atpirkimas ir mirtis

[Silvija]

Matai, kukuli, kai savais žodžiais bandome aiškinti slėpinius, atsiranda dar daugiau klausimų. Man rodos mūsų žmogystė išlieka ir po mirties, iki sulauksime galutinio atėjimo, kai visa bus suvienyta Kristuje.

[Kaštonas]

Kristaus kūnas - Bažnyčia. Kartu ir kiekvienas atskirai.
Ar jau ten susivienijo, kitas klausimas.

Jūs esate STATYTOJAI. Paveldėtojai...
Tik čia ir dabar. (nereik gyventi(svaigti) ten apie kažkada, gal, ir tt)

[Silvija]

Kristaus kūnas - Bažnyčia. Kartu ir kiekvienas atskirai.
Ar jau ten susivienijo, kitas klausimas.

Atskirai mes - tik nariai: ranka, koja... Bet jei tave skatina nusidėti tavo ranka, nukirsk ją... Ir jei vynmedžio šakelės nudžius, jos bus išmestos sudeginti. Taip bus ir su Bažnyčia.

Dėl Bažnyčios tėvų, vyskupų ir kunigų paleidimo vėjais - siūlyčiau atsargiau, nes kaskart per Mišias girdžiu jų lūpomis apie antrąjį Kristaus atėjimą. Apie jau ir dar ne.

[Varlė keliauninkė]

Nes kas liecia pacia mirti - mes gyvieji visi akli.

Apie pačią mirtį (ne apie mirimo procesą) ir kas už jos gali papasakoti tik mirusieji - tai jų patirtis.

[Pilgrim]

bet pabandyti galima 

[Sigitas]

Visų pirma noriu atsiprašyti, jog pakėliau šią temą ir dar, priedo, iš tiesų mano pasisakymas ne į šią temą "atpirkimas ir mirtis", bet į konkretų šį pasisakymą:

Aš sutinku, kad Kristus buvo tikras žmogus ir jame buvo tikras kraujas. Kitaip aš prieštaraučiau Raštams. Bet negalima paprieštarauti to fakto, kad Marija pradėjo kūdikį nedalyvaujant jokiam vyrui, tai viena. O kita yra žinoma, kad kūdikio kraujas nesimaišo su mamos krauju kai jis dar būna įsčiose. Štai turime nepriklausoma ir nauja kraują. Kuris nebuvo perduotas niekam(nes Kristus vaiku neturėjo), o buvo išlietas už mūsų nuodėmes. Švarus, nesuterštas, su nieko nesumaišytas, niekados niekam nepriklausė. Kieno jis?

Iš tiesų tai kraujas maišosi. Kaip žinome, per virkštelę, mama maitina savo kūdikį įščiose. Ir negana to, ji duoda kūdikio organizmui ląstelienos, t.y. statybinę medžiagą, ko pasekoje viena ląstelė labai sparčiai dauginasi ir kūdikis pamažėle užauga kitą kart net iki 4 kilogramų ar daugiau. Iš ko mes sužinome, jog motinos kraujas maišosi su kūdikio krauju?
Pateiksiu pavyzdį.
Neseniai laukėsi mano studijų bendramokslė. Ačiū Dievui, kūdikis gimė sveikas ir gan stiprus, tačiau buvo bėda, kai daktarai sužinojo, jog kūdikio kraujas yra rezus plius, o motinos kraujas - rezus minus ir  kūdikio kraujas turi stipriai kovoti su motinos krauju, kad neapsinuodytu. Ypatingai tai užaštrėja artėjant gimdymo metui, kuomet kūdikio kraujas labai sustiprėja. Na, čia medikai galėtų tiksliau ir nuodugniau paaiškinti. Taigi, bėda iškyla, kai artinasi metas gimdyti ir kūdikiui motinos kraujas tampa vos ne priešas Nr.1 (esant skirtingiems rezusams).

Ir į Andriaus4 klausimą: ,,kieno jis?" drąsiai galime sakyti, jog Kristaus Kraujas yra Marijos, Dievo Motinos, kraujas. Mariją mes vadiname Dievo Motina - Theotokos - pažodžiui - Dievo Gimdytoja, nes ji pagimdė Dievą Jėzų Kristų, kuris numirė ir atpirko visus savo kančia, mirtimi ir pralietu krauju net po mirties iš pradurto ietimi šono.

[Andrius4]

Na čia vienas iš įrodymu, kad kūdikio ir mamos kraujas įsčiose nesimaišo.

https://simple.wikipedia.org/wiki/Placenta

Čia rašoma, kad mamos ir kūdikio kraujas niekada nesimaišo, nes tai gali buti mirtina tiek motinai tiek vaikui.

[Sigitas]

Žinoma, aš nesu medicinos mokslų studijavęs, tiesiog žinau, jog kūdikis su mama yra įsčiose sujungti per virkštelę, kuria teka maitinamasis skystis, gyvybiškai būtinas kūdikio augimui, gyvenimui. Kartu ten teka ir kraujas. Angliški menkai tesuprantu, praktiškai beveik nesuprantu. 

[Andrius4]

Nesu ir aš medicinos mokslų studijavęs. Visko išversti negaliu atsiprašau, nes mano anglu nėra labai gera. Įdedu lietuviška šiokį tokį aprašymą.

http://seimos.sveikas.lt/lt/nestumas/nestumas_naujos_gyvybes_pradzia/

"Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į tarpgaurelinius tarpus.
Nors motinos kraujas nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas (žiūr. Mityba nėštumo metu) bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Taigi, placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Be to, joje gaminami lytiniai hormonai estrogenai, progesteronas bei chorioninis gonadotropinas, pagal kurio buvimą moters organizme nėštumo testai ir nustato nėštumą."

[Silvija]

Norėjau ir aš tavęs, Andriau, paklausti , kokį tu turi tikslą veldamas mus į šitus svarstymus? Man atrodo, kad jei nesusitarėme dėl paties Dievo kaip Švč. Trejybės, tai neverta diskutuoti ir dėl kitų tikėjimo tiesų.

[Andrius4]

Mano tikslas yra tiesa ir tik tiesa. Tarnauti Dievui Jo tiesoje, atmetant bet kokia žmogaus skelbiamą tiesą, jeigu ji neatspindi nors kaip nors Dievo žodyje.

[Silvija]

Bet daugel tokių buvo, kuriems pavieniui atrodė jų tiesa tiesiausia kodėl turėtume tikėti tavimi?

[Pilgrim]

Andriau,
o jei norisi tarnauti didesnei Tiesai, negu tik Tiesai.

[Andrius4]

 Jus ir neturite tikėti manimi, aš irgi tik žmogus. Bet jai žmogus kalba tai kas yra parašyta Dievo žodyje, tai jau nebe žmogus kalba, o Dievas žmoguje, ar per žmogų. Todėl kiekvienas iš mūsų kol kalbam ar cituojam Dievo žodį, kalba Jis. Bet Jis niekados nekalba per žmonių filosofijas, ar tradicijas. Ir visa tai yra įrašyta mūsų širdyse. Nes taip sako Viešpats. Todėl mūsų širdys jaučia, kur tiesa, o kur ne. Tad kam apgavinėti save ir ieškoti  Dievo Tiesos kažkur kitur, kur jos nėra.

P.S. Visi ir norime tarnauti aukščiausiai Tiesai Pilgrim.

[kukulis]

Tu teisus Andriau.

Bet kartais svarbūs dalykai yra ne vien tie, apie kuriuos kalbama, bet ir tie, apie kuriuos nekalbama.

Gali būti tam daug priežasčių:
A) Tai savaime suprantami dalykai.
B) Tai nesvarbūs dalykai.
C) Tai nesvarbūs tame kontekste dalykai.
D) Tai neteisingi dalykai.

Tu prisilaikai D varianto. Bet D - nėra pati didžiausia dalis, kai turime omenyje dalykus apie kuriuos Biblijoje nekalbama.

[Silvija]

Jus ir neturite tikėti manimi, aš irgi tik žmogus. Bet jai žmogus kalba tai kas yra parašyta Dievo žodyje, tai jau nebe žmogus kalba, o Dievas žmoguje, ar per žmogų. Todėl kiekvienas iš mūsų kol kalbam ar cituojam Dievo žodį, kalba Jis. Bet Jis niekados nekalba per žmonių filosofijas, ar tradicijas. Ir visa tai yra įrašyta mūsų širdyse. Nes taip sako Viešpats. Todėl mūsų širdys jaučia, kur tiesa, o kur ne. Tad kam apgavinėti save ir ieškoti  Dievo Tiesos kažkur kitur, kur jos nėra.

Vadinas visa tavo kasdienybė, kai tu kalbiesi su savo vaiku, žmona, kaimynais ar nepažįstamais jau nevyksta Dievuje (Dievo Dvasioje), nes tu kalbiesi savais žodžiais?

Katalikai tiki, kad santykyje, kur du ar trys susirenka Dievo vardu, yra Jis Pats. Taigi Jis gali reikštis vis naujai ir naujai, o nėra apribotas vien Dievo žodyje.

[Silvija]

Andriau,
o jei norisi tarnauti didesnei Tiesai, negu tik Tiesai.

P.S. Visi ir norime tarnauti aukščiausiai Tiesai Pilgrim.

Kažkodėl man atrodo, kad Pilgrim ne apie lozungus kalbėjo..

[Andrius4]

Vadinas visa tavo kasdienybė, kai tu kalbiesi su savo vaiku, žmona, kaimynais ar nepažįstamais jau nevyksta Dievuje (Dievo Dvasioje), nes tu kalbiesi savais žodžiais?

Nieko nevyksta be Dievo, bet tada kalbu aš, kai kalbu su vaiku, žmona, kaimynais ar nepažįstamais. Bet vis tiek lieka pareiga, elgtis teisingai prieš Dievą.

Katalikai tiki, kad santykyje, kur du ar trys susirenka Dievo vardu, yra Jis Pats. Taigi Jis gali reikštis vis naujai ir naujai, o nėra apribotas vien Dievo žodyje.

Ir aš tuo tikiu, nes taip sako Viešpats, kur du ar trys susirenka Jo vardu, yra Jis Pats. Taip, aš net neabejoju. Bet Dievas yra savo žodyje.

(Nuo čia jau aš kalbu, nes taip manau) Gal Dievas ir neapribotas savo žodyje, nes Jis begalinis ir turi paruošęs mums augimą visai amžinybei. Bet mes čia manau esame apriboti Jo žodžiu.

Andriau,
o jei norisi tarnauti didesnei Tiesai, negu tik Tiesai.

P.S. Visi ir norime tarnauti aukščiausiai Tiesai Pilgrim.

Kažkodėl man atrodo, kad Pilgrim ne apie lozungus kalbėjo..

Atleisk Silvija, bet šito nesupratau?

[Sigitas]

Mano tikslas yra tiesa ir tik tiesa. Tarnauti Dievui Jo tiesoje, atmetant bet kokia žmogaus skelbiamą tiesą, jeigu ji neatspindi nors kaip nors Dievo žodyje.

Kristaus atpirkimas yra įmanomas tik tikint Trejybe, t.y. Triasmenį Dievą. Tą Dievą, kurį apreiškia pats Jėzus Kristus Naująjame Testamente. Jėzus kalba kad jį siuntė Tėvas. Jeigu Jėzus ir Tėvas yra tas pats Asmuo, kodėl jis sako, jog jį siuntė ir jog jis vykdo Tėvo valią, kai galėjo pasakyti, jog atėjau, nes taip norėjau, ar kažką panašaus. Apie Šventąją Dvasią jis irgi kalba kaip apie kitą Asmenį, kurį atsiųs nuėjęs pas savo Tėvą ir atsisėdęs jo dešinėje (Mk.14,62) (beje, kaip galima atsisėsti savo dešinėje?).

[Andrius4]

Atleisk Sigitai, bet man geriau nieko nerašyti šia tema, nes jau ja karštai diskutavome šiame saite. Užvirs vėl ginčas ir tiek.