Info: ši diskusijos atkarpa paimta iš: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,253.msg8021.html#msg8021

mmm.. šitas forumas nėra vien priemonė. Jis kitoks.
Pamatysi, jei ilgiau pasiliksi

aš turėjau omeny forumas kaip IT sprendimas, ne kaip ši bendruomenė
Forumo poreikio nėra, jei visi yra vienos nuomonės

Ačiū, supratau ir priėmiau.

Tačiau tuo pačiu galvojau, kad čia turbūt bus galima kelti ir įvairius klausimus, apie kuriuos galima pašnekėti ir išsiaiškinti su savo požiūrio žmonėmis. Nes "nepatogių" temų aptarinėjimas ir išgirdimas tiesos iš labiau kompetetingo ar daugiau teologijos išmanančio asmens yra tikrai naudingas. Tikėjausi čia tą rasti.

Priimu kiekvieno žmogaus nuomonę, tačiau gal ieškojau taip pat forumo kur būtų galima diskutuoti. Juk yra dalykų, kurie sukelia sunkumų kasdieniame gyvenime ir dėl kurių kartais net patys uoliausi suglumsta ar pakrypsta į šalį. Kad ir ta pati muzika. Išgirsti argumentuotą nuomonę yra smagu ir man tai tikrai patinka, bet... Nereikia užsipulti, supratau savo vietą.

Savaime suprantama, kad galima kelti klausimus, bet juos ir kelkime kaip klausimus. Tavo atveju, savo nuomonę pateikei kaip atsakymą

O kadangi jis pateikiamas kaip atsakymas, paprašiau paaiškinti, kuo remiesi, darydama tą išvadą.

Ne, pateikiau kaip savo kuklią nuomonę. Nei kaip absoliutų teiginį nei kaip klausimą. Ne visi sakiniai gali būti pateikti kaip klausimas duotojoje situacijoje. Bet nesvarbu... Šnekėsiu mažiau ką mąstau ir kaip jaučiuosi.

Kiekvienas ieškom saugios aplinkos. Iki Karalystės liko dar daug metų čia nugyventi. Su šio pasaulio žmonėmis ir šio pasaulio problemomis.

Prudencija, tu sakei, kad nori diskutuoti. Tačiau diskusijai nepakanka pateikti savo nuomonę. Kad diskusija būtų vaisinga, reikia pateikti ir argumentus. Tik tuomet aš galiu priešpastatyti savo kontra-argumentus ir taip diskusija vystosi. Kitu atveju mes galime mėtytis savo nuomonėmis iki begalybės

Tu pateikei daug įvairių minčių, kurioms tikrai reikėtų argumentų, kaip pvz. mintis, kad tikintys ir netikintys žmonės supranta meną vienodai, kas yra "sveiki" krikščionys ir pan. Manau ne man vienam tie teiginiai kelia rimtų klausimų. Vėliau ant tų neargumentuotų minčių tų statai kitas prielaidas ir visas reikalas važiuoja nežinia kuria kryptimi

Citata iš: Prudencija  gegužės 22, 2014, 12:44:59
Ne, pateikiau kaip savo kuklią nuomonę. Nei kaip absoliutų teiginį nei kaip klausimą. Ne visi sakiniai gali būti pateikti kaip klausimas duotojoje situacijoje. Bet nesvarbu... Šnekėsiu mažiau ką mąstau ir kaip jaučiuosi.

Labai gerai, kad rašai tai, ką galvoji ir kaip jautiesi.  Tiktai jei nori diskusijos, kaip sakė Tomas, argumentuok (argumentuok, aišku, ne ad hominem, kaip aš kvailai padariau su Pilgrim'u).

CitataKiekvienas ieškom saugios aplinkos. Iki Karalystės liko dar daug metų čia nugyventi. Su šio pasaulio žmonėmis ir šio pasaulio problemomis.

Tai irgi teisinga.

P.S. Tik va, pvz., man reiktų kažkaip nepamiršti, kad kiti irgi nori (ir ieško) to paties. 

Tomai, pats rašei: Visame pasaulyje atlikta parengiamoji apklausa parodė, ko žmonės išties ieško: meilės, bendruomenės, bendravimo, draugystės, prisirišimo, broliškumo, pagalbos, dialogo, supratimo, dalyvavimo, saugumo, apsaugojimo. Tarsi savaime čia kyla klausimas: ar tradicinė parapijos bendruomenė suteikia visa tai? Tad ar bereikia stebėtis regint, kad bažnyčios tuštėja? (na kažkokia Gabrielė rašė, bet tu citavai)

Bendruomenė turėtų būti gyva ir priimanti, kad šie visi dalykai išsipildytų? (klausimas) Visose parapijose, kuriose Vilniuje teko apsilankyti (jei jau faktais - 6) ir bandyti rasti savo būrelį (savo gimtajame mieste turėjom turbūt pačios "tobuliausios" katalikiškos bendruomenės pavyzdį) tuo ir nuvylė - niekam iš tiesų nerūpi ką žmogus ant savo kupros nešiojasi Visiems rūpi tik kaip smagu čia mūsų senių uždaram ratelyje be problemų tikėti Ar čia nėra to paties? (tik draugiškas klausimas, bijau net jo klausti, bet klausiu, nes nežinau, nes čia esu tik antra diena ir nieko nepažįstu).

O kalbant apie muziką - aš minėjau, kad jei yra kas mano kitaip - priimsiu kitą nuomonę ir įsitikinsiu.
Daug šypsenėlių šitam post'e, kad bent jau niekam kitam vakaro negadinti   

Dėl bendruomenių. Nors aplankei tik 6 bendruomenes, padarei teisingą išvadą.    Galiu Tave užtikrinti, kad visose bendruomenėse yra tas pats dovanojimo-gavimo ritmas. T.y. iš pradžių dovanoji priėmimą, draugystę, šilumą, malonų bendravimą kitiems, o tik po to gauni tą patį ir iš kitų. Ir tai nėra kažkoks senių bambėjimas, kad kažkas sudrumstė jų ramybę, bet dėsningumas, kuriuo ir dėl kurio gyvena visas pasaulis.

P.S. Vakaro tikrai negadini. Priešingai - manau, visi forumiečiai džiaugiasi, kad esi, kad išsakai savo nuomonę, kad gražiai ir tvarkingai dėstai savo mintis.  Ir tai yra puiku.

Tie išsakyti trūkumai parapijose yra tikri, bet yra ir kita medalio pusė - kai kurie žmonės Bažnyčioje ieško pirmiausiai ne tikėjimo, bet pasibuvimo. Kas savaime nėra taip blogai, nes juk žmogus toks yra - jam reikia būti rate kitų, bet yra variantų, kai parapija tampa socialiniu klubu ir nustoja būti parapija. Mūsų atveju bendruomenė nėra skirta pasibuvimui, ji skirta tikėjimo ieškojimui ir gilinimuisi į jį.

O kaip visuomet yra - surasti aukso vidurį yra sudėtingas procesas, kuriam be abejonės reikia Šv. Dvasios vedimo, pasimelsti ta intencija kviečiame visus!

Taip pat reikia suprasti, kad ne visi žmonės vienodi ir kartais tam tikra bendruomenė tiesiog negali atitikti 100% lankytojų lūkesčių, kaip sakant - visiems įtikti neįmanoma 

Reiktų paminėti dar ir tai, kad kartais esame įsitikinę, kad mes nuostabūs ir visi turi staiga priimti mus, bei daryti, kaip mums patinka. Bet, jei ateini į bendruomenę, kažkuria prasme pirmiausiai turi priimti ją tokią, kokia ji yra (mažytis nusižeminimo išbandymas), o vėliau bandyti ją tobulinti savo darbais ir malda

Jo, Tomai, visiškai pritariu Būtent tą "pasibuvimą" ir teko stebėti Kai jaunimas renkasi ne mišioms, o po jų sekančiai agapei tą ir turėjau omeny sakydama "smagu uždaram rately kartu tikėti"

Jei vertinti mane pagal charakterio tipus - esu visiška cholerikė Galiu būti labai tiesmukiška, jei pabuvau čia pernelyg tiesmukiška, išties nepastebėjau, bet atsiprašau Bandau keistis. Nepatinka tas ugnelės charakteris

Tikriausiai receptas šiandienai būtų:

Būk tiesmukiška, bet tiesmukiškauk argumentuotai

Man tai atrodo viskas normaliai  .
Sakyčiau, gal Tomas kiek per griežtai Prudenciją užsipuolė ..

Mano asmeninis priėjimas toks: jei koks dalykas atrodo  nepriimtinas, tai pirma galvoju, kad jis nepriimtinas tik man, o kitam žmogui gal tai natūralu ir net teisinga.

Tas pats su muzika ir net ir su tikėjimu: jei Dievas norėtų kad visi būtų tikintys tai taip ir padarytų, o vis dėl to žmogaus laisvė pastatoma aukščiau.

Tokią istoriją klausiau: Esą buvo dvi seserys. Vaikystėje viena pateko į vienuolyną, o kita nuėjo šunkeliais. Istorijos pabaigoje, ta, kur pateko į vienuolyną tai po mirties pateko į pragarą, o ta, kur šunkeliais - į dangų. O priežastis tai buvo ne išoriniai veiksmai, o vidinis nusiteikimas, nes tas pats veiksmas daromas skirtingose aplinkose įgyja skirtingą įvertinimą. Tas kas vienoje aplinkoje būtų kaip nuodėmė, tas kitoje aplinkoje - didelis pasiekimas.

Gal truputį nusifilosofavau ... bet pagal tą analogiją,  sakyčiau krikščionys roko muzikantai, savo terpėje taip pat atlieka šventą vaidmenį, nes pateikia Kristų tiems žmonėms, kurie kitais būdais Jo niekaip nepriimtų.

Jei tau tai yra natūralu, tuomet parodyk, kodėl tai yra gerai man. Aš neturiu laiko skaityti bet ką, kas ką parašė. Reikia gerbti kitus skaitytojus, taupyti jų laiką ir savo.

Jei jau rašome, tai netuščiažodžiaukime, bet rašykime tai, kas prasminga ir kitiems, nes juk rašome į bendrą erdvę, susimastykime, ką tai duos kitiems skaitytojams. O jei nėra noro savo minčių argumentuoti, tuomet galbūt dar nebuvo laikas jas paleisti į viešumą?

Delfyje, žmonės išrėkia savo nuomonę ir nueina. Nesakau, kad šiuo atveju taip buvo, bet ir nenoriu, kad taip būtų. Jei kas nors nori išsakyti savo nuomonę be jokių paaiškinimų, stiliuje "kiti tegul mano kitaip", tai čia ne ta vieta. Jei išsakome savo nuomone, turime paaiškinti kodėl taip manome, kuo remiamės, kitu atveju toks parašymas kitiems skaitytojams bus nevertingas, daug maž "na taip, jis taip mano na ir kas...".

Citata iš: kukulis  gegužės 22, 2014, 16:35:10Sakyčiau, gal Tomas kiek per griežtai Prudenciją užsipuolė ...

Taip taip, bus reikalas užsipulsiu ir tave

Info: ši diskusijos atkarpa paimta iš: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,746.msg8171.html#msg8171

Jei kuris turime simpatijų, tai galima už tuos žmones melstis ir taip, o parinkimas suteikia mums galimybę praktikuoti paklusnumą ir nusižeminimą, nes turime priimti tą asmenį su meile, nors gal sakysime forume kartais su juo ir apsipešioti tenka

Piligrim, labai gerbiu tiek tave, tiek Augucką, tiek Tomą, tiek Silviją, tiek kitus, bet dvasinės diktatūros netoleruosiu. Dievas davė žmogui laisvą valią. Idėja gera - palaikau  ir jau pradėjau melstis už tris mūsų forumiečius: Varlytę, Jazminą ir Augucką - visus sykiu, kad nei vienas iš jų nebūtų pamirštas ir nesijaustų nuskriaustas.  O jūs darykite, kaip jums visiems atrodo geriau. Aš visokių paskirstymų ir lapelių traukimų nepripažįstu, o kiti - laisvi elgtis, kaip kam patinka.

Na ir užsispyrus ta mūsų Giedrė
Turėčiau ir aš tokia būti, juk vieną dieną gimusios 

Vienaip ar kitaip - ačiū už maldas.

Nėra už ką dėkoti. Juk susitarėme, o šiaip, tai gal kada dar atrasi savyje to užsispyrimo  . Viskas įmanoma. 

Taip supratau, kad esu viena iš dvasinių diktatorių .

Giedre, aš nelaikau užsispyrimo labai gera savybe. Aš buvau labai užsispyrus kaip tu, kai buvau jauna, o gyvenimas pamokino, kad ne visada ir ne visur jis yra reikalingas, o daugelyje atvejų, netgi žalingas.
Galbūt tas, kuris gyvena daugiau pasaulietinį gyvenimą, užsispyrimas padeda siekti aukštumų (mokslinių ar karjeros ir pan.). Tas, kuris nori gyventi dvasinį gyvenimą, reikia ugdyti ir praktikuoti nuolankumą, nusižeminimą, paklusimą, o ne užsispyrimą.