Apie Išpažinties sakramentą

[Silvija]

Dar vienas. Stiprus. http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=30927

[Varlė keliauninkė]

Gal bus jums įdomu, kaip žydai traktuoja išpažintį

Pas juos šitas dalykas vadinamas "Tšuva" (nežinau kaip tiksliai išversti, kažkas panašaus į atgailą). Tšuvai atlikti reikia
1. Supratimo kad blogai pasielgei, nusikaltai Dievui.
2. Gailėtis dėl nuodėmės (gailėtis reikia garsiai).
3. Pasiryžti daugiau nebenusidėti šita nuodėme.
Ir svarbiausia
4. Po viso šito Dievas visuomet atsiunčia išbandymą - panašią situaciją patikrinti ar išpažintis/atgaila buvo tikra.
Tikriausia esat tai patyrę nevienas.

Aš vis prisimenu savo draugę (kažkur jau rašiau šiame forume) iki atsivertimo ji buvo patyrusi du abortus, atsivertė virš 40ties, dėl to atliko išpažintį ir po mėnesio sužinojo kad nėščia. O dar po trijų kad vaikelis gims su Dauno sindromu.. Na, jie su vyru išlaikė šį išbandymą. Ir patyrė Viešpaties atleidimą dėl buvusių abortų 

[Silvija]

Stipriai čia

Manau, jei tas 4 punktas pas mus būtų akcentuojamas, mažiau išpažintyse kartotųsi tas pats per tą patį, tik ar tikrai visais atvejais Dievas siunčia tą situaciją pakartojimui?

[vida]

Viena moteris atliko išpažintį pas Tėvą Stanislovą. Jai buvo sunku pripažinti, kad vis tas pačias nuodėmes daro. Į tai Tėvas Stanislovas atsakė,- tai ačiū Dievui , kad darai tas pačias nuodėmes, kad neprisidarai kitų.

[Silvija]

Tai gali būti kaip dvasios tėvo paguoda ir paskatinimas .

Tarkim vaikas turi ydą trankyti duris, tėtis jį treniruoja to nedaryti, bet kai po eilinio trinktelėjimo sūnus pribėgęs atsiprašo, tėvas ir sakys:
gerai, vaikeli, kad dar nedaužai langų.

O jei rimčiau pagalvojus apie žydiškąjį ir katalikiškąjį ugdymą, tai pirmu atveju, manau, galima įpulti į magiją, kai vis imi laukti Dievo siunčiamo išbandymo, o antru - tapti "atspariu" besikartojančiai nuodėmei. Žodžiu, ir taip ir taip blogai Tai turbūt geriausia viską laikyt omeny ir turėt sveiką protą bei jautrią sąžinę 

[kukulis]

Laukti kažko konkretaus iš Dievo, tai gal būt tam tikra prasme galima laikyti įsakinėjimu Dievui

O šiaip tas Keliauninkės pasakojimas tikrai labai stiprus 

[Giedrė]

Nežinau, ar ne per didelė bausmė tai moteriai. Labai sunku auginti vaiką su Dauno sindromu, ypač Lietuvoje.

[kukulis]

O gal tai ne bausmė, o apdovanojimas? 

Kalbant apie bausmes, tai žmogžudys pagal BK gali sėsti  už grotų iki 20 m. ...

[Varlė keliauninkė]

Antonijus Bliumas apie išpažintį ir atgailą.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-03-25-tevas-antonijus-ispazinties-tikslas-ir-nuodemes-esme-i/8822

[Kaštonas]

" Prisiminkite, nes Jis kiekvienam iš mūsų gali pasakyti, kad esame Jo nukryžiuotojai. Taip, tiesiogine prasme mes dalyvaujame Jo Nukryžiavime, ir Jis mus užtaria: Tėve, atleisk jiems, jie nežino, ką daro...""

Pabandžiau surasti kažkada lyg šiame forume išsakytą identišką"mintį".
Et...

AČIŪ Keliauninkę.
Viešpats išgirdo mano maldą ir atsiuntė tave.

[Varlė keliauninkė]

Situacija.

Pirmadienio mintis - reikia išpažinties, bet dar visa savaitė, iki sekmadienio Mišių spėsiu. Savaitė atsitinka įtempta, čia rytas, žiūrėk čia jau vakaras.. Išaušta sekmadienis. Vėluoju į Mišias, reikia skaityti skaitinį ir išpažintis nuplaukia.. Eiti ar neiti Komunijos?

Kažkada prieš gerus metus situacija baigėsi taip: stoju į eilę prie Komunijos gauti tik palaiminimą. Kunigas šypteli, akimis klausia "tai nepriimsi"? Purtau galvą, o jis sako "atsiversk ir tikėk Evangelija". Kaip turėčiau šitai suprasti?

[Diak. Tomas M.]

Kartais nors ir gerų ketinimų turintis, kunigas gali būti pasiųstas kaip išbandymas. Kaip gali "atsiversti ir tikėti Evangelijai", jei tas "atsivertimas" pervers tavo Mylimojo Širdį?

Pas mus bažnyčioje situacija sprendžiama taip - po Šv. Mišių paprašai kunigo suteikti Komunija zakristijoje. Taip darydavo ir švento atminimo tėvelis Pranciškus Tamulevičius Kauno Arkikatedroje.

[Silvija]

Keliauninke, o ar negali būti, kad tas kunigas geriau pažinojo tave toje situacijoje, nei tu pati? Nes tai - eiti ar neiti Komunijos - susiję tik su sunkia nuodėme. Kaip mes ją suprantame? Ar ne per dažnai skrupulai ima viršų ir Mylimasis lieka nuviltas? Ateikite pas mane visi, aš jus atgaivinsiu... Imkite ir valgykite... darykite tai mano atminimui...

[Pilgrim]

Nėra lengvo ir paprasto atsakymo. Jis yra labai asmeniškas ir gali būti skirtingas kiekvienu atveju. Komunija tai santykis su Jėzumi, intymus asmeniškas santykis ir šis santykis turi diktuoti kada ir kaip. Dvasios tėvas ar pastovus nuodėmklausys gali padėti atpažinti šio santykio atspalvius. Tačiau ... Jėzus pasakė atėjau pas tuos kurie serga, o kadangi sveikuolių nerasta, vadinasi ... Abejonė, ne aiškus atsakymas, bet būtent abejonė yra kaip drumstas vanduo baloje, kad atitolinti nuo santykio, nuo susitikimo, nes būtent susitikimas su Jėzumi gydo, teikia aiškumo, ištaško tą drumstą vandenį. Todėl reikia siekti šio susitikimo, ne tik protas teikia atsakymą, bet ir vidinė patirtis, santykio su Jėzumi patirtis. Juk lengva nuodėmė nėra kliūtis, kuomet sergi nelauki kol tapsi sveikesnis ir eisi pas gydytoją, nes būtent susitikimas su gydytoju pradeda ir teikia gydymą. Jėzus gydo ir todėl mažiau abejonės, reiškia daugiau drąsos ateiti į susitikimą. Sunkesniais atvejais ... Evangelija pasakoja apie luošį, kurį atnešė pas Jėzų. Sunkesniais t. y. luošumo atvejais išpažintis yra ta priemonė, kuri atneša prie Jėzaus, atneša į susitikimą su Jėzumi.

[Varlė keliauninkė]

amm.. kokie skirtingi požiūriai. Ačiū, bičiuliai.
Bažnyčios mokymą teoriškai daugmaž žinau šiuo klausimu, bet va praktiškai būna visaip.. ir net į kitą pusę. Panašiai, kaip būnant su geru draugu, kuriam gali sakyti beveik viską, kuris tave priima visokį, ir žinai, kad jei įsižeis, tai anksčiau ar vėliau supras ir atleis, bet nuojauta staiga pakužda - geriau šito nesakyk, nedaryk. Be abejonės, būna ir įžvalgių kunigų, bet tas buvo dar per jaunas tokiu būti

[Pilgrim]

buvo dar per jaunas

ups ... tam tikra prasme kunigas nėra "paprastas mirtingasis". Šventimai suteikia ypatingas Šv. Dvasios dovanas kunigiškai tarnystei atlikti ir jos veikia nuo šventimų momento, bet ne nuo kitų sąlygų. Dėl šių dovanų kunigas gali turėti įžvalgų kitokių nei kitas žmogus.

[Varlė keliauninkė]

sutinku, Pilgrim, tas kunigas tikrai tikras, be to ir geras nuodėmklausys gal čia tik aš suabejojau, susidrumsčiau anot tavęs.

[Silvija]

Dažnai mūsų skrupulai (aš taip pat esu pilna jų) atsiremia į sąžinę, bet kaip jau kažkur kalbėjome, sąžinė yra ne tik įgimtas dalykas, bet ir formuojama. Kai tradicinis Bažnyčios mokymas buvo pakreiptas kiek kita kryptimi (daugiau akcentuojant prisikėlimą, nei mirtį ant kryžiaus), pasimatė, kad daugelis tikinčiųjų sunkiai bepakelia akis į gyvenimą, nebemoka išgyventi aštuntosios dienos džiaugsmo. Todėl kunigai, ypač jauni, ėmė mokyti kiek naujai.

Čia aš taip išmąsčiau analogiškoje situacijoje, kaip tavo

[Diak. Tomas M.]

Kita vertus, juk sąžinė yra viena pagrindinių "telefono linijų", per kurias mums kalba Angelas Sargas.

Mes taip pat turime atsiminti tuos atvejus, kai nevertai priėmę Komuniją "užmigo", Apaštalo žodžiais tariant. Aišku, Varlytės atveju tai tikrai nemanau, kad ji darytų kažką iš piktos valios, bet Silvijos paminėtas dėmesys į prisikėlimą šiais laikais man atrodo pavojingas, nes ką kalba šventieji - ar jie sako "žiūrėk į prisikėlimą" ar "žiūrėk į nukryžiuotąjį, nes kančia moko meilės". Spėju, kad dauguma jų dėmesį kreipia į Kristaus kančią.

Peter Kreeft tai irgi pabrėžia, kad mūsų laikuose mes neturime tikro tikėjimo, nes priėmėme Kristų be Kryžiaus.

[Silvija]

Pasitaisysiu: dėmesį reikia išlaikyti ties abiem, nes nėra prisikėlimo be mirties. O kalbant apie Atgailos sakramentą, tai irgi panašiai, bet lengvos nuodėmės atveju tu numiršti Gailesčio akte, o Eucharistijoje būni prikeltas