Citata iš: Pilgrim  spalio 30, 2015, 06:27:31
4 variantas na man niekaip nereiškia nuolankumo
kitą aš laikau lygiu iš pagarbos jam,
nes gerbiu nors nejaučiu jam jokio nuolankumo

Sorry, Pilgrim'e, už klausimą, bet tai vis tiek įdomu. Pagal Tamstą nuolankumas - tai jausmas ar dar kažkas kito? Ir jei dar kažkas kito, tai kas dar yra nuolankumas?

Citata

CitataJis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.

čia man iš viso kažkokia "aukštoji matematika"

Na, nuolankumas yra paprastumo priežastis. Kas čia neaiškaus, Pilgrim'e?

nejaučiu nuolankumo ... tiesiog aplinkoje dauguma įpratę šitaip sakyti.
galiu kitaip -
laikau kitą lygiu, tačiau nesu jam nuolankus
laikau savo dėstytoją lygiu, tačiau nesu nuolankus ir nesutinku su jo nuomone
laikau savo kaimyną lygiu, tačiau jei jis iš pašto dėžutės paima man adresuotą laišką, nesu nuolankus.

Citatanuolankumas yra paprastumo priežastis

Tiesiog neaišku ...
man nei logiškai, nei iš patirties neišplaukia, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.

O kas yra nuolankumas?
Lietuviškai yra tik vienas žodis, o štai ką randu rusiškame tekste:

1 Pt 3,8: Наконец будьте все единомысленны, сострадательны, братолюбивы, милосерды, дружелюбны, смиренномудры (nuolankūs).
Mch 6,8: О, человек! сказано тебе, что' - добро и чего требует от тебя Господь: действовать справедливо, любить дела милосердия и смиренномудренно ходить пред Богом твоим.

1 Tim2,11: Жена да учится в безмолвии, со всякою покорностью (nuolankiai).
2 Kor 7,6: Но Бог, утешающий смиренных, утешил нас прибытием Тита...

Žiūrim
1. смиренномудрость (žodis susijęs su taika ar susitaikinimu su Dievu ir savimi (šaknis "мир") ir išmintimi ("мудрость")) t.y., nuolankumas santykyje su Dievu.
2. покорность (šitas žodis, matyt, susijęs su kitu žmogumi), t.y. santykyje su kitu žmogumi.

смиренный - приходящий с миром, ateinantis su taika, taikdarys arba išminčius ateinantis su taika.
покорность, šiek tiek įdomumo ... покорить, palenkti sau (kartais naudojama pavergti). Galima traktuoti savęs palenkimas, artima paklusti.

Aha, labai įdomu.

Citata iš: Pilgrim  spalio 31, 2015, 19:02:55
Galima traktuoti savęs palenkimas, artima paklusti.

o gal kaip tik savo valios  nugalėjimas (palenkimas) kito žmogaus valiai.

Tada apie kurį nuolankumą šitoj temoj kalbama?

o gal/arba Dievo valiai ?

CitataTada apie kurį nuolankumą šitoj temoj kalbama?

va čia geeeras klausimas !

Man dabar taip "sušvietė" , kad visos šios savybės, apie kurias pastaruoju metu forume kalbėjomės - nuolankumas, paprastumas, paklusnumas - tampa kaip sinonimai Dievo meilėje ir tarsi negali žmoguje viena be kitos egzistuoti, jei žmogus vienybėje su savo Kūrėju.

Tokiu atveju jos visos ir negali išplaukti viena iš kitos, o tik iš Dievo meilės.

Tad ir abi nuolankumo Dievui formos tarsi susilieja ir netenka skirtumo. Tų žodžių prasmių skirtumų paaiškinimas reikalingas tik tam, kad pasitikrinti ar nesusipainiojome kam tarnaujame - Dievui ar žmonėms.

Ir lygiai taip pat nuolankumas, kai paklūstama žmogui be Dievo, kartu žmoguje atsispindi tomis kitomis savybėmis - paprastumu ir paklusnumu, kurios jau nėra švento arba, kaip Augustas pavadino, autentiško paprastumo/paklusnumo pavyzdžiai.

Citata iš: Tomas M.  spalio 30, 2015, 20:26:10
Įdomu būtų palyginti, kaip elgėsi Apaštalai ir šventieji.

Visi mes šventieji, kurie sekame Kristų, Tomai tad lygintis gal ir galima, bet svarbiau įsiklausyti į savo vidų, ką tau liepia Dievas asmeniškai. Nes žiūrėdamas į kitus, gali ir neišgirsti savojo pašaukimo.

Taip, meilė yra visų dorybių junginys. Tą kalbėjo daugelis šventųjų.

Kaip žinote, taisyklė sako, kad paprastume - genialumas "...dažnai vidutinybės didžiuojasi savo išsilavinimu ir nemėgsta paprastų daiktų. Genijai, kiek mena istorija, buvo labai paprasti. Štai Niutonas ramiai sėdi sau lauke ir, krintant nuo medžio obuoliui, jis klausia: "Kodėl?" Galileo Galilėjus pamato aukštai kabančios lempos svyravimus ir išranda švytuoklės dėsnį... Išradimų Istorija rodo, kad visi jie kyla iš objektyvaus stebėjimo ir loginio mąstymo. Rodos tai turėtų būti paprastas dalykas, bet iš tiesų jis labai retai sutinkamas žmonėse.

Intelektualiai gyvenime paprastumas ir prietarų nepaisymas veda į naujų dalykų atradimą. Lygiai kaip ir moraliniam gyvenime nusižeminimas ir materialinis skurdas - į didesnius dvasinius laimėjimus."

(Iš M. Montessori pedagoginio metodo teorijos).

Citata iš: kukulis  spalio 27, 2015, 12:50:30Daugelis žmonių paprastumą sulygina su kvailumu, bet ar tai tikrai taip?

'

Žmonės labai bijo būti kvailais kitų žmonių akyse, nes nėra atradę gyvenimo tiesos ir ramybės..

Filosofuojama ir daug kalbama, vietoj to, kad pabūtų žmonės  tyloje ir pajustu dabartinę akimirką. Paprastumas atsisako  troškimų ir sutelkia dėmesį tik į tai, kas būtina, nes  kuo mažiau turi ir trokšti,  tuo mažiau jų reikia. O atsisakant visko, kas nėra reikalinga ar būtina, lieka daugiau laiko  eiti Dievo keliu. Taigi, sakyčiau paprastas žmogus nesivaiko protingumo, žinių, garbės, turtų, malonumų ir t.t. Jo žodžiai, mintys, ir darbai nukreipti į vidų, nes jam svarbiausia pajusti save ir būtį. Jis neklaidžioje kitų žmonių mintyse ar protuose, bet vengia išorinių malonumų ir  ieško tiesos bei ramybės būtyje, ir tam nereikia perskaityti "krūvos" filosofinių, mokslinių ar psichologinių veikalų. Žmogus gali net nemokėti skaičiuoti ar rašyti, bet jis jaus savyje ramybę ir pilnatvę.

Paprastas žmogus kitų akyse atrodo kaip kvailys, nes jis atsisako įvairių malonumų bei ambicijų, kuriuos taip vertina dauguma pasauliečių.

CitataPaprastumas atsisako  troškimų ir sutelkia dėmesį tik į tai, kas būtina, nes  kuo mažiau turi ir trokšti,  tuo mažiau jų reikia

Šv. Teresėlė troško visko Augdama Dievo pažinimu ji suprato, kad tas Viskas - tai Jis Pats. Manau, troškimai, kaip tokie, tikrai nėra blogis, jei esame Kelyje, Viešpats panaudoja ir tai didesniam bendrajam gėriui.

Ir nereiktų supriešinti paprastumo su filosofavimu ar gilinimusi į kitų žmonių mintis ir protus tai irgi galima daryti su Dievo valia O šitas teiginys - žodžiai, mintys, ir darbai nukreipti į vidų, nes jam svarbiausia pajusti save ir būtį - labai artimas budizmui. Šventieji dažnai pamiršdavo save dėl kito, mūsų potyriai tikrai nėra svarbiausi tikėjimo kelionėje (bet svarbūs). Svarbiausia, turbūt, visapusiškai gilinti savo tikėjimą, nepasiliekant ten, kur esi ir nuolat eiti į priekį.

Citata iš: Silvija  rugsėjo 03, 2017, 05:46:54Šv. Teresėlė troško visko

Mano klaida, išsireiškiau per daug abstrakčiai ir netiksliai. Turėjau omenyje žemiškų troškimų siekimų atsisakymą, o troškimas yra tik vienas šiame gyvenime, - tai Dievas. Žemės gėrybės ir ištekliai yra tik priemonės vykdant Dievo planą, kurį jis mums skyrė kiekvienam asmeniškai. Ir sutinku su tuo, kad kalba apie būtį yra artima budizmui, tik dar nesu tikra, ar paprastumas yra artimas tik tikintiesiems į Dievą. Iš tikro, aš dar nežinau, kokią tikrąją reikšmę turi šis žodis, tad mano komentaras tėra mano pačios apmąstymas ir suvokimas. Ačiū Silvijai už įžvalgą ir papildymą.

Prisipažįstu, dabar kalbėjau iš savo perspektyvos, remiantis savo ir kitų žmonių mintimis, tyrimais, patyrimais, bet pamiršau pažiūrėti ir pajusti, - ką apie tą paprastumą sako būtent  Dievas.

Citatakalba apie būtį yra artima budizmui

ne tai, kad kalba apie būtį, bet noras toje malonioje būtyje pasilikti. Budistai įvaldo technikas, kurios suteikia žmogui tą palaimingą būseną, bet tai yra lyg tam tikras egoizmas. Krikščionių tikslas juk kitas - mylėti savo artimą kaip patį save - tai juk kreipia į kitą žmogų. Tai matosi ir maldoje Tėve mūsų: juk meldžiamės ne pirmuoju, o trečiuoju asmeniu, kas aiškiai nusako, jog negalime rūpintis vien savo būtimi.


Sandraa, aš atsiprašau, jei pasirodys, jog kabinėjuosi prie žodžių, tikrai neturiu tokio tikslo. Labai džiaugiuosi, kad atsiradai ir kad kalbi pataisyk ir mane, jei kur suklysiu

Tikrai, tas troškimų atsisakymas dažnai išlaisvina žmogų. 

Bet ir vėl visur reikia išminties, net ir paprastume kad nebūtų peržengta riba į primityvumą ... O gal tai visiškai skirtingi dalykai?