai, ryžtingai


"Yra ir kitas kontekstas Mt 5, 13, turėjau omeny tai."
Manau tai yra tas pats kontekstas.

Tema apie sekuliarizmą Bažnyčioje. Kai įsimaišome į pasaulį, rodos, pasaulis gali nustelbti mūsų krikščioniškumą. Bet Evangelija sako:

Šviesa pasauliui

13 ,,Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. 14 Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje".

Va šitam kontekste. Druskos gali ir nesimatyti, bet žemė bus įsūdyta.

"rodos, pasaulis gali nustelbti mūsų krikščioniškumą" jei tu taip sakai matomai turi pagrindą. Man kitaip rodos.

"Va šitam kontekste. Druskos gali ir nesimatyti, bet žemė bus įsūdyta."

Silvija, "Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno." sakoma ant tavo(mano) kaktos bus parašyta, kad tu (mes) pilna ŠVENTOSIOS DVASIOS.

Kad viską nuosekliai ir nuodugniai paaiškinti (15:58:24)komentarą prireiks "tris knygas parašyti".  O aš gi nenoriu aiškinimu atimti malonumo patirti (gauti) tai maldoje.

Tai kam išvis aiškinti? Neaiškink.

Koks giluminis motyvas tavo komentavimo?

"Druska irgi tirpsta, nebijokime to "

Mt 5, 13 ,,Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

Man tai šypsenos nekelia.

Gal daugiau druska išreiškia šventumą, arba tiksliau patį veikimą šventojoje dvasioje. Juk yra skirtumas kai tu tą patį darbą atlieki su džiaugsmu, ir kitu atveju tik iš pareigos (nes žinai kad taip reikia). Tai manau, kad čia ir yra riba, skirianti ar sūrumas yra ar jis pradeda tirpti. O ištirpti gali įvairiai, net ir kasdieninėje rutinoje: kai atrodo padaryta daug, bet tarsi be ugnelės.
Sekuliarizacija vyksta jau seniai, nes žmogus dažniausiai renkasi ne kaip teisingiau, bet kaip patogiau.
Turim visi siekti šventumo: ne pirštais rodyti: tu - buk šventas! Čia kiekvieno krikščionio pareiga. Ateina rimtų išmėginimų metas - patys matote (skaitote, žiūrite), ne tik džiaukimės mums likusiu ramiu laikotarpiu, bet būkime aktyvesniais krikščionimis-katalikais. Jei amorali postmodernioji visuomenės dalis kelia galvą ir kelia į viešumą savo pretenzijas ir jos patampa įstatymais, kurių privalu visiems laikytis, tai gal derėtų krikščionims aiškiau išreikšti savo nuomonę viešoje erdvėje.

"Juk yra skirtumas kai tu tą patį darbą atlieki su džiaugsmu, ir kitu atveju tik iš pareigos (nes žinai kad taip reikia)."
Kas yra laimė?




"Savo giliausia prasme krikščioniškas religingumas kyla iš Dievo potyrio"
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-08-krikscionisko-religingumo-paveikslas/152523

Vis dėlto judu manęs nesupratot arba nenorejote suprasti . Druska "tirpsta" ne tas pats kas "išsidvokia". Biblijos komentare parašyta: Mt 5,13: Druska teikia maistui skonį ir apsaugo nuo gedimo. Taip ir tikintysis turi žmonių pasaulį apsaugoti nuo sugedimo, padaryti jį geresnį, suderintą su Dievu.

Tikro tikėjimo žmonių kartais nesimato, nes jie nerėkauja, nesiskundžia ir nekaltina kitų, bet tyliai kantriai gyvena krikščionišką gyvenimą, dalindami save kitiems,  nelaukdami ir neieškodami to vaisių. Vis dėlto tuos vaisius kiti pastebi, matydami krikščionis iš šono.

O būna ir tokių uoliais krikščionimis besivadinančių, kurie mėgsta druskos paberti kitiems ant žaizdų, šitaip manydami, kad sūdo...

Citata iš: Silvija  gruodžio 09, 2016, 15:29:35... O būna ir tokių uoliais krikščionimis besivadinančių, kurie mėgsta druskos paberti kitiems ant žaizdų, šitaip manydami, kad sūdo...

Nežinau kuo druska susijusi su sekuliarizmu Romos Katalikų Bažnyčioje. Druska yra beriama tik ant tos žaizdos, kuri yra skaudama, ypač jei nėra kitokių priemonių žaizdai išvalyti nuo pūlinių ir gedimų. Druska sausina žaizdą ir sudaro tam tikrą apsauginę plėvelę, kuri neleidžia į šviežią ar senesnę žaizdą patekti infekcijai ir tiktais tokiu būdu žaizda greičiau užsitraukia, sugyja. Tai yra tikrai skausmingas procesas, ne kožnam be vienam ištverti tokį radikalų, laukinį gydymo būdą. Pats esu patyręs druskos gydomąja galią, kartą gamtoje, labai toli nuo namų (bet kokių namų), neapsižiūrėjęs laužo ugnyje nusideginau dešinės rankos delną, net oda nuslydo, nusilydė. Gerai, jog žvejybon buvom pasiėmę normaliai druskos žuviai pasūdyti, tai visą delną ežero vandeny nusiplovęs pasisūdžiau taip ūkiškai, tropniai, kaip sakant. Skaudėjo, tik paryčiais tepajėgau užmigti. Tačiau atsibudęs galėjau abiem rankom stverti sunkios medinės valties irklus ir irkluoti į ežero vidurį žvejybai.

Tas pats ir dvasiniame gyvenime - kas iš tos žarstomos druskos, jeigu ji nepataiko į skaudamą vietą? Tuščia jos, lygiai kaip kad barstytum druską vasarą ant kelio - tik žemę gadintum, versdamas ją mirusia. Druska savo sūrumo iš tiesų niekada nepraranda. Ten, kur Jėzus Kristus gyveno ir vaikščiojo, buvo toks mineralas, išore labai panašus į druską - balzganas, jo buvo (ir tebėra) pilnos pakelės ir takeliai, bet šis mineralas neturi savyje sūrumo, tad Jėzus jį pasitelkė kaip pavyzdį. Kas manote kitaip, pasiklauskite bent savo senelių ar tėvų - kiek žmonės senovėje laikydavo druską savo namuose ar yra buvę, jog druska netektų sūrumo po tarkim 20 ar daugiau sandėliavimo metų?

Va mūsų bendruomenė vadinasi "Žemės druska", bet pačiam labai nepatinka druska, labiau mėgstu cukrų ir nenoriu būti druska, o gal ir nemoku, nežinau, čia gal reikia specialią Šventosios Dvasios dovaną gaut, neišmanau po teisybei. 

Citata iš: Silvija  gruodžio 09, 2016, 08:16:41Dar manau, kad kartais pernelyg tiesmukai išsiaiškiname Jėzaus žodžius. Visa Morkaus 16 sk. evangelijos eilutė skamba taip: "Ir jis tarė jiems: ,,Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai". Juk paukščiams ar miškui Evangelijos neskaitysim

O kodėlgi ne? Antai šventasis Bažnyčios Mokytojas Antanas Paduvietis kalbėjo pamokslus žuvims, paukščiams. Aš mėgstu vasarą atsistoti lauke vidury sodybos ir garsiai skaityti Šventajį Raštą katėms, šunims ir paukščiukams girdint, kai aplink nėra nei vieno žmogaus, apart manęs paties. Labai įkvepia! Negi jūs netikite šventųjų bendravimu? Pats visada jaučiu jų buvimą šalia ir užtarimą ir netgi gyvendamas vienas niekad nesijaučiu esąs vienišas. Priedo velniams nepatinka kai garsiai skaitai Dievo žodį. 

"Druska "tirpsta" ne tas pats kas "išsidvokia" pati pasakyk ką reiškia druska tirpsta. Praktišku palyginimu.


"Tas pats ir dvasiniame gyvenime - kas iš tos žarstomos druskos, jeigu ji nepataiko į skaudamą vietą? "

nu

"Va mūsų bendruomenė vadinasi "Žemės druska", bet pačiam labai nepatinka druska, labiau mėgstu cukrų ir nenoriu būti druska, o gal ir nemoku, nežinau, čia gal reikia specialią Šventosios Dvasios dovaną gaut, neišmanau po teisybei"

Sigitai, nu tai kaip yra ?! (neprašau atsakymo)

Nu taip ir yra, kaip kažkada vienoje gražioje tarybinių laikų sukurtoje nespalvotoje meninio filmo - pasakoje "Pelenė", jaunuolio buvo pasakyta - "aš dar tik mokinys". ...

Aš, po teisybei, tų tarptautinių žodžių nevirškinu arba labai sunkiai juos virškinu, man patinka juos susikonkretinti ir išsiaiškinti sąvokas lietuviškais paprastais žodžiais, jei tai įmanoma. Va ką radau į šitą temą internete:

"Terminas. sekuliarizmas

Sekuliarizmas - Religijos ir tikėjimo, jų ženklų, simbolių, papročių ir tradicijų pašalinimas iš viešo gyvenimo.
Žodis sekuliarizmas kitom kalbom
Rusiškai: секуляризм
Angliškai: secularism
Estiškai: laicismo
Lenkiškai: sekularyzm
Latviškai: sekulārisms
Lietuviškai: sekuliarizmas
Panašus žodžiai
partikuliarizmas, sekuliarinis, sekuliarizacija, sekuliarizuoti."
http://zodynai.igloro.info/z/sekuliarizmas/

"Sekuliarizacija žodžio reikšmė
sekuliarizãcija [lot. saecularis — pasaulietiškas]:
1. ko nors (nuosavybės, funkcijų), priklausančio bažnyčiai, dvasininkams ar esančio jų žinioje, perdavimas valstybės, pasauliečių dispozicijai;
2. dvasininko perėjimas į pasauliečius, vienuolio išstojimas iš vienuolių ordino;
3. veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažn. įtakos.

Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985"
http://www.zodziai.lt/reiksme&word=Sekuliarizacija&wid=17702

"sekuliarizmas
Politinis supratimas, kad valstybė nepriklauso nuo religijos; gynė valstybę, kuri religinių reikalų atžvilgiu yra neutrali Sekurializmas arba religinė laisvė paprastai laikoma realizuojama dviem keliais: valstybė neverčia žmonių sekti (ar nesekti) religija; taip pat ir religinės doktrinos nekontroliuoja valstybės veiksmų."
http://lt.termwiki.com/LT/secularism

Apie katrą mes čia kalbame? Protingieji kurmiai. 

Labai gerai, Sigitai, kad pateikei šituos apibrėžimus  .

Manau, kad būtent nuo dabar galima pradėti tikrą diskusiją.

Visas pūdas druskos susidarė

CitataJėzus yra pasakęs: "Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją".
Klausimas: kur yra ta riba, kai "ėjimas į pasaulį" pavirsta ištirpimu pasaulyje?

atsakymas prieš akis ... kai nustoji skelbti Evangeliją

Tai aš jau matyt seniai sekuliarus, nes tos Evangelijos beveik ir nepradėjau skelbit 

O, bet, tačiau pagal Sigito apibrėžimą, vis dar nesijaučiu sekuliarus