Silence

[Varlė keliauninkė]

hmm.. panašu, kad taip teigdama iškrentu iš visų katekizmų ir katalikiško mokymo..

[Augustas]

Simbolinis veiksmas yra simbolinis tiek, kiek aš pats tam veiksmui suteikiu kažkokios simbolinės prasmės

bet tame veiksme yra ne tik tu bet ir kiti veikėjai ir jie nemato tavo vidinės nuostatos, bet tavo veiksmą kuris yra jiems simbolis

Esama papiktinimo galimybės, sutinku. Bet jei katechezė vyko teisingai, tai jiems (t.y., krikščionims) ir jų apsisprendimui toks veiksmas neturėtų turėti kokios nors įtakos. Ar tai pakenktų tolesnei misijai tarp šį veiksmą matančių nekrikščionių, kurie būtent jam ir suteikia tą konkrečią simbolinę tikėjimo atsižadėjimo prasmę?    Čia geras klausimas.  Ir atsakymas priklauso nuo to, kokie tie nekrikščionys yra, kokia jų religinė doktrina ir pan. Šiuo konkrečiu atveju manau, kad pakenkti gali. Atseit, štai kokie prasti žmonės yra tie krikščionys, mindantys net jiems šventus paveikslus ar kitus dalykus. Ir dėl ko? Dėl kažkokių valstiečių, kurie neverti nė sudilusio skatiko. 

Augustai,
o klausimas tai ne tau, bet Silvijai

Tai aš taip ir supratau. Prispaudei Silviją tuo kvailu klausimu, ir dabar Silvija nežino, ką atsakyti. Tai aš nusprendžiau truputį padėti.

P.S.

hmm.. panašu, kad taip teigdama iškrentu iš visų katekizmų ir katalikiško mokymo..

Niekur Tu neiškrenti, nesijaudink, Varle Keliauninke.

[Pilgrim]

kad negalima taip klausti, nes tai žiauriai suktas neteisingas klausimas

Mt 16, 26
Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?
Mt 10, 28
Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.

ir dabar Silvija nežino, ką atsakyti.

žinosim kad turime telepatų kurie žino, kas ką žino ir ko nežino.

Esama ... galimybės ...  jei ... vyko teisingai, tai ... neturėtų turėti kokios nors įtakos. Ar tai pakenktų ... geras klausimas ... atsakymas priklauso ... kokia jų religinė doktrina ... Šiuo konkrečiu atveju manau ... 

Atsiprašau, kad iškarpiau ... ir galima sakyti "o dabar galėtų įsiterpti Kaštonas" ... ir žinokit aš Kaštonui pritariu
iš karto sakau atsiprašau, bet man tai primena "džentelmenų" diskusiją su cigarais po sočios vakarienės apie tai kaip žiauriai badauja žmonės Afrikoje.
mes gyvenam "minkštą" gyvenimą ... ir net neįsivaizduojame kokios dramos, netgi čia šalia mūsų esančiais vyksta, tarkim prisimenam Kėdainių įvykius, ir visi smerkiam tėvus ... bet juk ir jiems reikia pagalbos ir jie pakviesti į išganymą ar kas pagalvojam kaip galėčiau jam pasakyti ir tave Jėzus myli ... tokį kai visi pasmerkė ... ką pasakyti kaip palydėti tą mamą kuri pabėgusi nuo smurtaujančio vyro ir dėl mažamečių vaikų sukūrusi civilinę šeimą, kad pragyventi ir negalinti pilnai dalyvauti Eucharistijoje ... kaip ją sugražinti prie Jėzaus prie Bažnyčios ... kai prisilieti prie gyvo žmogaus gyvos dramos ... daug kas verčiasi kitaip
ir į filmą vėl pabandykim pažvelgti kaip į asmeninę žmogaus dramą gal net pavadinkim sunkią labai sunkią tikėjimo kelionę (gal net prarasto tikėjimo kelionę) ir pabūkim kartu su juo
be logikos be proto bet su širdimi

[Kaštonas]

Ką man reik pasakyti?

[Pilgrim]

Kas sukasi ant liežuvio galo 

[Diak. Tomas M.]

Dėl Jėzaus atvaizdo. Toje simbolikoje ir jos garbinime yra veidmainiavimo, ir nemažai.
Paskaitinėju žydiškus puslapius ir randu pavyzdžiui klausimą rabinui - ar galima lapelį, ant kurio užrašytas Dievo vardas, suglamžyti ir išmesti; ar galima ant lentos užrašytą Dievo vardą nutrinti, ..

O pas mus kas darosi? prispausdinta žurnalų, knygučių, kalendoriukų bukletų, skrajučių su Dievo, Marijos ir šventųjų atvaizdais šimtais tūkstančių.. Džiaugiasi visi, gražu, ploja rankomis, pavartoja, o poto viską kur? Tūkstančiai atvaizdų šiukliadėžėse, makulatūrose, bet kur .. mes geresni gal įsivaizduojame? atsibuskit!

Varlyte, o kas kabo prie žydo namų, ką jis pabučiuoja įeidamas ir išeidamas? Ką žydai nešioja užsirišę ant riešo?

[Kaštonas]

Su Silvija truputėlį telefonu dalinausi. Vėliau mačiau rašė, kad ji su mudu dviems sutinka.

Aplamai visas filmas pasirodė neatitrukęs nuo realybės. Vis tik tai filmas.

Kas labiausiai palietė.
Ką aš daryčiau personažų vietoje?!
Jei sugebėčiau pasielgti šitaip kaip filme, tai būčiau labai drąsus paliekant žemę. Gal.

Buvo lygiagrečių vietų vykusių mano gyvenime kaip atvaizduota filme.

Filmas 10 balų

[Diak. Tomas M.]

Filme yra momentas, kai Rodrigesas kartu su bendruomene patiria Komunijos džiaugsmą. Tokie stiprinantys momentai gali padėti apsispręsti, juk tai buvo tie patys žmonės.

Kai galvoju apie save ir bandau įsivaizduoti panašų apsisprendimo momentą, man baisesnis tas faktas, kad mano mylimieji nebūtų su manimi vienybėje ir nesuprastų, kaip galiu leisti jiems mirti. Be abejo, motyvacija tokio "leidimo" yra labai svarbi, juk numirti (arba leisti numirti kitiems) galima ir iš tuščiagarbiškumo. Išoriškai to nepamatuosi.

Filmo pamoką sau tokią ir laikyčiau - melstis ir veikti dėl brolių krikščioniško  atsivertimo, kad atėjus išbandyymo laikui visi turėtume jėgų išsilaikyti pagundose. Čia kaip ir kitur mus turėtų sustiprinti vienybė Kristuje.

Problema su filmu tame, kad tikriausiai dauguma žmonių nesugebės pamatyti šio dalyko, nes jų tikėjimas menkas. Todėl čia ir užvaldo emocijos ir todėl tas vyskupas interviu iškėlė šį aspektą. Tad holivudas ir vėl kažkuria prasme pasiekė savo.

[Silvija]

Tomai, suprantama ir labai gerai, kad vyskupai tai daro, bet ne tie laikai, kad žmogus vien išgirdęs jų nuomonę, aklai tikėtų (pats tu netiki net popiežiumi ), jaunimas apskritai nesiremia autoritetais, tad belieka diskusijos ir argumentai. O taip, kaip padarė bernardinai - įkėlė gatavą nuomonę - taip žmogus iš dalies  verčiamas nemąstyti.

Su Silvija truputėlį telefonu dalinausi. Vėliau mačiau rašė, kad ji su mudu dviems sutinka.

Ką aš daryčiau personažų vietoje?!
Jei sugebėčiau pasielgti šitaip kaip filme, tai būčiau labai drąsus paliekant žemę. Gal.

Su tavimi ir Pilgrim tuomet sutikau, kad nereikia taip sudėtingai žvelgti ir gilintis. Vis dėlto be pasigilinimo nelabai ką čia padiskutuosi

[Diak. Tomas M.]

Žinoma, kad atvaizdas yra simbolis, ir mano veiksmas būtų simbolinis. Bet ką reiškia, kad aš trypčiau "ištapytą medžio gabalą" ar, pvz., Bibliją? Man asmeniškai iš esmės nieko nereiškia. Simbolinis veiksmas yra simbolinis tiek, kiek aš pats tam veiksmui suteikiu kažkokios simbolinės prasmės.

Augustai, tu juk sakei, kad esi studijavęs kažkiek tikėjimo reikalus ar ne? Skaitant Katekizme supranti, kad Biblija, a.k.a. Dievo žodis yra tas pats Dievo Žodis, kuris atėjęs į pasaulį apsireiškė savo visa esme ir esybe. Todėl kai kurie šventieji iš pagarbos skaitydavo Bibliją net klūpėdami.

Tad tavo komentaras apie Dievo atvaizdo ar Biblijos sumindymą yra tikrai liūdnas

Dar tokia mintis atėjo dar pridedant ir Varlytės komentarą:

Dėl Jėzaus atvaizdo. Toje simbolikoje ir jos garbinime yra veidmainiavimo, ir nemažai.
Paskaitinėju žydiškus puslapius ir randu pavyzdžiui klausimą rabinui - ar galima lapelį, ant kurio užrašytas Dievo vardas, suglamžyti ir išmesti; ar galima ant lentos užrašytą Dievo vardą nutrinti, ..

O pas mus kas darosi? prispausdinta žurnalų, knygučių, kalendoriukų bukletų, skrajučių su Dievo, Marijos ir šventųjų atvaizdais šimtais tūkstančių.. Džiaugiasi visi, gražu, ploja rankomis, pavartoja, o poto viską kur? Tūkstančiai atvaizdų šiukliadėžėse, makulatūrose, bet kur .. mes geresni gal įsivaizduojame? atsibuskit!

Ar Jėzus, ar Švč. Mergelė Marija ar (įterpkite jūsų mėgiamo šventojo vardą) užmintų ant Biblijos, ar užmintų ant sulankstyto popierėlio, su užrašytu Dievo Vardu, žinodami, kas ten parašyta? Ar užmintų ant Jėzaus atvaizdo, net darydami tai "formaliai".

Apskritai man keista girdėti, kad tikėjimo, kuris yra visos žmogaus būties pagrindas, išsižadėjimas gali būti formalumas, nenešantis jokių pasekmių 

P.S. Varlyte, mes visi turime gilintis į Senąjį įstatymą ir žydų išmintį bet... tai turime daryti tobulo apreiškimo - Evangelijos šviesoje

[Kaštonas]

"Apskritai man keista girdėti, kad tikėjimo, kuris yra visos žmogaus būties pagrindas, išsižadėjimas gali būti formalumas, nenešantis jokių pasekmių  "

Tai kaip tavo tikėjimas bus išmėgintas, tuomet bus galima apie tai kalbėti. Formalumas tai ar ne formalumas...

[Silvija]

... ir galima sakyti "o dabar galėtų įsiterpti Kaštonas" ... ir žinokit aš Kaštonui pritariu
iš karto sakau atsiprašau, bet man tai primena "džentelmenų" diskusiją su cigarais po sočios vakarienės apie tai kaip žiauriai badauja žmonės Afrikoje.
mes gyvenam "minkštą" gyvenimą ... ir net neįsivaizduojame kokios dramos, netgi čia šalia mūsų esančiais vyksta, tarkim prisimenam Kėdainių įvykius, ir visi smerkiam tėvus ...

Na, bet nenukrypkim ir į kitą kraštutinumą, neleidžiantį net aptarinėti filmo herojų poelgių. Realių įvykių, mano žiniomis, juk niekas nebandė smerkti šiame forume.

[Varlė keliauninkė]

Varlyte, o kas kabo prie žydo namų, ką jis pabučiuoja įeidamas ir išeidamas? Ką žydai nešioja užsirišę ant riešo?

ten, Tomai, ne atvaizdai, o Toros ištraukos. Pavyzdžiui, mezuzoje, kur pakabina prie durų, - "Šma Israel", bet tu visai ne dėl to klausi, kad nežinotum.. Esu girdėjusi istoriją, nebeprisimenu kur, bet irgi rytuose, gal Vietname, kažkas rado panaudotų tualete pagal paskirtį puslapių, išplėštų iš evangelijos. Tai išplovė juos, ir skaitė, ir atsivertė. Nežinomi Viešpaties keliai..

Visa šita diskusija dabar tikrai sukėlė klausimų, ir atsakymų į juos nėra..
Ačiū jums, bičiuliai, labai už kalbėjimą, už pasidalinimus mintimis - Silvijai, Pilgrimui, Kaštonui, Augustui, Tomui.
Augustui, kad sugavo mane krentančią ))
Kaštonui, už pirmą tokį pasidalinimą. Buvo wow

ps  reiktų susiorganizuoti  a r b a t g ė r į  ir pratęsti ?

[Kaštonas]

Nuodėmė - ji yra Dievo įžeidimas. Kur kas dažniau darome, nei..... 

[Diak. Tomas M.]

Taip, Varlyte, idėja yra tame, kad tiek Toros ištraukos, tiek atvaizdai krikščionybėje atlieka tą pačią funkciją - primena

Aišku funkcijų yra daugiau, bet paėmiau tokia labai akivaizdžią.

[Silvija]

Savo gyvybe esu laisvas disponuoti kaip noriu, noriu aukoju, noriu neaukoju, bet su svetima gyvybe taip elgtis neturi teisės.

Šis argumentas mane persekioja ir čia jau ne apie filmą o apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Jei kitas žmogus vienybėje su Kristumi (taip pat su manim), viskas OK, bet jei ne?  Jei jam dar reikia laiko atsiversti ir mano pasiaukojimas nulemtų į vieną ar į kitą pusę? (nemanau, kad jo tikėjimą prieš mirtį sustiprintų mano kietas tikėjimo laikymasis aukojant jo gyvybę). Dėl to ir kilo tas klausimas, kurį parašiau didžiosiomis raidėmis.

O toje nuorodoje yra tokia mintis, kuri jau keletą metų sėdi klausimu manyje:

Užmiršusi save ir mistinės vienybės su Dievu džiaugsmus, ji visiškai atsideda tarnavimui broliams. Tokiu būdu ji eina tuo pačiu keliu kaip Kristus, kuris, turėdamas Dievo prigimtį, visiškai sunaikino save, priartėdamas prie žmogaus ir atiduodamas savo gyvybę už jį. Ričardas tęsia, kad su Kristumi ,,turi supanašėti tie, kas nori pasiekti aukščiausiąjį meilės laipsnį, jeigu pripažįstame tiesą, jog nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti"18. Siela, kaip ir apaštalas Paulius, jausdama du troškimus: išnykti ir būti su Kristumi arba pasilikti kūne, pasirenka likti pasaulyje, verčiama Kristaus meilės žmonijai. Caritas deficiens – tai kančių ir neteisybių iškentimas iš meilės Kristui, ligų, įžeidinėjimų, vargų, persekiojimų ir suspaudimų kentėjimas dėl Kristaus. Pasiekti aukščiausią meilės laipsnį – tai reiškia būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus iš meilės broliams19. ,,Kas užkopia ant šio meilės laiptelio", toliau rašo Ričardas, ,,pasiekia tokią meilės dorybę, kad gali su pilna tiesa sakyti: Visiems tapau viskuo, kad visus išgelbėčiau. Jis netgi norėtų pats būti Kristaus prakeiktas iš meilės broliams. Tai meilės beprotystė, kuri nepajėgia nustatyti ribų užsidegimui. Svaiginanti beprotybė atmesti tikrąjį gyvenimą, paprieštarauti aukščiausiajai išminčiai, pasipriešinti Visagaliui. Nes atsisako gyvenimo tas, kas prašo būti atskirtas nuo Kristaus iš meilės broliams, kaip tas, kuris sako: Atleisk jiems nuodėmes, arba išbrauk mane iš knygos, kurią parašei"20.

Ričardo iš San Vittore mokymas primena kito antrojo tūkstantmečio pradžios mistiko Simeono Teologo patirtį: ,,Pažįstu žmogų, kuris su tokiu užsidegimu troško savo brolių išganymo, kad dažnai prašydavo Dievo iš visos širdies su karštomis ašaromis ir su Mozės uolumu arba kad broliai būtų išganyti kartu su juo, arba kad ir jis būtų pasmerktas drauge su jais. Nes jis buvo surištas su jais Šventojoje Dvasioje tokiu meilės ryšiu, kad net nenorėjo įeiti į dangaus karalystę, jei dėl to turėtų būti atskirtas nuo jų".


Taigi, filmo atveju manau kunigai su kitais krikščionimis buvo tikėjimo vienybėje, bet mūsų laikmetis gali pareikalauti dar didesnio iššūkio. 

[Augustas]

Na, čia straipsnis apie tai, kaip autentiškai viskas vyko to meto Japonijoje:

http://www.returntoorder.org/2017/02/martyrs-japan-champions-faith/?utm_source=Return+to+Order+Main&utm_campaign=5297c8d9a4-RTOE02862&utm_medium=email&utm_term=0_f3ab3451cd-5297c8d9a4-68015005

ir dabar Silvija nežino, ką atsakyti.

žinosim kad turime telepatų kurie žino, kas ką žino ir ko nežino.

Tai čia nereikia telepatijos, Pilgrim'e. Užtenka banalios logikos, kad tą suprastum.   

Esama ... galimybės ...  jei ... vyko teisingai, tai ... neturėtų turėti kokios nors įtakos. Ar tai pakenktų ... geras klausimas ... atsakymas priklauso ... kokia jų religinė doktrina ... Šiuo konkrečiu atveju manau ... 

Atsiprašau, kad iškarpiau ... ir galima sakyti "o dabar galėtų įsiterpti Kaštonas" ... ir žinokit aš Kaštonui pritariu
iš karto sakau atsiprašau, bet man tai primena "džentelmenų" diskusiją su cigarais po sočios vakarienės apie tai kaip žiauriai badauja žmonės Afrikoje.
mes gyvenam "minkštą" gyvenimą ... ir net neįsivaizduojame kokios dramos, netgi čia šalia mūsų esančiais vyksta, tarkim prisimenam Kėdainių įvykius, ir visi smerkiam tėvus ... bet juk ir jiems reikia pagalbos ir jie pakviesti į išganymą ar kas pagalvojam kaip galėčiau jam pasakyti ir tave Jėzus myli ... tokį kai visi pasmerkė ... ką pasakyti kaip palydėti tą mamą kuri pabėgusi nuo smurtaujančio vyro ir dėl mažamečių vaikų sukūrusi civilinę šeimą, kad pragyventi ir negalinti pilnai dalyvauti Eucharistijoje ... kaip ją sugražinti prie Jėzaus prie Bažnyčios ... kai prisilieti prie gyvo žmogaus gyvos dramos ... daug kas verčiasi kitaip
ir į filmą vėl pabandykim pažvelgti kaip į asmeninę žmogaus dramą gal net pavadinkim sunkią labai sunkią tikėjimo kelionę (gal net prarasto tikėjimo kelionę) ir pabūkim kartu su juo
be logikos be proto bet su širdimi

Sutikčiau su šituo. Bet turime labai aiškiai įvardyti, ką, kaip, su kuo, kodėl, ..., o čia be proto ir logikos niekaip. Aš tuo norėjau pasakyti, kad širdžiai irgi reikia proto. Kitaip išsipildys posakis "Gerais norais ir Pragaras grįstas".
Kitaip tariant, turime suprasti, ką darome, kaip darome, kodėl tą darome, ar tai, ką darome, padės pasiekti mūsų norimą tikslą ir t.t.
Visai panašiai, kaip Silvijos pateiktoje ištraukoje:

Užmiršusi save ir mistinės vienybės su Dievu džiaugsmus, ji visiškai atsideda tarnavimui broliams. Tokiu būdu ji eina tuo pačiu keliu kaip Kristus, kuris, turėdamas Dievo prigimtį, visiškai sunaikino save, priartėdamas prie žmogaus ir atiduodamas savo gyvybę už jį. Ričardas tęsia, kad su Kristumi ,,turi supanašėti tie, kas nori pasiekti aukščiausiąjį meilės laipsnį, jeigu pripažįstame tiesą, jog nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti"18. Siela, kaip ir apaštalas Paulius, jausdama du troškimus: išnykti ir būti su Kristumi arba pasilikti kūne, pasirenka likti pasaulyje, verčiama Kristaus meilės žmonijai. Caritas deficiens – tai kančių ir neteisybių iškentimas iš meilės Kristui, ligų, įžeidinėjimų, vargų, persekiojimų ir suspaudimų kentėjimas dėl Kristaus. Pasiekti aukščiausią meilės laipsnį – tai reiškia būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus iš meilės broliams19. ,,Kas užkopia ant šio meilės laiptelio", toliau rašo Ričardas, ,,pasiekia tokią meilės dorybę, kad gali su pilna tiesa sakyti: Visiems tapau viskuo, kad visus išgelbėčiau. Jis netgi norėtų pats būti Kristaus prakeiktas iš meilės broliams. Tai meilės beprotystė, kuri nepajėgia nustatyti ribų užsidegimui. Svaiginanti beprotybė atmesti tikrąjį gyvenimą, paprieštarauti aukščiausiajai išminčiai, pasipriešinti Visagaliui. Nes atsisako gyvenimo tas, kas prašo būti atskirtas nuo Kristaus iš meilės broliams, kaip tas, kuris sako: Atleisk jiems nuodėmes, arba išbrauk mane iš knygos, kurią parašei"20.

Ričardo iš San Vittore mokymas primena kito antrojo tūkstantmečio pradžios mistiko Simeono Teologo patirtį: ,,Pažįstu žmogų, kuris su tokiu užsidegimu troško savo brolių išganymo, kad dažnai prašydavo Dievo iš visos širdies su karštomis ašaromis ir su Mozės uolumu arba kad broliai būtų išganyti kartu su juo, arba kad ir jis būtų pasmerktas drauge su jais. Nes jis buvo surištas su jais Šventojoje Dvasioje tokiu meilės ryšiu, kad net nenorėjo įeiti į dangaus karalystę, jei dėl to turėtų būti atskirtas nuo jų".

Joje labai aiškiai viskas įvardyta.

[Kaštonas]

"Užtenka banalios logikos, kad tą suprastum. "

Rom 11   
29 Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. 30 Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, 31 taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. 32 Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.
33 O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!
34 Ir kas gi pažino Viešpaties mintį?
Ir kas buvo jo patarėjas?
35 Arba kas jam yra davęs pirmas,
kad jam būtų atmokėta?
36 Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.


"Bet turime labai aiškiai įvardyti, ką, kaip, su kuo, kodėl, ..., o čia be proto ir logikos niekaip."
Tikėjimas, viltis ir meilė.

[Pilgrim]

Kitaip tariant, turime suprasti, ką darome, kaip darome, kodėl tą darome ir t.t.

Pradžios knyga
15 skyrius:
2 Bet Abramas atsakė: ,,Viešpatie DIEVE, kas man iš tavo dovanų, nes aš lieku bevaikis ir mano namų įpėdinis yra damaskietis Eliezaras!" 3 Abramas pridėjo: ,,Palikuonio man nedavei, todėl vergas, gimęs mano namuose, bus mano įpėdinis". 4 Ir štai atėjo jam VIEŠPATIES žodis: ,,Tas nebus tavo paveldėtojas. Tavo paveldėtojas gims iš tavęs paties". 5 Išvedęs jį laukan, tęsė: ,,Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti".Tada jis jam tarė: ,,Taip gausūs bus tavo palikuonys". 6 Jis patikėjo VIEŠPAČIU, ir tai jam VIEŠPATS įskaitė teisumu.
16 skyrius
15 Dievas kalbėjo Abraomui: ,,O savo žmonos Saros nebevadinsi Sarai, nes jos vardas Sara. 16 Aš ją palaiminsiu ir, be to, duosiu tau per ją sūnų. Aš ją laiminsiu, – ji duos pradžią tautoms, iš jos kils karaliai". 17 Abraomas parpuolė veidu žemėn ir juokėsi, širdyje galvodamas: ,,Argi gali kūdikis gimti šimtamečiui seniui? Argi gali Sara, būdama devyniasdešimties metų, gimdyti?

labai nuostabiai man prakalba Popiežiaus katechezė apie viltį:
http://lt.radiovaticana.va/news/2016/12/28/skundas_dievui,_jam_i%C5%A1sakomas_skausmas,_irgi_yra_malda/1282131

Šv. Paulius Laiške romiečiams, rašydamas apie tikėjimo ir vilties kelią, primena Abraomo pavyzdį: ,,Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi" (Rom 4,18). Šv. Paulius čia kalba apie Abraomo tikėjimą Dievo pažadu, jog jis sulauksiąs sūnaus. Tai iš tiesų buvo ,,viltis, nematant jokios vilties", nes pats Abraomas jau buvo senas žmogus, o jo žmona buvo nevaisinga.
Pasitikėdamas pažadu, Abraomas leidosi į kelionę, sutiko palikti savo gimtąjį kraštą ir tapti svetimšaliu kitame krašte, tikėdamas, kad Dievas jam tikrai duos tą ,,neįmanomą" sūnų. Abraomas tiki. Jo tikėjimas atsiveria vilčiai, net jei viltis iš šalies žiūrint atrodo neprotinga. Abraomo viltis, sakė popiežius, tai sugebėjimas nesilaikyti siaurų žmogiškųjų samprotavimų, pasaulio išminties, tikėti tuo, kas atrodo neįmanoma ir netgi prasilenkia su sveiku protu. Viltis atveria naujus akiračius, padaro sugebančiais svajoti neįsivaizduojamus dalykus. Viltis padeda nebijoti neaiškios ateities.
Tai nelengvas kelias, sakė popiežius. Taip pat ir Abraomui atėjo abejonių ir nusivylimo metas.  Jis pasitikėjo, paliko savo namus, savo šalį, savo draugus. Paliko viską. Jis atėjo į Dievo nurodytą kraštą ir štai jau praėjo nemažai laiko, o žadėtojo palikuonio taip ir nėra.

Pradžios knyga pasakoja, kad Dievas paliepė Abraomui išeiti laukan ir pakelti akis į dangų: ,,Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti... Taip gausūs bus tavo palikuonys". Abraomas vėl patikėjo Viešpačiu ir ,,Viešpats tai jam įskaitė teisumu" (Pr 15,2-6). Pokalbis vyksta nakties tamsoje. Taip pat ir Abraomo širdyje tamsa, nusivylimas. Jis ima prarasti drąsą, jam sunku tikėti tuo kas atrodo neįmanoma.
Tačiau ir skųsdamasis Dievui, jis tiki. Jei netikėtų, kokią prasmę turėtų jo skundas? Kam gi reikėtų priminti Dievui jo duotą pažadą? Tikėjimas, sakė popiežius, tai ne tylėjimas, su viskuo sutinkant. Viltis tai ne galutinis tikrumas, apsaugantis nuo abejonių ir netikėtumų. Tikėjimas tai ir kova su Dievu, tai Dievui išsakomas skausmas, be ,,pamaldaus" apsimetinėjimo. Viltis tai bebaimis priėmimas tikrovės tokia, kokia ji yra, su visais jos prieštaravimais.
Tad Abraomas, su tikėjimu kreipiasi į Dievą ir prašo, kad jam padėtų neprarasti vilties. Ir Viešpats jam atsako vėl kartodamas neįtikėtiną pažadą: tu sulauksi sūnaus, tavo paveldėtojas bus ne tavo tarnas, bet tavo sūnus. Dievas kviečia Abraomą išeiti iš palapinės, išeiti iš savo siauro mąstymo ir žiūrėti į dangaus platybę, į nesuskaitomas žvaigždes.

ne suprasti ką, kaip, kodėl bet - p a t i k ė t i
... balansas, bet dažniau nusveria pusė suprasti, suvokti, išsiaiškinti ir vis mažiau belieka vietos tikėti,
visi gi "užklimstame" tame norėjime, siekime, suprasti, išsiaiškinti, nieko čia neįprasto nėra, aš irgi ...
kitas pavyzdys Evangelija pagal Luką:
Marija paklausė angelą: ,,Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?"
taip pats klausimas paaiškinti kaip, kas, kokiu būdu.
Angelas jai atsakė: ,,Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu"
atsakymas miglotas, bet jo esmė pasitikėk Dievu, nes Jis žino ką daro
ir Marijos atsakymas: "tebūna man, kaip tu pasakei" kitu žodžiu: supratau, kad nieko nesupratau bet tikiu ir pasitikiu.

[Kaštonas]

" Jei jam dar reikia laiko atsiversti"

https://1drv.ms/v/s!AmQq_03WBOSzmUEdNfhRl8c1tqlz