Be to pridursiu,kad kai buvau atsigavusi,buvau kupina jegu sutikau viena tikincia moteri ji buvo be veido,visada verkdavo,na ka as,as gi galinga uzdejau ant jos rankas ir karstai meldziausi,kol visai jegos iseko.Po to taip stipriai eme skaudeti galva,tiesiog nezmoniskai,pradejo drebeti rankos,naktimis vaidentis,kaip tu ir sakei nezmoniska tamsa apgaubdavo ir dusindavo,ilgai tai tesesi,pradejau verkslenti isterikuoti,visko bijoti.Va kaip buna su tuo,kai manai esas pakankamai stiprus.Dabar suprantu,kad nereikia pulti i krastutinumus ir nepersistengti,nes gali buti skaudziai nublokstas ir lengvai suzeidziamas.

Citata iš: Erika  lapkričio 03, 2012, 00:16:17
Ir dar # 91 -"Tu pasirinkai VIEŠPATĮ savo prieglauda..."
As kartais "tu" paverciu "as" skaitydama psalme ir taip prisitaikau sau.

Pravercia Sv. Tevo Pijaus zodziai:
"Have courage and do not fear the assaults of the Devil.  Remember this forever; it is a healthy sign if the devil shouts and roars around your conscience, since this shows that he is not inside your will". 

"Turek drasos ir nebijok velnio puolimu. Atsimink visados; tai yra geras zenklas jei velnias saukia ir riaumoja aplink tavo samone, nes tai parodo, kad jis neuzvalde tavo valios/tavo vidaus" (Gal kas geresni vertima pasiulys...)

Erika,noreciau tavo duomenu gal skype turi?butu saunu susikontaktuoti.

Citata iš: Žana  lapkričio 05, 2012, 04:47:58
...na ka as,as gi galinga uzdejau ant jos rankas ir karstai meldziausi,kol visai jegos iseko.Po to taip stipriai eme skaudeti galva,tiesiog nezmoniskai,pradejo drebeti rankos,naktimis vaidentis,kaip tu ir sakei nezmoniska tamsa apgaubdavo...

Šiaip tai visiems gera pamoka. Apskritai mums, paprastiems žmonėms, dėti rankas ant kitų negalima (ir leisti kitiems dėti sau ant galvos). Tai gali daryti tik tikrai šventai gyvenantys žmonės, nes uždėdamas rankas perduodi tai, kas tavo viduje, o juk gerai jausdamasis dar negali garantuoti, kad viduje nėra tyliai tūnančio ir laukiančio savo valandos blogio... O kas liečia rankų dėjimą ant vaikų, tai net neturėkite jokių minčių, nes jie bet kuriuo atveju už mus visus švaresni, tad mes jiems labiau pakenktume, nei padėtume. Tik tėvai turi teisę savo atžalų galvas glostyti.

Bet suprantu, visko negali žinoti, gyveni ir mokaisi... Dėl draudimo rankas dėti ne aš sugalvojau, vienoj knygoj skaičiau, jei prisiminsiu, įdėsiu nuorodą.

taip as jau tuo isitikinau,ir zinau kokioj knygoj tai parasyta"Velnio pinklese"kurios beje silpnam tikinciam negalima skaityti:)

Kažkada kun. Valkauskas sakė, kad nereikia pernelyg susikoncentruoti į blogį. Geriau savo laiką ir jėgas skirti Jėzui Kristui. Visiškai sutinku su ta mintimi, todėl stengiuosi neskaityti ir nesigilinti į knygas apie blogio veikimą ar egzorcistus. Tiesiog vengiu kontakto su blogiu net per dvasinį skaitymą. Išpažintis - geriausia ir nepavojinga priemonė, bet teko daug patirti, kol supratau tą paprastą tiesą ir suradau savo nuodėmklausį - tėvą Antaną. Duok, Dieve jam sveikatos.  Paauglystėje mačiau vienintelį savo gyvenime amerikiečių siaubo filmą "Egzorcistas" - tada iš siaubo ir meldžiausi, ir verkiau. Žodžiu, užteko ir daugiau nenoriu. Siaubo filmas - man keiksmažodis. Dėkui tau galingasis Dieve Tėve, gerasis Jėzau ir slėpiningoji šv. Dvasia, kad saugote mane nuo blogio apraiškų. Paskaičiau visų pasidalinimus ir supratau, kokia dar esu laiminga. Na, o man nuo visokių baimių labai padeda Šv. Rožinis ir Jėzaus šv. Faustinai padiktuotas Gailestingumo vainikėlis. Berods šv. Tėvas Pijus apie šv. Rožinį yra sakęs: "Paduokite mano ginklą..." Na, o jis, tai jau žinojo, ką sako ...

Šiaip užmečiau akį į internetą dėl knygos "Velnio pinklėse" ir radau tik meilės romaną tokiu pavadinimu. Taigi, Dievas apsaugojo ir nuo nereikalingo smalsumo  Te Dievas visus saugo išbandymuose.

Del gilinimosi i blogi jus visiskai teisi Giedre,ir per savo smalsuma mes galime taip pat nukenteti

Citata iš: Žana  lapkričio 05, 2012, 03:48:46

Jei skaitai angliskai, cia yra gera pamoka apie Dievo meile:
http://www.wordlibrary.co.uk/article.php?id=283
taip zinau sia rasto vieta ir netgi dabar jauciuosi kai sunus palaidunas,nebutina skaityti angliskai yra ir lietuviu puikus vertimas:)

Idejau, nes ten klausimu geru yra. Biblijos studijavimas su gerai sustatytais klausimais padeda giliau susimastyti ir iskelia i pavirsiu dalyku, kuriu nepastebi paprastai skaitydamas. Kaip pavyzdi galiu pateikti , panasia pamoka apie malda "Teve musu". Imamas nagrineti kiekvienas zodis ar grupe zodziu maldoje. Paminesiu tik pacia pradzia maldos.
Visa gyvenima juk kartoji "Teve musu" ir nesusimastai ties reiksme tu zodziu. Na ir skaitant Senaji Testamenta, "galima" susidaryti vaizda , kad Dievas yra rustus, tolimas, baudzia. Turint nuoskaudu, dar kad ir musu maldu neisklauso.
Biblijoje rasoma- mokiniai paprase Jezaus pamokinti juos melstis. Ir Jezus sako - sakykite "Teve musu..."
Ir cia uzsidega sviesos lempute! Jezus sunus ir Dievas yra viena. Ir pats Dievas NORI, kad mes i Ji kreiptumes "Teve". Jis pats taip mums liepe melstis, Jis nori tureti artima ir meiles kupina rysi su mumis  Ka reiskia mums kreiptis i Dieva kaip i savo Teva?
Na tai buvo mano asmenine patirtis, tikiuosi Tomas nesibars, kad ne i tema nuvaziavau.

P.S. Zana, del skypo - as ji tiesiog ignoruoju. Jei turi kokiu klausimu, rasyk forume, ir kas gales atsakys i klausimus.

Giedre, Tu rasai,kad nereikia susikoncentruoti i blogi ar panasiai... Sutinku su tuo, bet Dievas mus visus sukure skirtingus. Kiekvienas is musu yra skirtingas ir daug zmoniu yra jautriu,ar kaip cia pasakyt... Rasau,nes as prie tokiu turiu priskirt save... Kurie nemoka nesikoncentruotis...  Koncentruojuosi tiek i gera,tiek i bloga...

Visa gyvenima kenciu nuo baimiu... Jos keiciasi... Maza bijojau klasiokes,kuri tyciojosi mokykloje pastoviai... Veliau buvo kitos baimes... Paskui buvo baime turbut pati didziausia- buti atstumta ar nemylima... Daugeli baimiu,tokiu,kaip kalbet didelei auditorijai-isgyvendinau...Bet yra tokiu dvasiniu,kurios yra gal like ir iki siol Baime pareikst savo nuomone, kad nebutum nesuprasta... Baime konfliktu namie... Ir jei tokie yra ir esi neteisingai kaltinamas,as nemoku gintis, as tik verkiu...

Na dabar as keiciuosi po truputi...Bet as matau,kad pati to nepadarysiu...Tad meldziu Dievo sustiprint mane ir vest... Jis juk zino kokia as silpna viduje, nors is isores taip neatrodau... Bet dabar  suprantu,kad jei Dievas dave man toki jautruma, jis gali mane ir sustiprint,kai reikia buti tvirtai....

Na  kazkaip neaiskiai cia man gavosi...

Citata iš: Heidi  gruodžio 29, 2012, 16:42:51
NuoZtabu. O gal kiek pasitikslint tokius visokius už gryną eterin paleidžiant? Nekyla įtarimas apie ką kalba eina, kai perreikšminama išorinio gesto galia su visokiais dėl jų vykstančiais kone "energijų nutekėjimais"? Ir einam, ir medžiamės ir mums deda. Beje, net vyskupų akivaizdoj, nepraėjus "šventumo" filtro.  Tai išorinis solidarumo, maldos, palaiminimo ženklas. Tik ženklas. Ne pati malda. Dar pradėt ranką bijot "ne tam" paduot "Tėve mūsų" kalbant, kad kas "nenutekėtų". Atsipeikėkit, katalikai. 

1 Tim 5,22 "Skubotai niekam neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras"

Klausykite irasa nuo 8:22 minutes :

https://www.youtube.com/watch?v=Y_9yr1OOcVY
Manau, tik kunigas turetu laimindamas arba krikstydamas (ar kitu apeigu atvejais) deti rankas ant zmogaus. Kiti zmones neturetu uzsimineti jokiais laiminimais ar gydymais dedant rankas. Perzegnojimas vienas dalykas. Rankos paspaudimas sveikinantis irgi atskiras dalykas.

Buvo laikas, kai manyje vienu metu gyveno daugybė neracionalių baimių. Tiesiog visas komplektas įvairiausių baimių, pvz: tamsos baimė; aukščio; šalčio; alkio; keistų garsų, (tarkim kai sušaldamas tuščias bambelis spragteli); baimė naktį nusikloti (miegodavau apsiklojęs net galvą); bijojau tamsiu paros metu pas močiutę kaime išeiti į kolidorių (ten bėgiodavo žiurkės); bijojau palėpėje būt; bijojau vienas pasilikt namuose, apskritai patalpoje. Bijojau naktį per kapines keliaut, bijojau kamuolio kai klasės ar kiemo draugai žaisdavo. Bijodavau netgi nuo lovos koją žemyn nuleist, nes o ką, jei babaužis tyko po lova? 

Tačiau gyvenimo eigoje Dievas iš baimių pamažu išlaisvino įvairių nutikimų dėka. Liko tik racionalios baimės, kurios, manau, yra reikalingos, pvz: baimė partrenkti pėstįjį vairuojant automobilį; baimė pakliūt po ratais einant pėstute; baimė įskaudinti artimą; baimė nukristi nuo didelio aukščio, Dievo baimė.

Tamsos baimė labai ilgą laiką mane kaustė. Kartą, po vienos avarijos (verčiausi automobiliu du kartus ant žvyrkelio, vairavau aš, šalia sėdėjo draugas, abu buvome prisisegę ir likome beveik nesužeisti, man biškį kliuvo į makaulę, o draugas nusibrozdino alkūnę), persekiojo košmariškas sapnas, jog visiškoje tamsoje regiu velnią, kuris palengva atsisuka į mane. Taip sapnavau visą savaitę. Buvo, bijojau net vakaro,  prašiau savo bendruomenės užtarimo maldos ir tas siaubą keliantis sapnas pasibaigė. Tada mane Dievas išgydė nuo tamsos baimės.

Baimė pasilikti vienam man iškilo labai ryškiai tokioje gan kurioziškoje situacijoje. Turėjo būti maldos susirinkimas parapijos salėje, atėjau ankščiau ir ten sutikau vieną parapijos darbuotoją, kuri man nepastebėtai išėjo, norėdama atrakinti kitas duris, užrakino tas, per  kur įėjau. Kažkaip pasimečiau ir nesąmoningai sukilo noras ištrūkti, toks viduj šauksmas buvo: "mane paliko" ir jėga išsiveržiau iš salės per užrakintas duris. Po to karto per vidinio išgydymo pamaldas ėjau kad už mane pasimelstų ir ta baimė baigėsi.

Čia galėčiau rašyti ir rašyti, bet kaži ar kam įdomu. Apskritai baimė yra meilės trūkumas. Ten, kur randasi vietos baimei, ten trūksta meilės. Va pasistiprinkime Dievo žodžiu:

,,Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė išveja baimę. Baimė bijo bausmės, ir kas bijo, tas dar netobulai myli" (1Jn.4,18). ,,Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią" (2Tim.1,7).

Praktinis patarimas:

,,nė vienas negali ištarti: ,,JĖZUS YRA VIEŠPATS", jei Šventoji Dvasia nepaskatina" (1Kor.12,3b). Momentu, kai kyla neracionali baimė, visada tariu: Jėzus Kristus yra Viešpats!

Tikrai padeda. 

Jėzus Kristus yra Viešpats!
Reiks prisimint, aš tai dažniausiai prašau Dievuli padėk ir toks jausmas kad tikrai padeda.
O kad kažkas pasidalina savo baimėmis yra labai smagu nes išdrįsti pasakyti kad aš bijau kuo toliau tuo sunkiau, man patinka vaikučiai jie nieko nesigėdija jei bijo tai sako kad bijo jei skauda tai ir verkia. Tada ir padėt lengviau kai žinai kame bėda. šaunuilis Sigitai kad atsivėrei man smagu kai yra žmonių kurie nebijo kalbėt apie save.

 Tikrai ne kiekvienas gali eiti darbuotis kaip uztarejas, taciau bijoti ant zmogaus rankas uzdeti...
 

Ne bijoti, ne baimėje esmė, bet atsakomybėje, o kartu pasiruošime vykdyti tam tikrą misiją/užduotį.

Jei pats nesi tvirtas tikėjime, nežinai, ką tu tam žmogui perduosi, ar kas gali tave iš to žmogaus paveikti, todėl žymiai atsakingesnis būdas tiesiog melstis už žmogų, aukoti už jį įvairias aukas, apsimarinimus, viską perleidžiant Dievo Rankoms, nes kai Dievas ant jo uždės savo Šventas Rankas, tai tikrai bus viskas taip, kaip reikia.

Labai geras pamokslas apie kovos prieš piktąsias dvasias priemones (anglų k.):


https://www.youtube.com/watch?v=k5uhDuelvlc

Vienas labai akcentuojamas metodas  - "blogio surišimo malda":

Jėzaus Kristaus vardu, aš surišu tave, __________ dvasia, ir siunčiu į Kryžiaus papėdę, kad būtum teisiama mūsų Viešpaties.

Tuščioje vietoje įvardijame mus puolančią dvasią, pvz.: netyrumo, baimės, pykčio, nevilties, klykiančio vaiko ir t.t. Arba galime sakyti "visos dvasios, kurios trukdote mano miegui" ar "visos dvasios, kurios nesate iš Šventosios Dvasios". Reikia pasakyti 2-3 kartus ir jei kažkas buvo sukelta piktosios dvasios, turėtų pasibaigti.

Kitus patarimus gal kiti išvers

Kažkada mane vargino sapnai, kuriuose labai realiai dalyvavo mano nusižudžiusi draugė. Paskutiniame sapne aš kaip tik padariau tai kas, Tomai, tavo išryškinta raudonu šriftu ir įdomu, kad po to tie sapnai daugiau nebesikartojo 

Nežinau kaip dėl baimės,  bet paskutiniu metu pabandžiau vieną priemonę prieš blogas įkyrias mintis.
Mintyse piktai spjaunu į "minčių sukėlėją" ir pasakau: "nekenčiu tavęs ir tavo gundymų". Tada pasakau Jėzaus Kristaus vardo maldą.

Neįtikėtina! Po minutės negaliu prisiminti kokios tos mintys buvo!

Ka turi omeny "spjaunu"? Cia tiesiogine prasme?

Ne, mintyse įsivaizduoju kad spjaunu.

Ta ir turiu omeny "tiesiogiai" Kaip idomu. Dekuj uz patarima, ismeginsim. Nezinau ar spaudysiuos tik

Tik turėk omeny, kad tavo pyktis turi būti tikras, kitaip nesuveiks

P.S.
Antra vertus, prieš piktas mintis šitas turbūt netinka. Tik prieš tas, kurios atrodo malonios, nors žinai kad tai yra blogis.