Paprastumas

[vida]

Rusai turi tokią patarlę- прастата хуже воровства.

[Pilgrim]

matau kitokią grandinę 
nuolankumas <-- mylintis žmogus --> paprastumas

Ar tikrai nuolankumas ? Ar tikrai pirma nuolankumo ?
1 Korintiečiams 13,1 jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės
1 Korintiečiams 14,1 Siekite meilės

Kaštonai,
"ar žmogus gali būti nepasikėlęs, paprastas, nuolankus nebuvęs kančioje"
Luko Evangelijos 1 skyriaus kažkelinta eilutė
Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę.
ir klausimas kokią kančią patyrė Mergelė Marija, nes save ji vadina nuolankia tarnaite.

[Kaštonas]

Galėsime vėliau plačiau pasikalbėti.
Esu įkėlęs knygą Marija Bažnyčios veidrodis

Lk 1   28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: ,,Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!"

[kukulis]

O kaip dėl šventojo Pranciškaus Asyžiečio? Juk jis paprastumą taip pat iškėlė kaip atskirą dorybę. Ar aš klystu?

[Kaštonas]

"O kaip dėl šventojo Pranciškaus Asyžiečio?"
Jei tai man skirtas klausimas, tai aš jo nesuprantu.
Ką reiškia kaip?

[Augustas]

matau kitokią grandinę 
nuolankumas <-- mylintis žmogus --> paprastumas

Norėčiau vis tik pamėginti apginti savąjį grandinės variantą, pagal kurį paprastumas yra tiesioginis nuolankumo vaisius, t.y., nuolankumas turėtų būti pirmiau už paprastumą (primenu, kad paprastumas nėra primityvumas ar banalumas). Tiesiog toks klausimas iškyla, kodėl žmogus elgiasi (rengiasi, kalba, gyvena) paprastai. Mano nuomone, galimi atsakymo variantai: 1) nes nemėgsta išsiskirti iš kitų (faktiškai tai - konformizmas); 2) bijo, kad, jei išsiskirs iš kitų savo nepaprastumu, taps nusikaltėlių taikiniu (savisaugos motyvas); 3) neturi nieko, ką galėtų pademonstruoti aplinkiniams (neturto variantas); 4) nes laiko savo lygiu kitiems žmonėms. O dabar klausimas Tamstai, Pilgrim'e. Ką reiškia ketvirtas variantas?

[Diak. Tomas M.]

Konformizmas? O tai kur dingo kuklumas? 

[Pilgrim]

Ką reiškia ketvirtas variantas?

Nežinau.

[Silvija]

O kaip dėl šventojo Pranciškaus Asyžiečio? Juk jis paprastumą taip pat iškėlė kaip atskirą dorybę. Ar aš klystu?

Jei žmogus protu ir valia išsikelia sau tikslus, jų įgyvendinimas gali būti su falšo atspalviu, t.y. paprastumą galima ir suvaidinti. Todėl išvada - tai dar turi kilti ir iš meilės.

Pranciškus pirmoje eilėje buvo išsikėlęs tikslą būti tokiam kaip Kristus. Gal tik dėlto jis ir išvengė falšo, nes mylėjo. Jo paprastumas ėjo lygiagrečiai su neturtu, bet juk savitiksliu laikant vien kažkurią tai Kristaus savybę ar bruožą, labai lengva šventus dalykus (savo gyvenimą taip pat) paversti parodija. Be meilės, vien protu, čia niekaip nepajudėsi į priekį.

4) nes laiko savo lygiu kitiems žmonėms.

Augustai, pats mėgsti tikslumą ir logiką. Pažiūrėk, ar tavo ketvirtas punktas gali apsakyti tą šventąjį paprastumą? Juk vien laikyti save lygiu kitiems nepakanka. Tą darė visi svieto lygintojai, bet nebūtinai jie buvo Kristaus mokiniai.

[Varlė keliauninkė]

Todėl išvada - tai dar turi kilti ir iš meilės.

Kokiu konkrečiu būdu, kaip? 

[Varlė keliauninkė]

Atsiprašau, bet visai nenoriu Tavęs įvaryt į kampą ar kaip kitaip..
tiesiog pagalvojau, vis vartom čia visokias teorijas teoriškai, o vat štai pas mus parapijoj - nemokami slaugos kursai prasidėjo: 40 val. teorija + 40 val. praktika. Viens prie vieno

[Silvija]

Visas šis forumas - viena ištisa teorija, praktikos nesimato, nes negyvenam vieni su kitais. Vertėtų Tau paklausti savęs, kodėl tai - pavartymas vienų ar kitų idėjų - Tave erzina.

Todėl išvada - tai dar turi kilti ir iš meilės.

Kokiu konkrečiu būdu, kaip? 

Paprastai Tereikia mylėti aplink save esančius. Ne kiekvienam gi slaugos kursų prisireik. Nes kožnam savi išbandymai.

P.s. ta proga papasakosiu iš patirties. Mūsų parapijoje irgi vyko slaugos kursai, pamaniau, kad man reik. Praktikai atlikti mums buvo duoti senų žmonių adresai. Pasibeldus į tuos namus, radau lovoj gulinčią bobulytę ir šalia - jos draugę. Prisistačiau nuo carito ir pasisiūliau padėti. Vis dėlto moterys žiūrėjo nepatikliai į mane, bet sutarė, kad vakare gerai būtų jei atneščiau sriubos. Deja vakare durys buvo užrakintos...

Pasidariau sau išvadą, kad daryti reikia ten, kur esi ir tai, ko reikia būtent toje situacijoje, žmonėms aplink tave. O ne ieškoti misijų, į kurias galbūt Viešpats visai nusiunčia.

[Silvija]

Dar norėčiau pridurti, nors ir ne į temą, kas man yra forumas ir kodėl čia dar vis esu. Kaip kažkur psalmėse giedama, Viešpaties įstatymai teisūs, mąstau juos dieną ir naktį , o kai apmąstau, tai ir pasidalinu pasitikėdama jumis, kurie irgi, manau, tuo sergate.

[Varlė keliauninkė]

Vertėtų Tau paklausti savęs, kodėl tai - pavartymas vienų ar kitų idėjų - Tave erzina.

Todėl, kad nieko ir nedarau, bent jau jaučiuosi, kad nedarau 

Pasidariau sau išvadą, kad daryti reikia ten, kur esi ir tai, ko reikia būtent toje situacijoje, žmonėms aplink tave. O ne ieškoti misijų, į kurias galbūt Viešpats visai nusiunčia.

Tai ir neturi būti malonu ir patogu, niekas nelaukia išskėstom rankom, ko gero jei imiesi kažką daryti dėl kito, visada susidursi susidursi su nepasitikėjimu ir net priešiškumu, nuo kurio rankos gali labai greitai nusvirti. Tada ir išvada kaip Tavo - labai logiška, bet.. Kiek pamenu šv. Pranciškus irgi bjaurėjosi, kai pirmą kartą bučiavo raupsuotąjį.

Bet va tokie pasidalinimai, kaip Tavo ir Tomo, labai reikalingi forume - jie man kaip spyris į užpakalį. Aš dėkoju už juos

[Augustas]

Ką reiškia ketvirtas variantas?

Nežinau.

Ketvirtas variantas reiškia nuolankumą.

4) nes laiko savo lygiu kitiems žmonėms.

Augustai, pats mėgsti tikslumą ir logiką. Pažiūrėk, ar tavo ketvirtas punktas gali apsakyti tą šventąjį paprastumą? Juk vien laikyti save lygiu kitiems nepakanka. Tą darė visi svieto lygintojai, bet nebūtinai jie buvo Kristaus mokiniai.

Mano ketvirtas punktas iš viso neaprašinėja paprastumo kaip tokio. Jis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.

P.S. O tie svieto lygintojai kaip tik nelaikė savęs lygiais su kitais žmonėmis. Jie save laikė aukštesniais už, tarkim, turtinguosius. Lygiai taip pat elgiasi ir kai kurie dabartiniai kovotojai prieš visokias diskriminacijas. Jie irgi save laiko aukštesniais už kitus žmones, ypač už tuos, kuriuos skelbiasi giną.

[Pilgrim]

4 variantas na man niekaip nereiškia nuolankumo
kitą aš laikau lygiu iš pagarbos jam,
nes gerbiu nors nejaučiu jam jokio nuolankumo

Jis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.

čia man iš viso kažkokia "aukštoji matematika"

[Kaštonas]

4. Kalba apie sveiką ego. ( psichologijoje)
Ar tai teisingą, nekalbu.

,Jis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.,,
laikykis, greit atvažiuosiu.

[Silvija]

Pasidariau sau išvadą, kad daryti reikia ten, kur esi ir tai, ko reikia būtent toje situacijoje, žmonėms aplink tave. O ne ieškoti misijų, į kurias galbūt Viešpats visai nusiunčia.

Tai ir neturi būti malonu ir patogu, niekas nelaukia išskėstom rankom, ko gero jei imiesi kažką daryti dėl kito, visada susidursi susidursi su nepasitikėjimu ir net priešiškumu, nuo kurio rankos gali labai greitai nusvirti. Tada ir išvada kaip Tavo - labai logiška, bet.. Kiek pamenu šv. Pranciškus irgi bjaurėjosi, kai pirmą kartą bučiavo raupsuotąjį.

Va šituo aš nelabai tikiu  Manau reikia "pridurti ten, kur trūksta" ir nekišti savo ten, kur nieks nenori.

O raupsuotasis - jei jis pajuto, kad Pranciškus tai daro ne dėl to, kad tiesiog myli jį, o prisiverčia tai daryti dėl, pavyzdžiui, savojo tobulėjimo šventume, tai anokia čia ir meilė. Tiksliau, tai dar neįsišaknijusio meilėje žmogaus pastangos. Nes kai tikrai myli, niekas nesunku, o džiaugsmas.

Bet tai, aišku, vėl daugiau teorija. Gera būti tokioje Dievo meilėje ir malonėje nuolatos, deja tai mumyse neilgai teišsilaiko.

[Diak. Tomas M.]

Įdomu būtų palyginti, kaip elgėsi Apaštalai ir šventieji.

[Kaštonas]

Jei nieko prieš, gretimais, sūnų palaiduną ir jo vyresniį brolį?!


, nors nejaučiu jam jokio nuolankumo,,
Čia, gerai ar blogai jog nejauti?