Kaip Bažnyčia rekomenduoja spręsti negimdinio nėštumo atvejus

[Diak. Tomas M.]

Dirbu onkologijos departamente, tad turiu pasakyti šis pavyzdys yra ne visai realus. Dažniausiai yra du pasirinkimai, du keliai - motina gelbėja savo gyvybę arba paaukoja savo gyvybę, kad neliesti kūdikio. Abortų šalininkai dažnai išpučia atvejus ir padaro juos dramatiškesnius, kad motiną priversti pasirinkti kūdikio nužudymą (gal net gąsdina, kad abu žus), bet gydytojai su dešimtmečių patirtimis sako, kad tokių variantų nebūna praktikoje. Čia daugiau taip vadinamas FUD, kuo blogis labai efektyviai naudojasi. Net jei moteris būtų komos būsenoje, jos vaisius toliau sėkmingai vystosi, o atėjus laikui, kūnas pats pagimdo kūdikį - kaip tobulai Dievas sukūrė moterį!

Tomai, ačiū už informaciją, tikrai to nežinojau, kad vėžio atveju taip įmanoma. 
Na, o aš labiau turėjau minty kitą variantą - taip vadinamąjį negimdinį nėštumą. Na, bet šioje temoje tai jau būtų OT.

Augustai, labai įdomus atvejis. Truputį panaršiau ir radau kelis vertus dėmesio straipsnius ta tema:

A Catholic Approach to Tubal Pregnancies

Ectopic Pregnancy and Catholic Morality: A Response to Recent Arguments in Favor of Salpingostomy and Methotrexate. Marie A. Anderson, Robert L. Fastiggi...

Pirmame šaltinyje yra aiškiai pasakoma, kad Bažnyčia nepritaria jokiam gydymo būdui, kuris tiesiogiai kenkia užsimezgusiai gyvybei:

In the case of an ectopic pregnancy, the lives of both the mother and child are placed at risk. The moral teachings of the Church call for medical treatment that respects the lives of both. Most recently, the U.S. Conference of Catholic Bishops reiterated these principles:

In the case of extrauterine pregnancy, no intervention is morally licit which constitutes a direct abortion.[2]

Operations, treatments and medications that have as their direct purpose the cure of a proportionately serious pathological condition of a pregnant woman are permitted when they cannot be safely postponed until the unborn child is viable, even if they will result in the death of the unborn child.[3]

On one hand, there can be no direct attack on the child (direct abortion) to save the life of the mother. On the other hand, the life of the mother is equally valuable and she must receive appropriate treatment. It might be that the only available remedy saves the life of the mother but, while not a direct abortion, brings about the unintended effect of the death of the child. Morally speaking, in saving the life of the mother, the Church accepts that the child might be lost.

Toliau kalbama apie galimus problemos sprendimo variantus, kurie moraliai neprieštarautų Bažnyčios mokymui. Kaip suprantu, yra stengiamasi "laukti, kol paaiškės"...

Vienas variantas yra ištirti ar užsimezgęs vaisius rodo gyvybės ženklus, nes yra visai realu, kad vaisius dėl netinkamos terpės natūraliai mirė, tad galima jį saugiai pašalinti.

Antras variantas - laukti, kol dėl vaisiaus augimo plyš kiaušintakis ir įvyks kažkas panašaus į persileidimą. Bet yra žinoma tokių atvejų, kai kiaušintakis neplyšo net iki 6 mėn., o juk pagalvojus tokio amžiaus kūdikį jau galima išgelbėti ir vėliau inkubatoriuje išlaukti, kol jis sustiprės (paskutinė mano mintis, ne straipsnio).

Ir kas įdomu buvo net ir tokių atvejų, kai buvo galima išsaugoti kūdikius! Taigi, turime galimybę perkelti gemalą į gimdą, tikintis, kad jis prigis. Nors tikimybė labai maža, bet daktaras šiuo atveju siekia ne kažkaip pašalinti gemalą, kas iš esmės lygu jo mirčiai (ir kažkuria prasme prilygsta abortui), bet stengiasi gelbėti gemalą! Ir vėlgi, nors tikimybė maža, bet ir medikai ir tėvai tikrai jausis kitaip, nes jie stengėsi gelbėti gyvybę vs. stengėsi jos atsikratyti.

There is a case that took place in 1915 in which a doctor, in the process of removing a tumor from a uterus, discovered an early tubal pregnancy. The operation on the tumor had left an incision in the uterus. The doctor transferred the embryo to the uterus through the incision. The embryo implanted, and the mother eventually gave birth to a healthy baby. The same hospital allowed further attempts at embryo transferal. Only a very small percentage were successfully implanted and born. Of those, the majority did not live very long. Most died between the ages of six and 12 years. With such low odds of the birth of a healthy baby, it is rare nowadays for medical professionals to consider embryo transferal. Recently a doctor at a Catholic fertility institute attempted three embryo transferals with none surviving to birth.

Among future possibilities might be the development of the artificial womb. Some shudder at such an option because of its possible abuse by those who want a child but wish to avoid pregnancy. However, a morally deficient motivation doesn't nullify the potential of the technology itself. No one would question life support for a child who is born prematurely and cannot live on its own. An artificial womb could theoretically provide adequate life support for a child at an earlier stage.

Suprantama tokie sprendimai nėra lengvi, bet Jėzus mums nežadėjo gyvenimo su lengvais sprendimais... be to mes turime maldą ir turime užtarėjus Danguje.

[Žuvis]

O galbūt, nėštumas  yra negimdybinis - nes tai Dievo valioje? Gal kartais ,,verćiantis per galvā'' ir gelbėjant vaisių yra per daug rizikuojama motinos gyvybe? (Kurios namuose, galbūt, dar laukia vaikai?)

Gal pažengusi medicina ir galimybė atpažinti negimdybinį nėštumā ar įvairius apsigimimus kaip tik yra pagalba šiuolaikiniame pasaulyje moteriai, galint išvengti rimtesnių komplikacijų ? Ne paslaptis - kiek moterų yra vyrų paliktų vos gimus ,,ne tokiam'' vaikui.... Galima baksnoti: ,,reikėjo anksčiau galvoti uź ko iśteki'' ir pan.... Kiek gi tų palaimintų santuokų Jėzuje Kristuje gyvena?

Anksčiau, kai kelios kartos gyveno vienoj troboj ir gimdymo metu, mirus moteriai jos vietā užimdavo pamotė, o ne vaikus auklėjo valstybinė institucija. Dabar - tėvai gyvi, o vaikai globos namuose...

Aš manau, jog gyvybė yra išties svarbu, bet reikia žiūrėti į visumā. Susikoncentravus ties negimdybiniu vaisium nepameskime šeimos - vyro ir moters. O juk nuo jų visa... Ne apeliuoju į tai, jog ,,čiut kas''  ir abortuoti. Tačiau nepamirškime ir moters - motinos vaidmens. O kaip ji jaučiasi - kaip jai toliau bet kuriuo atveju gyventi?

[Eugenijus]

Kasdieninėjė praktikoje viskas vyksta paprasčiau. Eilinėse Lietuvos ligoninėse negimdinis nėštumas paprastai nustatomas, jau plyšus kiaušintakiui ir įvykus masyviam kraujavimui, tikėtina, kad jau žuvus ir vaisiui. Nieko kito nelieka, kaip tik gelbėti moters gyvybę, stabdant kraujavimą ir pašalinant gemalą. Ar jis tuo metu gyvas, ar ne, nėra nei galimybių,nei laiko nustatyti. Tikėtina, kad jau negyvas. Kiaušintakyje gemalas jokiais būdais neužaugtų iki normalaus dydžio, vistiek žūtų.
   Klausimas apie gemalo perkėlimą iš kiaušintakio į gimdą daugiau iš fantastikos srities. Galbūt didžiuosiuose medicinos mokslo centruose ir galima bandyti tą daryti, tik ne eilinėse miestų ligoninėse. Bent jau Lietuvoje negimdinis nėštumas suprantamas kaip ūmus kraujavimas į pilvo ertmę, kai reikia skubiai gelbėti moters gyvybę.
   Faktas yra tas, kad dėl palaido gyvenimo negimdinių nėštumų vis daugėja.

[Diak. Tomas M.]

   Klausimas apie gemalo perkėlimą iš kiaušintakio į gimdą daugiau iš fantastikos srities. Galbūt didžiuosiuose medicinos mokslo centruose ir galima bandyti tą daryti, tik ne eilinėse miestų ligoninėse.

Bet įdomu, kad aprašytas atvejis buvo atliktas 1915 metais, tad žinant kiek daug medicina patobulėjo, reikėtų tikėtis kaip tik gerų rezultatų 

Faktas yra tas, kad dėl palaido gyvenimo negimdinių nėštumų vis daugėja.

Įdomu, kaip tavo, kaip mediko nuomone tai atsitinka? Ar čia numanai esant daugiau dvasinį pagrindą (nuodėmės poveikį) tokioms komplikacijoms atsitikti?

[Eugenijus]

Atsitinka labai paprastai.
1. Vaisingo amžiaus pradžioje moterys ieško malonumų ir siekia karjeros, apie vaikus negalvoja. Tuojau įsijungia galinga kontracepcijos industrija. Hormoninė kontracepcija bei intrauterininės spiralės (sukeliančios dubens organų uždegimus) - pagrindinis negimdinių nėštumų šaltinis.
2. Vaisingo amžiaus pabaigoje moterys susigriebia, kad štai reikia gimdyti, ką gi visi pagalvos, jei negimdysiu.Tada įsijungia vaisingumo klinikų industrija su visokiais hormonais ir procedūromis - antras negimdinių nėštumų šaltinis.
    Tiesa, negimdinis nėštumas gali būti ir visiškai katalikišku požiūriu pavyzdingai moteriai - dėl ligos (uždegimų,sąaugų, endometriozės etc.), tačiau tokie atvejai reti. Dažniausiai negimdinis nėštumas rodo buvusį ne itin pavyzdingą gyvenimą.