• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
gruodžio 04, 2024, 15:22:01

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Apie dovanas

Pradėjo Silvija, gruodžio 15, 2014, 07:48:37

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Silvija

Šiandien vėl susimąsčiau, na žinote, - dovanų metas :) ir niekur tu vargšas žmogau nuo to nepabėgsi šiomis paskutinėmis Advento dienomis. O gal bėgti ir nereikia, gal reikia tiesiog keisti požiūrį? :-\

Tai va, pagalvojau, kiek skirtingų yra dovanotojų ir dovanų gavėjų, vieni mėgsta duoti, kiti – gauti, vieni dovanoja tai, kas jiems patiems patinka, kiti – stengiasi įsijaust į kito norus ir ieško to, kas juos atitiktų. Vieni daro savo rankų dovanas, kiti ieško jų parduotuvėse. Vėlgi, vieni mėgsta gauti tai, apie ką svajojo ir kas patenkintų jų poreikius, kiti gi – laukia staigmenos, kuri galbūt tuos jų poreikius keistų, net tam tikra prasme griautų susikurtus planus. Skirtingi esame. Bet dalinai šis požiūris į dovanas ir dovanojimą yra formuojamas ir aplinkos, kurioje gyvename.

Ar jums nekeista, kad vienas iš šiuo metu dažnai dovanojamų dalykų yra pinigai? :o Aišku, intencijos kartais tokias dovanas gali pateisinti, bet giliai vistiek būna užslėpta tai, kad mes nebesugebam įsigilinti į kito būtį ir suprasti, kokia dovana ją labiausiai pakylėtų. Nes juk jei artimui reikia materialios paramos, ją galima suteikti nedelsiant, nelaukiant švenčių, o per šventes juk norime padovanoti ilgai tveriantį džiaugsmą, o ne momentinį, išsprendžiantį laikinas žemiškas problemas arba net pastūmėjantį tenkinti savo įgeidžius.

Tai kas gi yra tos tikros dovanos ir tikrasis dovanojimas?

Kalėdų prasmėj tai aiškiai matoma: Dievas iš savo begalinio gailestingumo atsiuntė Sūnų, kad Jis ne pasmerktų, bet išgelbėtų mus. Dievo meilės dovana mums yra Jėzus. Ar neturėtume tad ir mes vieni kitiems Kalėdų metu dovanoti  JĮ? O kaip padovanoti JĖZŲ? Gal turite kas kokių nors pasiūlymų? :)

Yra toks vienas žodis, jau baigiamas pamiršti ir iš mūsų žodynų išsitrinti, mūsų seneliai dažnai jį naudojo sakydami: dovanok man. Dovanok man savo atleidimą už mano kaltes prieš tave. Ar neturėtų būti toks ir tikrasis dovanų gavėjo noras? O dovanotojo tikroji dovana, kokia ji turėtų būti? Atleidžiu tau viską, kas mane su tavim suriša ir padaro vergu, dovanoju tau Dievo vaiko laisvę. Kaip santykyje su kitu tai dar būtų galima išreikšti kitaip?

Pamenu nuostabų apsakymą "Karalių dovanos" apie tai, kaip du jauni ir be galo neturtingi sutuoktiniai apdovanojo vienas kitą: vyras pardavė savo vienintelį prabrangų daiktą – kišeninį laikrodį (kuriam beje trūko grandinėlės), kad nupirktų savo žmonai šukas į jos nuostabius plaukus. Moteris tuo tarpu nusikirpo savo vienintelį turtą – plaukus, kad pardavusi juos nupirktų vyrui laikrodžio grandinėlę  :). Gražu. Ar tai ir yra Jėzus? Dažnai šiandien tenka išgirsti būtent taip traktuojant tarp mūsų esantį Dievą - kaip grožį, meilę, dėmesį... Ir vis dėlto, apdovanodami vieni kitus kad ir gražiausiais dalykais, mes galime pamiršti svarbiausią - Dovaną ir Dovanotoją. Mylėk savo Viešpatį Dievą visa siela, visu protu ir visomis jėgomis, o savo artimą - kaip save patį. Vadinas mano uždavinys ir šių švenčių metu pirmiausia mylėti Dievą ir tik po to – artimą savo.

Bet artindamiesi prie Jo, jau turime būti atleidę vieni kitiems. Pamenat? Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną. (Mt 5, 23-24).

Todėl noriu šiandien kiekvienam iš jūsų pasakyti: dovanok man. Galbūt šioje erdvėje ką nors įskaudino mano žodžiai, gal nuteisiau ką ar apkaltinau, gal išlindo mano puikybė, kuri nepuošia Dievo kūrinio... dovanokite man, prašau, mano klaidas [-O<

Pilgrim

Silvija, nori patraukti už liežuvio galo  :D
CitataTodėl noriu šiandien kiekvienam iš jūsų pasakyti: dovanok man. Galbūt šioje erdvėje ką nors įskaudino mano žodžiai, gal nuteisiau ką ar apkaltinau, gal išlindo mano puikybė, kuri nepuošia Dievo kūrinio... dovanokite man, prašau, mano klaidas
Ar įsivaizduoji kokia tai turėtų būti dovana  ;)

Giedrė

Oj, šiemet jau teko bėgti dovanų pirkti, bet man tas bėgimas - smagus. Paprastai išsiaiškinu kam ir ko reikia. Tada nebūna streso. Repertuaras mano toks: dovana + saldainiai, mandarinai ar šiaip koks skanėstas. Paprastai visi lieka patenkinti. O dovanoju paprastus dalykus. Šiemet tėčiui - minkšti treningai po namus, o mamai nauji kvepalai ir šilti apatiniai baltinukai žiemos vakarams. Draugėms paprastai tinka kosmetikos ar knygynų kuponai. Pati irgi paprašau to, ko man reikia ar labai norisi. Sumos dovanoms tikrai nebūna didelės, o visi lieka patenkinti, nes gauna tai, ko patys prašė. Siurprizų nedarau, kad niekas nenusiviltų. Nesistebiu, kad kartais žmogus paprašo dovanų kupono, nes nori pats kažką išsirinkti.

Silvija, Jūs tiesiog super esate. Būkit rami ir laiminga per šv. Kalėdas.  :D

Silvija

Ačiū, Giedre :hug:

Pilgrim, mano atsakymas:

Citata iš: Silvija  gruodžio 15, 2014, 07:48:37
... dovanokite man, prašau, mano klaidas [-O<

Esu pasiruošusi atsiimti jas atgal, t.y. susilaukti iš jūsų teisingumo ;)

Diak. Tomas M.

Citata iš: Silvija  gruodžio 15, 2014, 07:48:37
Tai kas gi yra tos tikros dovanos ir tikrasis dovanojimas?

Kalėdų prasmėj tai aiškiai matoma: Dievas iš savo begalinio gailestingumo atsiuntė Sūnų, kad Jis ne pasmerktų, bet išgelbėtų mus. Dievo meilės dovana mums yra Jėzus. Ar neturėtume tad ir mes vieni kitiems Kalėdų metu dovanoti  JĮ? O kaip padovanoti JĖZŲ? Gal turite kas kokių nors pasiūlymų? :)

Vis prisimenu Šiluvos klebono Erasto Murausko mintį apie maldą už žmogų - mes tarsi savo malda kilstelėjame jį arčiau Dievo, gal tai ir būtų Jėzaus dovanojimas?  :-\

Tikriausiai kitas Dievo dovanojimas būtų ramybė, nes Dievas yra Ramybė ir jei mes galime, kaip Silvija sakė, bent kažkiek apmažinti nesutarimų, tai jau bus didelė dovana :)

kukulis

Blogiausia dovana - dovanų čekis. Taip manau, nes paneigia dovanojimo, kaip aš suprantu, esmę. O esmė tokia, kad svarbu ne pati dovana, o dovanotojas - jo dėmesio parodymas.
Pvz. gauni dovanų knygą, ir dar jeigu pataiko kokią tu mėgsti, vadinasi tas kuris dovanojo, žinojo kad tu domiesi tokia ir tokia sritimi, ir parodė tau dėmesį tuo, kad jis domisi tavimi - kuo tu domiesi. Analogiškai ir su kitomis dovanėlėmis, nors jos būtų ir smulkmenos.
Pvz. jei man padovanotų kokią religinio pobūdžio dovaną žmogus, kuris yra iš religinės bendruomenės, tai sakyčiau būtų prasta dovana, nes jis dovanoja tai ką dovanotų bet kuriam bendruomenės nariui. Tuo tarpu jei analogišką dovaną dovanotų mano artimasis žmogus, iš kitos srities, tai labai apsidžiaugčiau, nes žinočiau, kad tas žmogus priima tai, kad esu tikintis ir tai vertina.

Tuo tarpu, jei žmogus dovanoja dovanų čekį, tai reiškia, kad jis tarsi "atlieka pareigą", tipo kad reikia kažką dovanoti, bet tingi pagalvoti, pasidomėti tuo žmogumi, kuo jis domisi, kuriam tą dovaną teikia. Man tas dovanų čekis šiame kontekste atrodo, beveik tas pats kaip nieko nedovanoti.

P.S.
Ten kur Silvija parašė, tos simbolinės dovanos. Tai įgija dar didesnę vertę, nes jos ne šiaip parodo dėmesį, bet dar ir tarsi pranašauja, įvertina ne šiaip žmogaus pomėgius, bet ir pagerbia jo būties prasmę.
Dėl atleidimo, tai manau, kad čia truputį kitas kontekstas. O šiaip jeigu gauni dovaną kuri tau patinka, tai tas dėmesio parodymas turėtų ir atitirpinti užpykusią širdį. Taip kad susiję, bet manau, netiesiogiai :)

p.p.s
bet aišku, jei pats žmogus paprašė kupono, tai matyt jam tas tinka :)

Diak. Tomas M.

Citata iš: kukulis  gruodžio 16, 2014, 11:02:46
Pvz. jei man padovanotų kokią religinio pobūdžio dovaną žmogus, kuris yra iš religinės bendruomenės, tai sakyčiau būtų prasta dovana, nes jis dovanoja tai ką dovanotų bet kuriam bendruomenės nariui.

O tu jautiesi esąs bent kažkuo geresnis ir labiau nusipelnęs už tą "bet kurį bendruomenės narį"? Atsisakydamas tų "prastų" dovanų manau prarastum daug gražių patyrimų... manau tau pačiam reikėtų dar kartą perskaityti ką prirašei čia  :-\

kukulis

Pas mane stalčius neužsidarinėjo nuo visokių šventų paveikslėlių, lankstinukų ir maldelių, kurių didžiosios dalies net neskaičiau. Nežinau kaip ten su ta gražia patirtimi ... iš esmės tai šlamštas...
Nusprendžiau sudėjęs į krepšį sudeginti, kad nepaniekinti šventų dalykų išmetant į šiukšliadėžę.

Pilgrim


Diak. Tomas M.

Pas mus žmonės atneša ir bažnyčioje palieka, kam patinka, pasiima.

Pilgrim

tokiu būdu man 1928 m. maldaknygė atiteko  :) buvo palikta bažnyčios gale

Diak. Tomas M.

Mano žmona surado labai gražią dovaną sau (kartais žmonos turi padėti savo vyrams ir tokiuose reikaluose :) ), pamaniau ši dovana gali ir kitiems praversti.

Viena moteris daro rankų darbo kvepalus, kurių sudėtis yra gėlių kvapai, kurių kiekvienas simbolizuoja tam tikrą Švč. Mergelės Marijos dorybę ar atributą: Blessed Mother Perfume "Mary's Flowers TM"  :thumbup:

Dėžutės popieriuje yra įspaustos gėlių sėklos, tad tą dėžutę galima sudaiginti :)

CitataMary's Flowers TM Perfume, contains the essences and essential oils of flowers that symbolize Mary and her loving virtues. Packaged in a seed box which will bloom into garden of flowers when planted. A meaningful gift for mothers, sisters, daughters and friends that need a little something inspiring.

Every bottle contains a lovely bouquet of:

Lilies of the valley- Mary's Tears
Violets- Our Lady's Modesty
Marigold- Mary's Gold
Juniper-Mary's Protection
Lavender-Mary's Drying Plant
Strawberry Plant- Our Lady's Fruitfulness
Columbine- Our Lady's Shoes
Fushsia- Mary's earrings
Rose- Mary's Rosary

Tik nesu tikras dėl gėlės fuksijos, kuri simbolizuoja Mergelės Marijos auskarus, nes niekur neskaičiau, kad apsireiškimuose matyta Marija dėvėtų auskarus  :-\

Pagal Šv. Paulių gautusi, Švč. Mergelei tikrai nereikėjo nei auskarų, nei plaukų pynių, nes ji savo šventumu spindėjo :)

kukulis

Atsiprašau, klydau dėl dovanų iš artimųjų. Iš tiesų gavau dvi religinio pobūdžio dovanas iš artimų žmonių. Dar pats nesuprantu ką jaučiau kai gavau tas dovanas...

Giedrė

Gera idėja dėl kvepalų, Tomai.  :thumbup: Švč. Mergelė Marija, šiaip ar taip, buvo moteris, tad pasipuošimas Jai turbūt nebuvo svetimas dalykas. O evangelistai ir apaštalai visi buvo vyrai. Abejoju ar jie iš viso būtų kreipę dėmesį į tokius dalykus kaip auskarai, nes jie ... vyrai.  :D

Diak. Tomas M.

Kažkur skaičiau ištrauką apie Švč. Mergelę, rodos iš vienos vienuolės regėjimų (rodos jie išleisti sutrumpinta forma, kaip: Švč. Mergelės Marijos gyvenimas), tai Ji buvo nepaprastai kukli, tad abejoju dėl puošimosi.

Juk jei žmogus viduje yra gražus, ypač taip tobulai gražus, kaip Švč. Mergelė, nebelieka nei noro, nei reikalo išorę pudruoti. Geras to pavyzdys - vienuolės, dauguma jų veidų taip šviečia, kad joks špaklius ar papuošalai tokio efekto negalėtų sukurti :D

Giedrė

Na, manau, kad Dievo Motina - ne vienuolė.  :D O žydės labai mėgsta puoštis, kvėpintis. Visa kosmetika kilo iš Artimųjų Rytų.  :D Čia taip pusiau rimtai, pusiau juokais.  ;)

Varlė keliauninkė

Na Marija nuo mažens buvo pašvęsta Dievui ir atiduota šventyklos tarnystėn (bent taip rašoma kai kuriuose šaltiniuose), taip kad beveik vienuolė mūsų akimis žiūrint.

kukulis

Korane rašoma, kad Marija buvo nepaprasto grožio mergina. Tačiau neaišku, ar kalbama vien apie išorinį grožį, ar labiau apie vidinį...

Giedrė

Manau, kad Dievo Motinos grožis buvo du viename: tiek išorinis, tiek vidinis.

Silvija