Tikėjimo "sausros" ir "naktys"

[Silvija]

Svarbiausia - Tikėjimas, Viltis ir Meilė

Pats sunkumas turbūt jau praėjo.. dabar kai pagalvoju, tai antrą kartą visų pergyvenimų kaip pastaruosius dvejus metus, turbūt nebeištverčiau.

O kas buvo sunkiausia?

Čia dar apie tas tamsas ir sausras (esu jau kažkur citavus). Tai kartais ten - viena painiava:

Nuo IV a. gyvenusio šv. Grigaliaus Nysiečio laikų tamsa yra svarbi krikščioniškojo dvasingumo tema. Turbūt ją aptariant dažniausiai cituojamas ispanų mistikas šv. Kryžiaus Jonas. Deja, daugelis nuorodų į jo ,,Tamsiąją sielos naktį" atskleidžia, kad šv. Kryžiaus Jonas yra itin klaidingai cituojamas autorius. Iš tikrųjų XVI a. jo parašyta poema vadinasi tiesiog ,,Tamsi naktis" (Noche oscura).

Visgi ,,tamsi naktis" yra tik vienas iš būdų apibūdinti ypatingai būsenai, kai jaučiama atskirtis nuo Dievo. Šv. Ignacas Lojola, būdamas beveik šv. Kryžiaus Jono amžininkas, Dvasinėse pratybose rašė apie ,,nepaguodą". Tad galima suprasti, kodėl net ir išsilavinę krikščionys su nuostaba klausia, ar šie šventieji kalba apie du skirtingus fenomenus, ar apie tą patį?

Dar didesnė painiava kyla, kai vienas dvasios vadovas tai pačiai patirčiai apibūdinti vartoja sąvoką ,,tamsa", o kitas – galbūt ,,sausra". Dvidešimt metų dvasios vadovus ugdęs Jane'as Ferdonas, OP, sako, kad ,,dvasios vadovai kartais per daug pasitiki savimi. Žmonės tvirtina esą ,,tamsoje", o mes, dvasios vadovai, manome žiną, apie ką jie kalba!"

Galbūt painiavą sukelia ne vien netikslus ir nenusistovėjęs susisiejančių sąvokų vartojimas, bet ir tai, kad nenorima pripažinti, jog kiekvienas besimeldžiantis žmogus anksčiau ar vėliau patiria daugelį šių būsenų.

Kas jos yra? Kokią įtaką jos daro mūsų santykiui su Dievu?



P.s. Vistik, labai nelietuviškas tas žodis "apsižavėjimas", man labai jis nepatinka Ir kodėl katalikai neturi atitikmens?

P.p.s. Kartais verta vėl pasiskaityti ankstesnius komentarus: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,656.msg6386.html#msg6386

[Pilgrim]

Silvija,
šiuo atveju turime Vakarų ir Rytų Bažnyčios tradicijas, jos yra nepaprastai skirtingos.
Bandymas versti termino prasmę pažodžiui neduoda tinkamo rezultato.
Čia vartojamas terminas nėra tikslus.
Kalbant apie dvasios būsenas, yra svarbus principas pirma patirtis paskui suvokimas.
Todėl bandymas suvokti neturint patirties nebus vaisingas.
Ir šioje vietoje šis dialogas peržengia medijuotos tikrovės ribas.
Dialogas, tiksliau dalinimasis patirtimi, turi tęstis uždaroje erdvėje.

[kukulis]

O kas buvo sunkiausia?

Sunkiausias buvo bukas liūdesys, piktumas ant visko ir būsena niekas nebedžiugina, kažkoks lyg nuovargis, besitęsiantis savaitę arba dvi ir vis stiprėjantis, o paskui staiga praeinantis. Po to vėl.

[Silvija]

Bet tam yra broliai ir sesės! Kai vienam sunku, o kiti tuo metu stiprūs, jie ir neša. Vėliau, žiūrėk, tas silpnasis atsigauna ir lyg ant sparnų Taip ir judam. Ir tai - normalu

Gerai, kad esi neišpuikęs prašyti maldos. Aš tai turiu šią problemikę  Bet kartais reikia tiesiog pabūti su tave suprantančiu žmogumi.

[kukulis]

Prieš pirmą kart apsilankant jūsų forume ėjau pas gydytoją dėl širdies skausmų. Nieko nerado. Sako gal tau nuo įtampos darbe .

Kas keisčiausia, tuo metu visai negalvojau apie sausras ir apie naktis. Kažkaip visad atrodė, kad man tokie dalykai negalioja, o čia tiesiog tokios aplinkybės susiklostė gyvenimiškos.

Nors iš tiesų, laukiau tų "sausros" ar "dykumos", bet viskas buvo visai ne taip kaip įsivaizdavau ar buvau prisiskaitęs.

Kažkaip vis dar manau, kad tikros "nakties" ar "sausros" taip ir nepatyriau.

[Kaštonas]

"Dialogas, tiksliau dalinimasis patirtimi, turi tęstis uždaroje erdvėje."
99.9% pritariu.

[kukulis]

Tai dar 0.1 % lieka

[Kaštonas]

Taip 0,1% pasilikau emigrantams... Užmegsti ryšiui.

[kukulis]

Tikiuosi tave kas nors supranta, nes aš tai nelabai

[Kaštonas]

Kas čia nesuprantamo?!
Pati iš savęs tema gera. Bet patirtimi turėtum dalintis realybėje. Ir tu turi visas galimybes. (Ko gal būt, neturi neturintys patirties emigrantai. Nesuprantantys "kas jiems darosi")

Kodėl, dalintis realybėje šiuo klausimu. Pirmiausiai tai nereik žmonių gąsdinti. Kalbėjimas abstrakcijomis-kalbėjimas dėl kalbėjimo.
Ir .. ... ... Todėl, tai kuo pasidalinai tėra tik abstrakti psichologijos sritis. Kai kam elementari sunki darbo diena. Kiti įžvelgs depresijos požymius...

Bet tikiu be manęs yra manančių kitaip.

"Tikiuosi tave kas nors supranta, nes aš tai nelabai "
Tai normalu. Esant pvz. nepaguodai vargiai ar pats save suprasi.Ir kaip teisingai Silvija sakė,- mes vieni kitiems reikalingi.
Vienas be kito negalime.

[kukulis]

Nesupratau kas tie "Emigrantai"

[Kaštonas]

Aš leidžiu sau taip atsitikti.
Kad gal būt atsiras toks žmogus kuris atsivers, kokiame "šiaurės ašigalyje" su kišenėje be cento. =0.1%
Emigrantai išvykę iš Lt.

Emigrantas   (angl. Emigrant)
Аsmuo, išvykęs į kitą valstybę, ketindamas gyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat, arba ne trumpiau kaip 6 mėnesius.[1]
http://zodynas.vz.lt/emigrantas

[Augustas]

Na, aš sakyčiau, kad sielos "sausra" ne tas pats, kas sielos "naktis".     Sausra yra pojūčių maldoje nebuvimas, pvz., džiaugsmo, pilnatvės jausmų, tačiau ryšys su Dievu išlieka. Naktis yra tokia būsena, kai subjektyviai atrodo, kad nebėra vilties, kad dingo ryšys su Dievu, tačiau pojūčiai maldoje išlieka. Yra dar ir trečias variantas - sausringa naktis. Tai yra tokia būsena, kai atrodo, jog nėra nei pojūčių, nei ryšio su Dievu, nei vilties.

P.S. O kodėl ši tema ne "Praktinėje katalikybėje"? Man atrodo, kad tokia tema, kaip ši, yra labai praktiška, gali duoti praktinės naudos besimeldžiantiems. Tad turėtų būti prie "praktiškų" temų. 

[kukulis]

Ok. Tada grįžtam prie temos.

Buvo išsakyta mintis, kad nepatyrus, neįmanoma suprasti ( Piligrim ).
Tačiau kalbantis apie patirtį, atsiranda per daug asmeniškumų, kurių nevertėtų išsakyti viešai ( Piligrim, Kaštonas ).

Klausimas, ar įmanoma diskutuoti šia tema viešoje erdvėje, neskaitant to tikslo kad vien tik tam kad paskui pakviesti asmeniniam bendravimui; ar yra galimybė tęsti čia? Ar tęsimui čia yra klausimų, kuriuos toliau būtų galima nagrinėti, per daug nepažeidžiant atskirų žmonių asmeniškumo?

P.S.
Perkėliau į "Praktinę katalikybę".

[Diak. Tomas M.]

Pradžiai galima nagrinėti šventų vyrų ir moterų patirtis, remiantis jų raštais, o tuomet gal ir ką nors sau ten gero rasime.

[Varlė keliauninkė]

Na ir panagrinėkim
Pradžiai citata iš Augusto komentaro

Na, aš sakyčiau, kad sielos "sausra" ne tas pats, kas sielos "naktis".     Sausra yra pojūčių maldoje nebuvimas..

o Teresė Avilietė apie sausrą ir tamsą (jos abi eina kartu) rašo:
Sausra – tai ne sunkumas, o labiau tai, kas labai būdinga maldai, sudedamoji jos dalis, visuomet pasireiškianti tikėjimo tamsoje. Todėl būkite atsargūs, kai teigiama, jog melstis sunku dėl to, kad nejaučiame emocijų. Meldžiamės ne tam, kad gerai jaustumės, bet tik tam, kad būtume su Juo. [...] Labai svarbu, ir tai sakau iš patirties, kad siela, pradėjusi ryžtingai eiti šiuo maldos keliu, pajėgianti pernelyg nekreipti dėmesio ir nei labai džiaugtis paguodomis bei švelniais jausmais maldoje, nei nusiminti jų nepatirdama, jau įveikė didžiąją kelio dalį, nes pradėjo statyti pastatą ant tvirtų pamatų. [...] Taigi mūsų susirūpinimas sausromis atskleidžia savimeilę bei nuolankumo stoką. (Salvador Ros Garcia OCD ,,Šventosios Teresės maldos būdas")

Viskas yra nūdnas juodas kasdienis darbas (ištikimybė kaip mes sakome), o kol vaisiai subręs.. tikriausia ir nebesinorės pačiam jų valgyt, nes kaip sako ši šventoji, tobulumas glūdi ne čia, o dorybėse 

[kukulis]

Na, aš pastebėjau, kad net ir nesant gerų jausmų, pasimeldus pradedi pozityviau žiūrėti į gyvenimą . T.y. malda veikia subtiliau nei kartais mums atrodo.

[Varlė keliauninkė]

Sakai po maldos.. bet įsivaizduok, koks gyvenimas gražus būtų ir žmonės geri, jei visąlaik budėtum kaip sakė Kristus
Tačiau.. kaip po Mišių sakydavo tėvelis Merkys bent iki iki namų slenksčio, bent iki autobusų stotelės nueikit šventi

[kukulis]

Aš kažkaip linkstu manyti ( nors galiu ir klysti ), kad jei ne sausros, tai bent naktys yra sąlygojamos žmogaus nuodėmingumo.

Paaiškinsiu.

Pirmiausia, kad būtų susišnekėjimas, parašysiu, ką aš laikau naktimi. Naktimi laikau nusiminimo/širdgėlos būseną, kada nepatiri džiaugsmo iš įvykių, iš kurių patirtum tą džiaugsmą, jei būtum kitos dvasinės būsenos. Tai yra prislėgtumo būsena.

Toliau bandysiu paaiškinti, kodėl aš manau, kad tai sąlygojama nuodėmingumo.

Pirmiausia, pats nuodėmingumo terminas. Tai gali būti ne nuodėmės padarymas, o žmogaus dvasinis nusiteikimas - visų pirma puikybė, po to nepasitikėjimas Dievu (baimingumas dėl ateities), dar po to prisirišimas prie materialių dalykų, dar po to prisirišimas prie malonumų.
Dėl šių dalykų kylantis "nakties" išgyvenimas gali būti sąlygojamas gyvenimo įvertinimo paminėtų dalykų atžvilgiu, kai žmogus pamato/išgyvena savo prisirišimų, savo puikybės beprasmiškumą ir tuštybę. Tuo pačiu tai yra kančia, nes vyksta vidinis žmogaus pasikeitimas šių dalykų atžvilgiu.

Vadinasi viena vertus naktis yra sąlygojama vidinės žmogaus dvasinės būsenos, bet antra vertus, tai yra ir išėjimų iš šių būsenų eiga, kuri gali vykti paslaptingu būdu  įtakojant Dievui.

[Varlė keliauninkė]

Gali būti ir kaip tu sakai (gal kalbi iš savo patirties? ), bet nebūtinai - prisimink motiną Teresę