Ar galima prašyti šventųjų užtarimo?

[Andrius4]

Andriau,
ar esi gavęs Šv. Dvasios krikštą ?

Pilgrim, jeigu gerai įsižiūrėti į Šventus Raštus, matyti, kad Šventoji Dvasia yra neatsiejama nuo Dievo žodžio. Negali gauti Šventosios Dvasios krikšto, nepriėmus Dievo žodžio. Viso Dievo žodžio. Priėmimas Dievo žodžio ir jo vykdymas yra paklusnumas Dievui. O Dievas suteikia visiems Šventąją Dvasią kurie Jam paklusta (Apd 5:32). Todėl priimdamas pilna Dievo žodį aš tampu ir Dievo pažado paveldėtojas. O Dievas pažadais nesimėto. Todėl patikėjus ir priėmus visa Dievo žodį, aš priėmiau  ir Šventosios Dvasios krikštą. Todėl tikiu, kad taip, aš gavau Šventosios Dvasios krikštą ir tai pakeitė mano gyvenimą iš pagrindu.

Ir turintis asmuo Šventąją Dvasią, visada tvirtai stovės Dievo žodyje, nepaisant nieko kito. Šventoji Dvasia nepriima nieko kito, kaip tik Dievo žodį. Štai kodėl aš stoviu Dievo žodyje ir nesitrauksiu ir skelbsiu ir raginsiu visus gręžtis į Dievo žodį. Man nesvarbu kas kokio mokimo, katalikas tai ar protestantas, babtistas, tai neturi reikšmės. Ir nereikia man griauti ar skaldyti nieko. Visi krikščionis yra krikščionis ir turi stovėti Dievo žodyje, Šventosios Dvasios mokyme, o ne žmonių tradicijose ir mokymuose. Nes Dievo žodis nieko neskaldo, o vienija į vieną Kristaus Kūną.

P.S. Mes visi tampame viena Jėzuje Kristuje (Dievo žodyje) Visi viena Dievo žodyje. Tik taip gali būti harmonija. Štai kas yra Kristus, tai DIEVO ŽODIS. Tik Jame mes galime buti viena ir sutarti. AMEN.

Apr 19 13 Jis apsirengęs krauju permirkusiu drabužiu, ir jo vardas – Dievo Žodis. (Jėzus Kristus)

[Pilgrim]

Štai kas yra Kristus, tai DIEVO ŽODIS.

o Jėzus ?

ir kas tau yra DIEVO ŽODIS -
* ar Logos
* ar Šventas Raštas

[Andrius4]

Jėzus ir yra Kristus
O kas man yra DIEVO ŽODIS? Ar Logos? ar Šventasis Raštas?

Atsakysiu taip:
Yra logos, aprašytas Šventajame Rašte

[Kaštonas]

"Todėl patikėjus ir priėmus visa Dievo žodį, aš priėmiau  ir Šventosios Dvasios krikštą."

Kaip Biblijos žinovas turėtum žinoti, aplamai yra ne taip kaip tu sakai.
Žinoti, gauti pradmenis, kas yra parašyta Šv. Rašte nelygu Šv. Dvasios krikštas.


"O Dievas suteikia visiems Šventąją Dvasią kurie Jam paklusta (Apd 5:32)."
Mk:10:21   Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: ,,Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane

Mk:9:47   Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,-išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą

Vykdyk.


"Atsakysiu taip:
Yra logos, aprašytas Šventajame Rašte "

O varge....
Višta ir ta dvi savaites prisimena.

[Diak. Tomas M.]

Andriau, rodos jau tiek kartų kalbėta, bet... mes negalime nieko prašyti tiesiogiai šventųjų, nes kas jie yra - jų sielos yra tarsi brangakmeniai, kurie spindi Dievo šviesoje, kaip ir angeliškos būtybės. Tad be Dievo jie yra niekas.

Bet mes galime jų prašyti užtarimo pas Dievą. Nes jie jau ten. Beje, anksčiau diskutavome apie berniuką, kuris klinikinės mirties atveju regėjo dangų ir kas įdomu, jis matė Dievo Motiną, Švč. Mergelę Mariją meldžiant prieš Dievo sostą. Dar įdomiau, kad berniuko tėvas, kuris yra protestantas, vėliau neleido berniukui apie tai kalbėti, bet tai tik dar vienas pavyzdys, kaip žmonės nenori priimti faktų...

Kitas svarbus faktas, kad prašydami užtarimo, net ir su tam tikra labai konkrečia intencija, mes nesinaudojame maginiu mąstymu, t.y. maginis mąstymas skatina žmogų tarsi išsireikalauti būtent to, ko jis nori. Tuo tarpu teisingai meldžiantis, katalikai prašo Dievo, bet kartu priima Jo valią, kokia ji bebūtų - Kristaus pavyzdžiu (cituoju iš atminties: atitrauk šią taurę, bet tebūna Tavo valia).

Vienas to pavyzdys yra: Kaip teisingai melstis novenas: 9 dienas prašome, po to, 9 dienas meldžiamės, dėkodami Dievui, nepriklausomai nuo rezultatų!

Bet aš taip pat sutinku, kad daugelio katalikų tikėjimas yra labai paviršutiniškas ir todėl maldose jie gali įpulti į mąstymą, panašų į maginį. Dėl šios priežasties yra daug straipsnių apie maldą, knygų ir pan., bet žmogus pats turi norėti tobulėti, juk per prievartą tu neįbruksi išminties.

Tad sutik, kad čia ne tiek katalikų problema, kiek bet kokio krikščionio, kuris prašo dangaus pagalbos, nes net prašydamas pagalbos tiesiogiai pačio Dievo, žmogus gali būti vedamas maginio mąstymo, jei neturi intencijos priimti Dievo valios, kokia ji bebūtų. Ir tai gali atsitikti katalikui, tavo bendruomenės nariui, baptistui ir t.t. Sutinki?

P.S. Kad geriau atspindėti realybę, pervadinu temą į: Ar galima prašyti šventųjų užtarimo?

[Andrius4]

Kaštone, aš nevadinu savęs Biblijos žinovų. Ir jeigu nesupranti, ką noriu pasakyti, klausk. Nes tai ką rašai prasilenkia su tai ką aš rašau.

O varge....
Višta ir ta dvi savaites prisimena.

Kaštone, žinojai, kad kiekvienas esame Biblijoje? Ir tu matau esi ten tarp išjokėju, paskubėk ir bėk nuo jų kol laikas, nes turėsi su jais jų dalį.

Ir dar, aš meldžiau Dievą ši rytą, kad Jis man apreikštu, ką man atrašyti į tavo tokius grubius ir nepagarbius pasisakymus. Ir štai ką man Dievas apreiškė maldoje.

Koh 11 Išminčių posakiai yra tarsi akstinai,[i5] tarsi giliai įkaltos į akstinus vinys. Jie buvo duoti vieno mokytojo. 12 O kas daugiau virš to, mano vaike, būk įspėtas! Knygos dauginamos be galo, daug mokslo nuvargina kūną.
13 Visa tai išklausius, toks yra paskutinis žodis: bijok Dievo[i6] ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją. 14 Juk Dievas pašauks atsakyti už kiekvieną darbą, net slaptą – ir gerą, ir blogą.

Andriau, rodos jau tiek kartų kalbėta, bet... mes negalime nieko prašyti tiesiogiai šventųjų, nes kas jie yra - jų sielos yra tarsi brangakmeniai, kurie spindi Dievo šviesoje, kaip ir angeliškos būtybės. Tad be Dievo jie yra niekas.

Todėl ir reikia prašyti DIEVO, nes be Dievo mes niekas. Juk ir Šventi Raštai taip mokina, prašyti Dievo. Tomai, kam svarstyti ir filosofuoti? Kai Dievas aiškiai pasakė? Argi Šventoji Dvasia tavyje neliudija, kad Dievo žodis Tiesa, o visa kita melas?

Bet mes galime jų prašyti užtarimo pas Dievą. Nes jie jau ten. Beje, anksčiau diskutavome apie berniuką, kuris klinikinės mirties atveju regėjo dangų ir kas įdomu, jis matė Dievo Motiną, Švč. Mergelę Mariją meldžiant prieš Dievo sostą. Dar įdomiau, kad berniuko tėvas, kuris yra protestantas, vėliau neleido berniukui apie tai kalbėti, bet tai tik dar vienas pavyzdys, kaip žmonės nenori priimti faktų...

Tai nėra Tomai faktas. Regėjimai būna ir ne nuo Dievo. Kiekviena regėjimą, ar sapną turime atnešti Prieš Dievo žodį ir paliginti ar tai atspindi Dievo žodyje. Ar matai  Šventuose Raštuose kitu užtarėju prieš Dievą nei Jėzų Kristų? Faktas, kad ne. Todėl tas berniuko regėjimas ne nuo Dievo.

Kitas svarbus faktas, kad prašydami užtarimo, net ir su tam tikra labai konkrečia intencija, mes nesinaudojame maginiu mąstymu, t.y. maginis mąstymas skatina žmogų tarsi išsireikalauti būtent to, ko jis nori. Tuo tarpu teisingai meldžiantis, katalikai prašo Dievo, bet kartu priima Jo valią, kokia ji bebūtų - Kristaus pavyzdžiu (cituoju iš atminties: atitrauk šią taurę, bet tebūna Tavo valia).

Maginis mastymas čia ne prie ko. Kalba eina, kad bet koks bendravimas su mirusiais yra spiritizmas.

Bet aš taip pat sutinku, kad daugelio katalikų tikėjimas yra labai paviršutiniškas ir todėl maldose jie gali įpulti į mąstymą, panašų į maginį. Dėl šios priežasties yra daug straipsnių apie maldą, knygų ir pan., bet žmogus pats turi norėti tobulėti, juk per prievartą tu neįbruksi išminties.

Tad sutik, kad čia ne tiek katalikų problema, kiek bet kokio krikščionio, kuris prašo dangaus pagalbos, nes net prašydamas pagalbos tiesiogiai pačio Dievo, žmogus gali būti vedamas maginio mąstymo, jei neturi intencijos priimti Dievo valios, kokia ji bebūtų. Ir tai gali atsitikti katalikui, tavo bendruomenės nariui, baptistui ir t.t. Sutinki?

Taip sutinku. Tai visu kurie bando bendrauti su mirusiaisiais, o malda tai viena iš bendravimo formu.

[Kaštonas]

"Kaštone, aš nevadinu savęs Biblijos žinovų. Ir jeigu nesupranti, ką noriu pasakyti, klausk"
Kodėl aš tavęs turėčiau klausti! juo labiau jei neesi ką pats teigi :

"o tiems kurie gali pamatyti ir patikėti.", " Ir dar, aš meldžiau Dievą ši rytą, kad Jis man apreikštu, ką man atrašyti į " vykdyk, ką TAU pasakė.

"Faktas, kad ne. Todėl tas berniuko regėjimas ne nuo Dievo." nurimk, Andriau. Kaip tik ištrauka ką citavai iš Mokytojo knygos, kaip tik tau.

Labai gerai, kad meldiesi. Atsiprašau, kad dalinu patarimus: susirask palydėtoją.

[Andrius4]

Kaštone, esi  apsivalgęs įvairiausiom knygom. Ką Dievas ir tau nori pasakyti, bet esi per daug aklas ir išpuikęs, kad tai pamatyti. Statai pastatą kurio negalėsi užbaigti, nes atmeti pagrindini akmenį ir jis tau taps suklupimo akmeniu. Tai viskas ką galiu tau pasakyti, tad nebesivargink atrašyti. Te laimina tave Dievas. 

[Silvija]

Andriau, o ar žinai, kas yra kertinis akmuo?

[Andrius4]

Ar manai, kad rašyčiau nežinodamas? (Apd 4:11)

[Silvija]

Bet ar tu supranti žodžio kertinis prasmę, kad taip pritaikai Kaštonui:

atmeti pagrindini akmenį ir jis tau taps kertiniu.

Juk tai vėl loginė klaida! Tokiu pasakymu sekant, visi turėtume pirma atmesti, kad vėliau mums taptų kertiniu???

[Silvija]

Junginys kertinis akmuo vartojamas ir kaip frazeologizmas reikšme ,,pagrindas, svarbiausioji, esmingiausioji dalis":

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/9786-kertinis-akmuo-key-stone

[Andrius4]

Atsiprašau, norėjau parašyti suklupimo akmuo. Atsiprašau susimaišiau. Mano klaida. Paitaisiau ir aname poste. Ačiū Silvija už pastebėjimą

[Kaštonas]

"Kaštone, esi  apsivalgęs įvairiausiom knygom." 
" bet esi per daug aklas ir išpuikęs, kad tai pamatyti." vertinimas.
"Statai pastatą kurio negalėsi užbaigti, nes atmeti pagrindini akmenį ir jis tau taps suklupimo akmeniu. " Spėlionė. Gąsdinimas.  Teologinė klaida. Puikybė. (viliuosi tave pamatyti bent vienaakį)
"Tai viskas ką galiu tau pasakyti, tad nebesivargink atrašyti."  - na taip, tu neturi man ką pasakyti. Ankstesniame komentare sakiau.
Bendrai paėmus viena didelė, didelė argumentacijos klaida- LOGIKOS klaida. (tiksliau jos čia aplamai nėra)

Senovėje buvo tokis ginklas. Katapulta. Šaudydavo sunkiasvoriais daiktais. To ginklo nepatogumas tas, kad reikėdavo vilkti ir amunicija.
Vėliau kareiviai įsigudrino šaudmenims naudoti tuos akmenis kurie atskilo nuo puolamos tvirtovės sienos.
Dar vėliau šis modelis buvo išpuoselėtas pardavimų psichologijoje. (kaip parduoti dramblį) Integravus kartu su manimuliacijos menu.
Paskui..... Jahova ir panašios naudoja savo tiesom skelbti..

Nedaryk daugiau taip.


Nieko naujo po saule.
Kuo daugiau žinai tuo daugiau kankiniesi.

[Varlė keliauninkė]

Kas tau, Andriau, papasakojo, kad švientieji mirę?

Jie yra gyvi, nes gyveno ir "mirė" (fiziškai) Kristuje, bet jie yra gyvi pagal Kristaus pažadą / Jn 11, 25:

Jėzus jai tarė:,,Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas.

Tą patį galima rasti ir Senajame Testamente Pr 25, 8, kur Dievo žodis sako, kad Abraomas atsikvėpė paskutinį kartą ir mirė. "Mirė". Nes Dievas, apsireiškęs Mozei degančiame krūme sako, kad jis yra Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas / Iš 3,6. Ką dar vėliau paaiškina evangelistas Morkus, cituodamas Jėzaus žodžius / Mk 12,27:

Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate

Taip pat prisimink, Andriau, ką apaštalai matė ant Taboro kalno, kai Kristus juos ten nusivedė? Numirėlius ar gyvuosius Eliją su Mozę?
Taigi, Andriau, atsiversk ir tikėk evangelija.

Katalikai užtarimo prašo gyvųjų šventųjų brolių ir sesių 

[Donatas]

Kadangi nesu apsišvietęs šiuo klausimu, gal padėsite.
O klausimas yra toks - ar katalikui galima neprašyti šventųjų užtarimo? Ar užtarimo neprašymas yra erezija?

[Kaštonas]

"Ar užtarimo neprašymas"
Analogiškas klausimas buvo ir mano. Radau, kad priežastis dėl ko sunku paprašyti yra puikybė.
Nežinau kokį tu atsakymą rasi.


Kaip ir į temą:

Kadangi malda nėra magija, tai meldžiantis už kitus neturi reikšmės nei maldos trukmė, nei jos turinys. Neretai įvairios maldingumo praktikos apibūdinamos kaip ,,galinga malda". Neretai įsivaizduojama, kad ilgos maldos valandos išprašo iš Viešpaties reikalingų malonių. Deja, nėra tokios maldos, kurią sukalbėjus atsivertų dangaus durys, nėra tokio maldų kiekio, kurį ,,apiforminus" galima džiaugtis, kad tikrai esame išklausyti. Jei taip būtų, jei Dievą ,,palenktų" viena ar kita malda, tuomet būtume magijos akivaizdoje, o stebuklingų formulių kartojimas įkalbėtų Dievą elgtis pagal besimeldžiančiojo įnorius.

Toks vaizdinys kertasi su krikščioniška maldos samprata, kurios esmė – laisvas Dievo sprendimas. Jis vadinamas malone, kuri nėra pelnoma ilgais maldos budėjimais ar tam tikrų sakinių ištarimais. Dievas, kuris yra mūsų Tėvas, pats sprendžia, ko kam reikia, Jis nėra kažkoks šykštuolis, kurio širdį turime sugraudinti ar įkalbėti atidaryti malonės lobyną. Jėzus yra sakęs: ,,Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia" (Mt 6,  8 )

Tuomet, atrodytų, pagrįstai galima klausti, kodėl reikia Dievo kažko prašyti, melsti kitiems žmonėms malonių? Jis nėra paveikiamas, Jis žino, ko mums reikia, Jis yra dosnus Tėvas, kuris prašančiam kiaušinio savo vaikui neduos akmens ar gyvatės (plg. Lk 11, 12).

Užtarimo malda stiprina mūsų teologines dorybes ir Bažnyčios bendrystę. Todėl vaizdžiai galėtume tarti, kad ji yra maloni Dievui.

Užtarimo malda stiprina mūsų tikėjimą. Meldžiamės už kitus vedami tikėjimo, kad Viešpats gali įsiterpti į konkrečią situaciją, kad Jo valia viešpatauja visur. Užtardami kitus liudijame Dievo akivaizdoje, kad jie yra verti Jo malonės. Užtarimo malda taip pat liudija, kad ant Kristaus kryžiaus išlietas kraujas nėra pralietas veltui, bet yra malonės versmė, gaivinanti teisiųjų gyvenimus.

Užtarimo malda stiprina mūsų viltį. ...

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-30-del-kitu-belsti-i-dangaus-duris/153346

[Silvija]

Kadangi nesu apsišvietęs šiuo klausimu, gal padėsite.
O klausimas yra toks - ar katalikui galima neprašyti šventųjų užtarimo? Ar užtarimo neprašymas yra erezija?

Nemanau, kad tai erezija ar kad puikybė. Tai viso labo Bažnyčios lobių skrynios turtų nepanaudojimas. Kai ateis lapkričio 1-oji, bus gera proga pasiimti toje skrynioje esantį brangakmenį O Bažnyčios vienas įsakymų skelbia: Šventes švęsk.

[Kaštonas]

Kalbu bendra forma. Atsiribojam nuo konkrečių asmenų.

"Bažnyčios lobių skrynios turtų nepanaudojimas." - Lk 19, 11-27
Tu turi galvoje "lapkričio 1-oji" o mano akys krypsta pirmiau į maldos grupeles.

"Kai ateis lapkričio 1-oji, bus gera proga pasiimti toje skrynioje esantį brangakmenį " - Ironija?

[Silvija]

Ne, ne ironija. Atkreipiu Donato dėmesį, kad jei Bažnyčia turi tam skirtą šventinę dieną, vadinas negalime jos nešvęsti, vadinas, tai - privalu (?), galbūt nuo tos akimirkos, kai tas klausimas iškilo, vadinas, nelaukiant rudens Šitaip mus Motina įgalioja bendravimui, bet ne už(si)miršimui.