Paprastumas

[kukulis]

Akivaizdžiai šitos dorybės nerasime paminėtos niekur. Tačiau netiesiogiai ir šventųjų raštuose ši dorybė minima daug kartų.

Šventame Rašte Jėzus sako:
[Lk 10,21-22]
21 Tuomet jis pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: ,,Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 22 Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti".


Daugelis žmonių paprastumą sulygina su kvailumu, bet ar tai tikrai taip?

[Mt 5,37] Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo".

Vieno šventojo raštuose rašoma apie paprastuolį brolį, kuris visad sakydavo taip, jeigu taip ir ne, jeigu ne. Šio brolio demonai bijojo kaip ugnies.


Kažkada skaičiau afrikiečių pasaką.
"Kartą voras nusprendė surinkti visą pasaulio išmintį. Pasiėmė pintinę ir eidamas per pasaulį, į ją surinko visą išmintį. Tada sako sau: 'pasidėsiu pintinę medyje, ir turėsiu visą pasaulio išmintį vien sau'. Tada prisirišo prie pilvo pintinę ir ėmė kopti į medį. Čia priėjo vaikas ir sako: 'juk patogiau pintinę nešti prisirišus prie nugaros'. Voras tai išgirdęs supyko, kad net ir turėdamas viso pasaulio išmintį, yra kvailesnis už paprastą vaiką, ir trenkė pintinę žemėn. Pintinės dangtis atsidarė ir surinkta išmintis išsibarstė ir sugrįžo visur iš kur buvo paimta."


Vadinasi paprastumas kaip tik yra išminties pagrindas. Pvz. Enšteino formulė E=mc² yra labai paprasta formulė, ir visi mokslininkai laiko tą formulę genialia .


Žvelgiant iš dvasinės/psichologinės pusės. Ar yra kam nors tekę bendrauti su protiškai atsilikusiais žmonėmis? Man kiek yra tekę, tai visada žavėdavausi tų žmonių paprastumu. Gal būt tai buvo ir užslėptas mano pasididžiavimas, kad esu protingesnis nei jie, bet vis dėl to, su tokiais žmonėmis pabendravus, atsiranda širdyje kažkoks džiaugsmas. Yra tekę tą patirti?

[Varlė keliauninkė]

Vadinasi paprastumas kaip tik yra išminties pagrindas.

Tai kad Raštas sako, kad Viešpaties baimė yra išminties pradžia. Tai ir pagrindas tada.
Spėčiau, kad pagrindinė ir vienintelė sąlyga paprastumui yra meilė Dievui ir žmonėms.

[kukulis]

Gal būt ne tą žodį panaudojau "pagrindas". Tačiau su paprastumu gal siejasi ne išmintis, kuri rodo proto aukštumas, bet su mąstymu apskritai.

Dažnai paprastumas laikomas priešingybe veidmainystei. Mąstyme tai pasireiškia taip, kad veidmainystė mėgsta vingius ir apylankas, o paprastumas eina tiesiogiai į tikslą. Paprastumas šiuo atveju duoda aiškumo ir sudaro prielaidas pasiekti apčiuopiamus rezultatus, vietoje mėgavimosi savo protingumu ar sugebėjimu išsakyti mįslingas  ir sudėtingas mintis, kurios neduoda jokio realaus atsakymo.

[Augustas]

Žvelgiant iš dvasinės/psichologinės pusės. Ar yra kam nors tekę bendrauti su protiškai atsilikusiais žmonėmis? Man kiek yra tekę, tai visada žavėdavausi tų žmonių paprastumu. Gal būt tai buvo ir užslėptas mano pasididžiavimas, kad esu protingesnis nei jie, bet vis dėl to, su tokiais žmonėmis pabendravus, atsiranda širdyje kažkoks džiaugsmas. Yra tekę tą patirti?

Tai su savo dukra pabendrauk, ir gausi tą patį paprastumą.   Iš tiesų paprastumas yra nuolankumo vaisius, prisitaikymas prie pašnekovo žinių lygio. Turi nusižeminti, kad tą padarytum.

[Pilgrim]

Iš tiesų paprastumas yra nuolankumo vaisius

iš kur žinai ?

[Augustas]

Iš tiesų paprastumas yra nuolankumo vaisius

iš kur žinai ?

Logiškas išmąstymas.

[kukulis]

Žiauriai patiko vakar klausiau kaip šventikas atsakinėjo į klausimą: "Ar šventiesiems diktavo Šventoji Dvasia, tai ką jie rašė savo raštuose?".

Atsakymas: "Šventoji Dvasia diktavo, tik kai buvo rašomos Evangelijos, tuo tarpu visi kiti, nors ir veikiant Šventajai Dvasiai, daugiausia rašydavo iš savo patirties".


Todėl Augusto parašymas gali būti iš jo patirties. Nors ir nežinia, ar jis bus po mirties paskelbtas šventuoju, bet iš savo patirties pritariu, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius

[Pilgrim]

"Ar šventiesiems diktavo Šventoji Dvasia, tai ką jie rašė savo raštuose?".
Atsakymas: "Šventoji Dvasia diktavo, tik kai buvo rašomos Evangelijos, tuo tarpu visi kiti, nors ir veikiant Šventajai Dvasiai, daugiausia rašydavo iš savo patirties".

Tai neatitinka Katalikų Bažnyčios mokymo.
Ar Šventąjį Raštą tikrai parašė Dievas? (kun. A. Akelaitis)

https://www.youtube.com/watch?v=nbj8LZh6EKg

iš savo patirties

bet man nei logiškai, nei iš patirties neišplaukia, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.
Ką daryti 

[kukulis]

Hm, gal mes tą paprastumą skirtingai suprantame?

[Augustas]

iš savo patirties

bet man nei logiškai, nei iš patirties neišplaukia, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.
Ką daryti 

OK. Padėsiu truputėlį.  Kokio charakterio žmonės linkę pasirodyti esantys protingi, ir kokiu būdu jie tą savo protingumą demonstruoja (deja, man irgi kartais tai galioja)?

[Pilgrim]

Nežinau

[kukulis]

Kokio charakterio žmonės demonstruoja protingumą nežinau, bet žinau, kad žmonės dažnai bando maskuoti savo tikrąjį "aš" po protingomis frazėmis, imituodami kitus arba elgdamiesi pagal tam tikrą "standartą".

Gal tai nepilnavertiškumo komplekso išraiška?

[Silvija]

Hm, gal mes tą paprastumą skirtingai suprantame?

Ir aš taip manau. Mano pirmoji mintis buvo, kad paprastumas susijęs su širdimi, o ne su protu ar mąstymu. Nes iš širdies viskas kyla. Paprasta širdis - išminties šaltinis... Bet va, paskaičius apie širdį randu:

Semitų kalbose nėra perskyros tarp intelekto ir jausmų, tarp proto ir širdies. ,,Lebh, širdis, turi daug platesnę reikšmę, negu mūsų kalbose", rašo prancūzė dominikonė Jeanne d'Arc, tobula Evangelijų vertėja, viename nuostabiame meditacijų rinkinyje, kuris vadinasi Un coeur qui écoute (pranc. Širdis, kuri klausosi (Desclée de Brouwer, Parigi, 1993))

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-01-29-piero-pisarra-pojuciai-ir-dvasingumas-pabaiga/8959

Be to, vertėtų vėl sugrįžti prie žodžio etimologijos ir prie to, kad paprastumas yra dviprasmiškas terminas. Posakis Paprastas, bet neprastas yra labai iškalbingas Dieve (Meilėje) netreniruojama širdis gali tapti ir kitaip paprasta - vulgaria (lot. vulgaris – prieinamas visiems, visos tautos, visuotinis, žinomas, paprastas: 1. šiurkštus, storžieviškas; 2. pernelyg supaprastintas, subanalintas, iškreiptas.)

[Silvija]

Dar pridėsiu: paprastais žmonėmis dažniausiai laikomi neperdaug turtingi, neperdaug išsilavinę ar kilmingi. Jėzus irgi sako, kad turtuoliui sunku bus patekti į dangaus karalystę, bet nesako, jog neįmanoma. Bažnyčia anksčiau irgi patardavo pamilti neturtą, bet šiuo  metu Jos aiškinimas kitoks. Tereikia pasigilinti, kaip aiškinamas Palaiminimas turintiems vargdienio dvasią.

[Pilgrim]

Kasdieninėje kalboje mums žodis paprastas pasitaiko keliose situacijose.
1. paprastas įrenginys, paprasta formulė, paprastas daiktas - nesudėtingas naudoti, daiktas kuriuo lengva ir paprasta naudotis, jį valdyti ir pan., paprastas perprasti.
tačiau paprasta kalba ... tarsi logiškai būtų išvada, lengvai suprantama. Tačiau Arso klebono pamokslas ir šv. Augustino mąstymas apie Švč. Trejybę.  Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslas gamtai ir šv. Tomo Akviniečio Dievo buvimo įrodymai. Ir niekaip negalima padaryti išvados, kad paprastesnė kalba yra "šventesnė". Tiesiog ne paprastumas nulemia jų kokybę.
Su nuolankumu šiais atvejais ryšio nelabai matosi.
2. paprastas žmogus ... gyvenimo patirtyje tai žmogus, kuris yra "nepasikėlęs", žmogus su kuriuo lengva bendrauti. Tas kuris tave priima tokį koks esi ... labai  paprastai tai mylintis žmogus ir tuomet paprastumas šiuo atveju yra meilės "pasekmė", tačiau nuolankumas irgi išplaukia iš mylinčios širdies.

[Kaštonas]

"šiuo atveju yra meilės "pasekmė""
Nenorėčiau sutikti su tokiu teiginiu.
Tai iš akiračio paleidžia kančią. (nebent turi galvoje Dievišką meilę. Tada tyliu)

"tereikia pasigilinti, kaip aiškinamas Palaiminimas turintiems vargdienio dvasią."


Ps
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_laiskai/salvifici_doloris.html#III. KANČIOS PRASMĖS BEIEŠKANT

[Pilgrim]

kaip suprasti paleidžia iš akiračio kančią ?

[Kaštonas]

"kaip suprasti paleidžia iš akiračio kančią ?"
Nubanalina, nureikšmina. Vengia ir tt.

Dar kitaip kalbant per aplinkui, "ar žmogus gali būti nepasikėlęs, paprastas, nuolankus nebuvęs kančioje"?

[Augustas]

Kasdieninėje kalboje mums žodis paprastas pasitaiko keliose situacijose.
1. paprastas įrenginys, paprasta formulė, paprastas daiktas - nesudėtingas naudoti, daiktas kuriuo lengva ir paprasta naudotis, jį valdyti ir pan., paprastas perprasti.
tačiau paprasta kalba ... tarsi logiškai būtų išvada, lengvai suprantama. Tačiau Arso klebono pamokslas ir šv. Augustino mąstymas apie Švč. Trejybę.  Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslas gamtai ir šv. Tomo Akviniečio Dievo buvimo įrodymai. Ir niekaip negalima padaryti išvados, kad paprastesnė kalba yra "šventesnė". Tiesiog ne paprastumas nulemia jų kokybę.
Su nuolankumu šiais atvejais ryšio nelabai matosi.

Ne, kokybę lemia ne paprastumas, bet nuolankumas. O tai reiškia, kad neturėtume siekti paprastumo, bet turėtume siekti nuolankumo, ir tada paprastumas ateis pats savaime. Tai ir turėjau mintyje, sakydamas, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.

2. paprastas žmogus ... gyvenimo patirtyje tai žmogus, kuris yra "nepasikėlęs", žmogus su kuriuo lengva bendrauti. Tas kuris tave priima tokį koks esi ... labai  paprastai tai mylintis žmogus ir tuomet paprastumas šiuo atveju yra meilės "pasekmė", tačiau nuolankumas irgi išplaukia iš mylinčios širdies.

Tokiu atveju, manau, galima sudaryti tokią grandinę: mylinti širdis-> nuolankumas-> paprastumas.

P.S. Paprastumas nereiškia nei vulgarumo, nei primityvumo, lygiai taip pat nuolankumas nereiškia, vaizdžiai kalbant, "perlų barstymo kiaulėms", t.y., pataikavimo žmonių ydoms.

[Kaštonas]

"vaizdžiai kalbant, "perlų barstymo kiaulėms", t.y., "
Ši eilutė reiškia, tikintiems nebarstyti( pažodžiui) Šventojo Rašto eilučių "pagonims".
Mintis teisinga.
Todėl, kad išpuikėliai pasinaudos Rašto eilutėmis pataikaudami savo ydoms. Ir dar atsuks prieš tave.