• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
lapkričio 23, 2024, 13:08:06

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Įdomi malda ir informacija

Pradėjo Giedrė, vasario 01, 2015, 08:04:13

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.


kukulis

1933 metai + 100 metų = 2033. Oh, o aš maniau kad ties 2000 tas baisusis laikotarpis turėjo baigtis... Pasirodo dar 15 metų, pagal tą pranašystę, reiks vis tikėtis išgirsti pasaulyje kažko negero...

Diak. Tomas M.

Po II Vatikano Bažnyčia liovėsi prašiusi pagalbos... gal jautėsi labai stipri?  :-\ Puikybė gali pažeisti net ir aukščiausius sluoksnius... netikra euforija yra pavojingas dalykas...

Tradicinėse Lotyniškose Mišiose tos maldos yra pastovi dalis. Nors yra mano apylinkėse ir viena bažnyčia, kurios klebonas skaito maldas ir po Ordinarinės liturgijos Šv. Mišių  :thumbup:

Silvija

Citata iš: Tomas M.  vasario 01, 2015, 22:10:11
Puikybė gali pažeisti net ir aukščiausius sluoksnius... netikra euforija yra pavojingas dalykas.

Nemanau, kad tai buvo padaryta iš kažkokios euforijos :-\

Esu sutikus žmonių, kurių tikėjimas iškreiptas dėl juose gyvenančių baimių. Koncentravimasis į pikta uždengia Dievo meilę. Kaip Benediktas XVI sakė, vienas svarbiausių dalykų krikščionio gyvenime - tai tikėti Dievo meile, maitintis ja kiekvieną akimirką. Tai yra krikščioniško gyvenimo širdis. Ir tai ne tas pats, kas tikėti į Dievą, nes ir velnias tiki.

kukulis

Bažnyčia yra Kristaus kūnas. Šventa, sudaryta iš nešventų narių :)

O tų iškreipto tikėjimo variacijų tai visokiausių yra...

Silvija

Taip, bet juk Mišiose Bažnyčia garbina Dievą kartu su angelais ir šventaisiais, ir garbinti turi dvasia ir tiesa, o kokia gali būti tiesa, jei Dievo įvaizdis iškreiptas?

Man tai atrodo, kad angelų misija po II Vatikano buvo primiršta. Sąmoningai ar nesąmoningai, nesiimu spręsti. Laikau save tradicine katalike, bet ilgai neturėjau jokio supratimo apie angelų tarnybą. Taip pat ir apie archangelo Mykolo.

Pilgrim

Ech ... Visi mes tie tradiciniai katalikai. Niekas nėra pamiršta ar primiršta, tiesiog nerasta laiko pasigilinti į Katalikų bažnyčios katekizmą.
Kaip ir Šv. Mišios mums nėra išgyvenamas, kaip įvykis, tiesiog dalyvavimas kažkur, kažkame.

Silvija

Citata iš: Pilgrim  vasario 02, 2015, 07:01:56
Niekas nėra pamiršta ar primiršta, tiesiog nerasta laiko pasigilinti...

Taip, šiandien jau turime plačios apimties Katekizmą ir viskas paduota, tereikia sukramtyti, bet aš kalbėjau apie seniau, kai apie egzorcistų tarnybą išvis buvo vengta šnekėti ir į šėtoną buvo patariama nekreipti dėmesio. Gal dėl to ir apskritai dvasių pasaulis buvo tabu. Tuo pačiu eilinis tikintysis nuslinkdavo labiau paviršiumi.

P.s. ir kodėl gi, Pilgrim, tu konstatuoji, kad mes neišgyvenam Mišiose įvykio, t.y. susitikimo su Kristumi?

kukulis

Štai, jau kokie 5 metai intensyviai domiuosi su krikščionybe ir katalikybe susijusiais dalykais. O deje, apie archangelo Mykolo maldą ir kad ji buvo seniau privaloma, nebuvau girdėjęs.

Štai išsakytas priekaištas, kad per mažai domimės... bet KBK apie šią maldą nieko specialiai kaip ir nepamenu kad būtų parašyta. Na gerai, tarkim kažkur paminėti tie dalykai, bet ar galime viską sužinoti ir atsiminti apie savo tikėjimą?

Mano supratimas toks: visko sužinoti neįmanoma, tačiau reiktų atskirti pirmaeilius dalykus nuo antraeilių, o toliau tuos pirmaeilius labiausiai ir žinoti, o antraeilius išmokti/sužinoti gyvenimo eigoj. Mano supratimu, svarbiausi dalykai suminėti Tikėjimo Išpažinime, ir juos pirmiausia privalome išmokti. Tikėjimo išpažinimas iš esmės yra Evangelijos turinys, kurį galima išskleisti skaitydami ją. Toliau pagal svarbą yra sakramentai. Dar toliau, dvasinio gyvenimo praktikos, tokios kaip įvairių maldų išmokimas ir t.t. , tame tarpe ir archangelo Mykolo.

Kodėl tas visas skirstymas? Todėl, kad aš iš savo varpinės žiūrėdamas, matau, kad ir smarkiai kažkuo besidomėdamas vis dar kažko, žmogus, nežinai, o tuo tarpu tarsi jaučiama kaltė, kad pakankamai neišmanau apie savo tikėjimą.. ( nors archangelo Mykolo malda daugiau susijusi su dvasine praktika, nei kad su tikėjimu )

Tai ką tada kalbėti apie kitus žmones? Apie vaikus? Štai čia ir iškyla svarba išskirstyti žinias pagal svarbą, ir pateikti pirmiausia žmonėms tai kas svarbiausia.

Analogiškai ir su antruoju Vatikano susirinkimu. Neisivaizduoju, kaip galima visus priversti skaityti jo dokumentus ... ( Tuo labiau kad pats neskaičiau ir gerai nepamenu kur juos galima rasti, nors Piligrim kažkur lyg ir minėjo :D ).

Taip kad siūlyčiau, per daug nesikarščiuoti puolant mokytis visas maldas iš eilės, o pirmiausia susikoncentruoti tie svarbiausiais dalykais :)

Pilgrim

Silvija, Silvija  :) pasakiau įvykis ir nieko daugiau. Kitkas apie susitikimą yra interpretacija ir ji ne mano  ;)
Įvykis ... jis aprašomas ir vėl Katekizme. 1364  ... Švęsdama Eucharistiją, Bažnyčia prisimena Kristaus Velykas, ir jos atsiduria čia ir dabar: auka, kurią Kristus paaukojo ant kryžiaus vieną kartą visiems laikams, visada išlieka dabartyje ...
Kodėl ne ... atsakymą žinai pati.
Angelai pamiršti nebuvo. Tik mums labai trūksta informacijos ir domėjimosi kas vyksta Visuotinės Bažnyčios gyvenime. Bažnyčia tai kartu ir bendruomenė, tai kartu tarsi ir mano šeima. Kada vaikai grįžta iš mokyklos mums svarbu ir įdomu kaip sekėsi, kokį rašinį jie rašė ir apie ką. Kada mano šeimoje, Bažnyčioje kažkas vyksta ar man įdomu, ar įdomu kokį rašinį t. y. dokumentą ji išleido ?
Dažnai tikėjimas lieka abstrakčiu, bet ne konkrečiu čia ir dabar. Dalyvavimas įvykyje irgi deklaratyvus bet nebuvimas iš esmės.
Negalvokit, kad konkrečiai kažkam taikau, tiesiog pasidalinimas iš asmeninės patirties ir kartais pagalvoji, palaiminti, kurie nieko nežino, koks būtų džiaugsmas žinoti mažiau. Ir kaip viskas yra dovana, kuri ateina iš begalinio gailestingumo.
Malda yra dialogas ... Ar mūsų dialoguose su draugais, artimaisiais, vaikais yra labai daug iš anksto išmoktų žodžių. Viskas yra improvizacija iš širdies čia ir dabar. Tai kodėl mūsų maldoje ieškome kuo įmantresnių arba mažiau žinomų žodžių. Toks fantastinis filmukas: ... Jūs trys ir mes trys -
https://www.youtube.com/watch?v=j07LOVjylvc


Silvija

Tu teisus, kaip visada :)

Dievas - didžiausias paradoksas: kai norime pažinti protu, Jis atrodo begalinis ir neaprėpiamas, netelpantis į jokius katekizmus ir enciklikas - skaityk ir skaityk, nebus galo tam. Bet kai prisiartini širdimi, Jis tampa paprastas ir pasiekiamas, net nieko nežinančiam vaikui... Klausimas, kuris kyla - ar tų dalykų mokomės? Tiksliau, ar mokomės teisingai?

Kukulis bandė surūšiuoti svarbą. Pažinimo nuoseklumas, saikas net ir čia reikalingas. Esame nebe vaikai ir kartais norisi paskubėti (metai gena), bet patirtis rodo, kad tai nieko neduoda. Įvykio išgyvenimas Mišiose taip pat gali būti laipsniškas, sąlygotas daugelio dalykų. Ir tai yra netgi malonė, kaip ir pats tikėjimas, Pilgrim. Nemanai?

Bet suprantu tavo rūpestį ir netgi tam tikrą kankinystę, dėl kurios esi palaimintas. Tepadeda mums visiems Dievas.


Giedrė

Oho, kokia graži diskusija. Aš, kaip visada, žiūriu paprasčiau į šiuos dalykus. Graži malda, įdomi jos atsiradimo istorija. Kodėl gi mums jos paprasčiausiai nesukalbėjus po šv. Mišių? Manau nebūtų nieko blogo, o gal ir kas nors gero...  ;) Papraktikuokim gražią maldą.

Silvija

Temą tuomet reikėjo kurti Maldos klubui. Aišku, aš pritariu tokiam paprastumui ;)