Apie šventųjų statulas, ikonas, paveikslus bažnyčiose.

[Andrius4]

Vienas geras mūsų įsiklausymo į tikinčiuosius ženklas yra tas, kad kunigai vis labiau rūpinasi, kad pamokslai ir homilijos būtų geros kokybės. Tačiau mums sunku bus įsiklausyti į Dievo Žodį, jei akys klajos! Todėl nėra čia kokio nors specialaus įpareigojimo nuimti statulas ir pagražinimus nuo altoriaus ar kitų bažnyčios vietų vien tam, kad bažnyčios liktų tuščios ir plikos. Priešingai. Vyskupų pareiškime apie aplinką bažnyčioje kalbama, kad 'pasaulyje, kuriame dominuoja mokslas ir technologijos, yra būtina, kad liturgija būtų graži – tai jos įnašas į žmogaus gyvenimo pilnatvę ir pusiausvyrą' (Environment, 34). 

Kodėl tai yra iš vis svarstoma? Argi neturi buti Dievo žodis paskutinis?

Iš 20   4 Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. 5 Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta,

[Silvija]

Kodėl tai yra iš vis svarstoma? Argi neturi buti Dievo žodis paskutinis?

Todėl, kad svarstyti Dievas nedraudžia, Marija irgi svarstė savo širdyje. Ir jei perskaitei visą tekstą, kurį citavai kaip mano (o jis yra čia: http://www.vievioparapija.eu/skaitiniai/kataliku-baznycios-pastatui-budingos-savybes), tai turėjai perskaityti ir tai: "Šiandien katalikai ieško pusiausvyros tarp regėjimo, klausymo ir veikimo liturginio šventimo metu." Reikia pripažinti, ne be protestantų pagalbos tai vyksta Bet mes juk esame ne vien su ausimis, bet ir su akimis.

Dėl statulų ir kitų vaizdinių priemonių, atrodo, tu nenori išgirsti mūsų paaiškinimo: jos nėra tai, ką tu cituoji iš ST įvardijant "drožiniu", ten turėta omeny stabus. O katalikiškas sakralinis menas nėra stabai, apie tai jau daug diskutuota.