Kas yra ta moteris iš Apreiškimo 17-to skyriaus?

[Andrius4]

Nieko prieš naują temą, didelę ar mažą
Kaip sakoma, nieks už liežuvio netraukė, kai paminėjai "katalikų bažnyčios mirtį"  . Tad pirštinė pakelta, iššūkis priimtas  . Kad nebūtų skaudu nei tau, nei kitiem forumo dalyviams, tai siūlau tokį formatą - diskusiją Biblijos ir istorinio konteksto ribose.

Tegul būna pagal tavo žodį "diskusiją Biblijos ir istorinio konteksto ribose". Ir tik dar syki pasikartosiu, nieko nerašiau iš savęs. Nes tai viskas yra apreikšta Dievo per septintąjį angelą.


Pradėsiu iš toliau, kad butu aiškesnis paveikslas. Nuo pirmo Bažnyčios periodo.

Apr 2   
1 ,,Efezo bendrijos angelui rašyk: 'Tai sako tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų. 2 Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo ištvermę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius. 3 Žinau, kad esi ištvermingas, kad dėl mano vardo nenuilsdamas kentėjai vargus. 4 Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. 5 Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatsiversi, – tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą. 6 Savo naudai tu turi, kad nekenti nikolaitų[i1] darbų, kurių ir aš nekenčiu!'
7 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia bendrijoms: 'Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!'"


Šitame Bažnyčios periode, prasidėjo nikolaitų  darbai. Kas jie tokie buvo? Nico- reiškia pergalė, laos- reiškia  žmones. Nikolaitai  reikštu nugalėti/užkariauti/laimėti  žmones. Kaip gi dabar juos užkariauti? Juk nikolaitai nebuvo kokie tai kareiviai, tai turėjo būti religingi žmones. Reiškias jų tikslas buvo padaryti žmonės priklausomus nuo jų religijos, organizuotis, padaryti hierarchiją. Laikyti žmones toliau nuo Šventų Raštų, kad galėtu pateikti žmonėms savo Šventų Raštų aiškinimą.  Reiškias dvasiški galėjo buti tik kunigai vyskupai, žodžiu hierarchai. Kurie išsimokinę ir galėjo skaityti lotyniškai Šventus Raštus. Tokiu būdu pirmoje eilėje nikolaitai patys atmėtė Dievo žodį, o jau po to ir iš žmonių jį išplėšė. Ką Dievas ir sako " Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę"
Jie atmėtė/paliko Dievo žodį, padarydami mokimu savo tradiciją.


Pirmame Bažnyčios periode tai buvo tik nikolaitų darbai (dvasia). Toliau antrame Bažnyčios Smirnos periode nieko nėra minima apie nikolaitus. Toliau trečiame Pergamo Bažnyčios periode vėl kalbama apie nikolaitus.

12 ,,Pergamo bendrijos angelui rašyk: 'Tai sako tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją. 13 Aš žinau, kur tu gyveni: ten, kur šėtono sostas.[i2] Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net ir tomis dienomis, kada pas jus, – kur gyvena šėtonas, – buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas. 14 Vis dėlto aš turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris yra mokęs Balaką viešai suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamą mėsą ir ištvirkautų. 15 Ir tu turi panašiai besilaikančių nikolaitų mokslo. 16 Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju'.
17 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia kalba bendrijoms: 'Nugalėtojui aš duosiu paslėptos manos ir baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas'".[i3]

Čia jau nikolaitų darbai tapo mokimų. Ir šėtonas ten jau įsikūrė sostą. Čia jau įsipildė Pauliaus pranašystė.

2 Tes 2   
1 Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: 2 nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašyste, ar žodžių, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat. 3 Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu!
Pirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireikšti nedorybės žmogus, pražūties sūnus, 4 prieštarautojas, kuris sukyla prieš visa, kas dieviška ir šventa, ir pats sėdasi Dievo šventovėje, dėdamasis Dievu. 5 Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų? 6 Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis apsireikštų tik savo metu. 7 Nedorybės paslaptis jau veikia, bet dar turi pasitraukti tasai, kuris ją varžo; 8 tada tai pasirodys Nedorėlis, kurį Viešpats Jėzus sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo didingu atėjimu.
9 Ano Nedorėlio atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, netikri ženklai ir stebuklai 10 ir visokios nedoros apgaulės tiems, kurie eina į pražūtį už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išganymui. 11 Todėl Dievas jiems siunčia galingą suvedžiotoją, ir jie tiki melu; 12 taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę.

Paulius sakė "Nedorybės paslaptis jau veikia" tai dar buvo tik nikolaitų darbai, kurie buvo pirmame Efezos Bažnyčios periode, kurios angelas ir buvo Paulius. Ir Paulius pranašauja apie  nedorybės žmogų. Įsidėmėkite "nedorybės ŽMOGŲ pražūties sūnų......,kuris pats sėdasi Dievo šventovėje, dėdamasis DIEVU" Kas šis žmogus? Ar tai ne popiežius? Pažiūrėkime į Apreiškimo 13-ka

Apr 13   
1 [i1]Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį dešimt ragų ir septynias galvas, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardai. 2 Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis – lyg liūto snukis. Slibinas atidavė jam savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią. 3 Vieną iš jo galvų aš regėjau mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. 4 Žmonės garbino slibiną, kad atidavė valdžią žvėriui, ir šlovino žvėrį, šaukdami: ,,Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!"
5 Žvėriui buvo duotas snukis didžiuotis ir piktžodžiauti, ir duota galia taip daryti per keturiasdešimt du mėnesius. 6 Ir jis, atvėręs nasrus, piktžodžiavo Dievui, niekino jo vardą, jojo buveinę ir dangaus gyventojus. 7 Jam buvo leista kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms. 8 Jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai nuo pasaulio sukūrimo neįrašyti nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje. 9 Kas turi ausis, teklauso:

"Slibinas atidavė jam savo galybė, savo sostą ir didelę valdžią" Velnias tai atidavė popiežiui ir "jam buvo leista kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti".  Nuo Šv. Augustino laikų iki 1586 m. (iš Romos martyrologijos), Romos katalikų bažnyčia nužudė 68 milijonus protestantų. Ir kas gi už to stovėjo ar ne popiežius? Romos katalikų galva (žvėris, kuriam slibinas suteikė valdžią). Ir argi popiežius nesėdi Dievo šventovėje? Ir ar jam nesuteikta valdžia visoms tautoms ir kalboms? Romos katalikų Bažnyčia valdo pasaulį. Ir kas parašyta ant popiežiaus karūnos? "VICARIVS FILII DEI" ką tas užrašas reiškia? Dievo Sūnaus vietininkas. Kas yra vietininkas? Likęs kieno vietoje, kažką pavaduoją. Šiuo atveju Kristų. O kaip gi Kristaus žodžiai? 

Jn 14   20 Tai dienai atėjus, jūs suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse.

Mt 28   20 mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos".


Argi reikia Kristų pavaduoti? Jis juk pasakė, kad bus mumyse iki pasaulio pabaigos.

Ir štai labai svarbi citata.

Apr 13   18 Čia slypi išmintis! Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiašdešimt šeši.


Žvėries skaičius, kuris yra ŽMOGAUS skaičius 666. Štai vėl paimkim tą patį užrašą "VICARIVS FILII DEI"
kuri apskaičiavus romėniškais skaičiais ir gaunasi 666. Manau dauguma tai žino.

https://www.google.lt/search?q=vicarius+filii+dei+666&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwiQ9cWd-aDUAhXSZFAKHQYbCycQsAQIKA&biw=1138&bih=549#imgrc=2lOwJEOQfhBW9M:

Ir ar popiežius nėra  paskelbtas neklystančiu? Ir ar tai nėra katekizme užrašyta? Kai tai visiškai prieštarauja Dievo žodžiui (Koh 7,20). Tik Dievas gali buti neklystantis. Ar vėl tai nėra išaukštintas žmogus iki dievybės? "Sėdi Dievo šventovėje ir dedasi Dievu" 

Manau dabar galime prieiti prie Apreiškimo 17-to skyriaus ir rasime dar daugiau nukreiptu rodiklių kurios veda į Romą. Bet trumpam grįžkime prie Bažnyčių periodu. Pirmame buvo tik nikolaitų darbai, antrame nieko nepasakyta, trečiame jau tai tapo mokimu ir jau buvo pasodintas ir karunuotas  popiežius. Ir štai ketvirtame Tiatyrų Bažnyčios periode, jau kalbama apie moteriške Jezabele.

18 ,,Tiatyrų bendrijos angelui rašyk: 'Tai skelbia Dievo Sūnus, kuris turi akis tarytum ugnies liepsną ir kurio kojos panašios į skaistvarį. 19 Žinau tavo darbus, tavo meilę, tikėjimą, tarnavimą, ištvermę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius. 20 Bet turiu prieš tave, kad leidi moteriškei Jezabelei,[i4] kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams skirtą mėsą. 21 Aš jai daviau laiko atsiversti, bet ji nenori nusigręžti nuo savo ištvirkavimo. 22 Štai aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja – į didį vargą, jeigu jie nenusigręš nuo jos darbų. 23 Jos vaikus aš išžudysiu, ir visos bendrijos sužinos, kad aš esu tas, kuris kiaurai permato širdis;[i5] aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus. 24 O kitiems tiatyriečiams, kurie nesilaiko ano mokslo, kurie, kaip sakosi, nėra pažinę vadinamųjų šėtono gelmių, aš sakau: neužkrausiu jums kitokios naštos, 25 tiktai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu. 26 Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis;[i6] 27 jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai, – 28 kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo, – ir dar jam duosiu aušros žvaigždę'.[i7]
29 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia bažnyčioms!"

Kas gi ta moteriškė Jezabelė? Kuri ištvirkauja ir kuri sakosi yra pranašė, mokina bei suvedžioja Dievo tarnus, ir kuri netgi turi vaikų. Yra žinoma, kad moteris dažnai simbolizuoja Bažnyčia. Net patys katalikai savo Bažnyčia vadina motina(moteris). Ta Jezabelė yra iškilusi Romos katalikų Bažnyčia mokinanti nikolaitų mokimą. Kuris pradžioje buvo tik nikolaitų darbai. Manau pats laikas pereiti prie Apr 17-to skyriaus, kad aiškiau pamatyti tą moterį.

Apr 17  1 Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane: ,,Eikš, aš tau parodysiu teismą didžiosios ištvirkėlės, sėdinčios ant didžių vandenų. 2 Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkimo vynu pasigėrė žemės gyventojai".

Štai ta pati moteris sėdinti ant vandenų (kas reiškia tautos) ir "su ja ištvirkavo žemės karaliai" (tautų vadovai) "ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai" (nikolaitų mokimų)

3 Ir jis dvasios jėga nusinešė mane į dykumą. Ten aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų. 4 Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną ištvirkimo šlykštybių ir nešvarumų. 5 Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas, paslaptis: ,,Didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina". 6 Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų ir Jėzaus liudytojų kraujo. Ją matydamas, aš labai stebėjausi. 7 O angelas man tarė: ,,Ko stebiesi? Aš tau atskleisiu paslaptį moteries ir ją nešančio žvėries, kuris turi septynias galvas ir dešimt ragų".

Matome ta moterį išsipuošusia auksu, brangakmeniais ir perlais. Ar ne tokie turtai Romos katalikų Bažnyčioje? Ir ant jos kaktos užrašyta "Didžioji Babelė" (Didysis  Babilonas, (Roma)). O kodėl Roma paaiškės vėliau. Ir ji "girta nuo šventųjų ir Jėzaus liudytojų  kraujo". Štai vėl tie 68 milijonai nužudytųjų protestantu Romos kataliku Bažnyčios. Bet čia tik kiek yra užregistruotu, o kiek dar jų yra neužregistruotu?  Ir  pačių katalikų raštuose ,,Mūsų tikėjimo faktai" yra pripažįstama, kad ta moteris yra jų Bažnyčia. 

8 ,,Žvėris, kurį tu regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi iškopti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sukūrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys. 9 Čia reikia proto, apšviesto išminties! Septynios galvos reiškia septynias kalvas, ant kurių moteris sėdi.


Štai, septynios galvos yra septynios kalvos. Roma yra pastatyta ant septinių kalvų. Dabar jau dar aiškiau kodėl tai Roma. 

Taip pat yra septyni karaliai; 10 penki žlugo, vienas tebėra, o vienas dar neatėjo; kai jis ateis, turės trumpam pasilikti. 11 O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra, – tai yra aštuntasis, bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį. 12 Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių, kurie dar negavo karališkos valdžios, bet jie gaus ją vienai valandai kartu su žvėrimi. 13 Jie turi vieną siekinį ir savo galybę bei valdžią atiduoda žvėriui. 14 Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes yra Viešpačių Viešpats ir Karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji".

Katalikų Bažnyčia tik tai ir daro, kovoja prieš Dievo žodį ir tai prasidėjo ankstyvoje Bažnyčioje nuo nikolaitų darbų, kurie tapo mokymu, išsikėlė žmogų "pražūties sūnų" (popiežių) į kuri įsikūnijo pats šėtonas. Tai sostas kuriame šėtonas sėdi po šiai dienai. Dievo šventovėje. kas yra Dievo šventovė? (1 Kor 6,19) Žmogaus kūnas yra Dievo šventovė. Štai kur sėdi šėtonas, popiežiuje.


15 Angelas toliau man sako: ,,Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi ištvirkėlė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos. 16 Tie dešimt ragų, kuriuos matei, ir žvėris, – jie ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje. 17 Mat Dievas įkvėpė jų širdyse norą vykdyti jo sumanymą, siekti vieno tikslo – atiduoti savo karališką valdžią žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai. 18 Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis žemės karalius".

Štai ir čia jau matome pabaiga tos moters. Tie patys karaliai kurie su ja valdys, ja ir sunaikins. Na, o Apreiškimo 18-tame skyriuje yra aprašomas Babelės kritimas.

[Kaštonas]

Merill C. Tenney
Fonas
Apreiškimo Jonui knyga užbaigia Naujojo Testamento kanoną ir istoriją. Nepriklausomai nuo to, ar ji parašyta paskutinė, ar ne, ji sudaro minčių dėstymo pabaigą, nes kalba apie lūkesčius Bažnyčios, kuri kaip institucija įžengė į pasaulį ir dabar nekantriai laukia, kada bus baigta jos misija.
Apreiškimas ypatingas daugeliu atžvilgių. Tai vienintelė Naujojo Testamento knyga, parašyta kaip ištisa pranašystė. Praktiškai visi jos vaizdai sukurti figūromis, kurios vartojamos Senojo Testamento pranašų knygose. Didelėje knygos dalyje prognozuojama ir kalbama apie ateitį. Jonas aiškiai pabrėžia, kad pasiuntinys, perdavęs jam paskutinę viziją, ateina nuo Dievo: ,,Viešpats, pranašų dvasių Dievas, atsiuntė savo angelą parodyti savo tarnams, kas turi įvykti netrukus" (Apr 22,6), o tolesnėje eilutėje jis kalba apie ,,šios knygos pranašystės žodžius".
Apreiškimas priklauso apokaliptinės literatūros kategorijai. Apokaliptinė literatūra atsirado daugiausia persekiojimo ir priespaudos laikais, kad būtų padrąsinti tie, kurie kentėjo dėl savo tikėjimo. Ją ženklino: a) smarkus nusivylimas esamomis aplinkybėmis ir sykiu stipri dieviško įsikišimo viltis; b) simbolių, sapnų ir vizijų vartojimas; c) dangiškų ir demoniškų galių kaip Dievo pasiuntinių ir įgaliotinių pasirodymas; d) katastrofiško piktųjų teismo ir antgamtinio teisiųjų išvadavimo pranašavimas; e) kokio nors svarbaus biblinės istorijos veikėjo vardo kaip autoriaus pseudonimo pasirinkimas, pavyzdžiui, Ezra (Ezros antra knyga) arba Henochas (Henocho knyga). Apreiškimo Jonui knyga turi daugumą šių ypatybių; išimtį sudaro autorius, kuris pasisako savo vardą ir vadovaujasi tuo, kad yra žinomas, ir būtent ne kaip praeities įžymybė, o kaip esamasis dalyvis reikaluose tų, į kuriuos kreipiasi.
Aplinkybes, kuriomis buvo parašyta knyga, gana gerai galima suvokti studijuojant turinį. Ji adresuota septynioms Azijos provincijos Bažnyčioms, kurios jau seniai buvo susikūrusios, augusios dvasiškai ir smukusios. Laiškuose šioms Bažnyčioms esama nuorodų, kad persekiojimas arba betarpiškai artėja, arba jau prasidėjęs. Smirnos Bažnyčia turės kentėti, jos ,,laukia dešimties dienų priespauda" (2,10). Antipas Pergame mirė kankinio mirtimi (2,13). Filadelfai turėjo būti apsaugoti nuo ,,išbandymo valandos" (3,10). Net šias teksto vietas interpretuojant būsimų įvykių prasme, Apreiškimo atmosfera išduoda priešiškumą ir priespaudą. Pagrindinėje knygos dalyje badas, karas, maras, ūkinė priespauda ir persekiojimas laikomi normaliais tos situacijos reiškiniais.
Vargu ar galima abejoti, kad imperinė Roma sudarė valstybinės valdžios modelį, tokios, kuri Apreiškime vaizduojama kaip krikščionybės priešas. Žvėris, kuriam ,,buvo suteikta valdžia visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms" (13,7), turėjo savo atitikmenį pasauliniame Romos viešpatavime tarp imperatorių. ,,Ženklu", kurį žmonės turėjo nešioti, kad galėtų pirkti ir parduoti (13,16–17), buvo vadinamas imperatoriškasis antspaudas, dedamas ant testamentų, sutarčių, prekyraščių ir kitų dokumentų, kad jie taptų juridiškai galiojantys. Ištvirkėlė, vadinama didžiąja Babele, girta nuo šventųjų ir kankinių kraujo, sėdėjo ant septynių kalvų (17,6) – Romos kalvų skaičius. Nesvarbu, ar dabar Apreiškimas interpretuotinas Romos sąvokomis, bet tuomet, kai jį pirmiausia skaitė krikščionys, jis, be abejo, buvo taikomas Romai.
Dėl laiko ir aplinkybių, kuriomis buvo parašyta Apreiškimo Jonui knyga, esama dviejų nuomonių. Viena grupė viską nukelia į Nerono laikus, kai Romos gaisras lėmė krikščionių persekiojimą. Šią nuomonę visų pirma remia du svarstymai. Jeigu Jonas, Zebediejaus sūnus, kūrė Apreiškimą, kaip ir evangeliją bei jam priskiriamus laiškus, tada radikalus kalbos ir stiliaus skirtumas lengviau paaiškinamas vadovaujantis mintimi, kad Apreiškimas buvo ankstesnis bandymas, tai yra kad jis jį rašė dar netobulai įvaldęs graikų kalbą, o evangelija ir laiškai atsirado vėliau, kai jis šią kalbą buvo jau kur kas geriau išmokęs. Be to, siūloma, kad mistinis skaičius 666 (13,18) sudaro hebrajiškų raidžių, kuriomis užrašoma Neron Kesar, skaitinių reikšmių sumą ir tame skyriuje aprašytas asmuo turįs būti Neronas. Toks svarstymas atrodo esąs per silpnas, kad būtų galima tvirtai ką nors laiduoti pirmiausia todėl, kad šių minčių neparemia joks išorinis šaltinis.
Antra Apreiškimo atsiradimo data – I a. pabaiga, Domiciano valdymo laikas tarp 81 ir 96 m. po Kr. Šis datavimas bent turi aiškių nuorodų pranašumą. Irenėjus rašė, kad Jonas gavo savo viziją ,,ne seniai, bet beveik mūsų dienomis, artėjant į pabaigą Domiciano valdymui". Valdant Domicianui tikriausiai nebūta didesnio persekiojimo, bet savęs kaip dievybės garbinimo laikymasis ir auganti jo diktatūros tironija jį supriešino su augančia krikščionybe ir leido nujausti atsirasiant socialines, ūkines ir religines sąlygas, kokios pranaušaujamos Apreiškime.
Taigi Apreiškimas liudija didėjantį Bažnyčios ir Romos valstybės priešiškumą. Tai nebūtinai reiškia, kad buvo imtasi plačios krikščionybės persekiojimo politikos, tačiau paaiškina, kad tarp pagoniškos valstybės formos ir krikščionių Bažnyčios negali būti jokio kompromiso. Logiškas pagonybės padarinys yra totalitarizmas, pasireiškiantis garbinimu valdovo, kuris palenkia sau visokią politiką, visą ūkį, religines tradicijas ir visokį individualų garbinimą. Tolerancija, kurią Roma rodė ankstyvosioms Bažnyčioms, virto nepasitikėjimu, kai Paulių ir kitus krikščionių pamokslininkus žydų vadovai patraukė į teismą, o paskui nepasitikėjimas sustiprėjo ir virto panieka ir neapykanta. I a. pabaigoje krikščionys visur užėmė gynybos pozicijas. Jie suprato, kokie teisingi Jėzaus žodžiai: ,,Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs – ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia" (Jn 15,19).
Apreiškimas buvo parašytas padrąsinti bendruomenėms, kurios ėmė jausti šį didėjantį priešiškumą, ir sykiu kaip įspėjimas nerūpestingiems ir aplaidiems krikščionims, kurie bandė patogiai prisitaikyti prie pasaulio. Tai buvo paskutinis besibaigiančio amžiaus balsas.
Savo paties liudijimu autorius vadinosi Jonu ir buvo tų dalykų liudytojas (Apr 1,1–2). Jis dėl savo tikėjimo buvo įkalintas Patme, uolėtoje saloje prie Graikijos pakrantės. Ten būdamas jis patyrė regėjimą, kurį aprašė, ir gavo užduotį perduoti jį septynioms Bažnyčioms Azijoje (1,10), su kuriomis buvo pažįstamas.
Kai kas iš Apreiškimo graikų kalbos atrodo gremėzdiška ir net negramatiška. Tačiau reikėtų prisiminti, kad autorius stengėsi perteikti žmogiška kalba scenas, kurių neišreikši normaliomis sąvokomis, taigi jo gramatika ir jo žodynas pasirodė esą nepakankami. Be to, jo gimtoji kalba turbūt buvo aramėjų, todėl jam galėjo būti sunkoka sklandžiai mintis reikšti graikiškai. Tam tikrus skirtumus galėtų paaiškinti ir tai, kad Apreiškimą rašė pats, o kurdamas evangeliją ir laiškus pagalbininku turėjo įgudusį raštininką.
Apreiškimo turinys aiškinantis. Jame yra ne mažiau kaip 400 nuorodų į Senąjį Testamentą, nors čia nerasi nė vienos tiesioginės citatos. Jo vaizdų kalba ir programa remiasi Senojo Testamento pranašystėmis; jis susieja pastarojo reikšmę su naujo dieviško vadovavimo tendencijomis. Apreiškimas perteikia dvasinės bendruomenių gyvenimo atmosferos sampratą per nuomonę apie septynias Bažnyčias Azijoje. Regėjimų seka teikia, kad ir kaip jie būtų aiškinami, galutinio Dievo tikslų užbaigimo vaizdą. Simbolizmas mums gali būti svetimas, vis dėlto Apreiškimas yra vienintelė Naujojo Testamento knyga, pateikianti sistemingą ateities vaizdą.
Interpretacijos
Tarp modernių komentatorių esama keturių pagrindinių Apreiškimo interpretavimo krypčių.
Būtojo laiko kryptis
Būtojo laiko (preteristinė) kryptis atstovauja nuomonei, kad Apreiškimo simbolizmas liečia tik įvykius laiko, kuriuo jis buvo parašytas. Visa vaizdinga kalba apie antspaudus, trimitus ir dubenis ateičiai nieko nereiškia. Autorius, kalbėdamas apie būsimą teismą, išreiškė tik savo moralinį pasipiktinimą to meto piktnaudžiavimais. Tai daugumos liberalių teologų nuomonė. Jos pranašumas yra tas, kad ji susieja Apreiškimą su to meto mintimis ir istoriniais įvykiais. Tačiau preteristai neigia pranašystės elementus.
Idealistinė kryptis
Idealistinė nuomonė, kuri dažnai yra glaudžiai susijusi su būtojo laiko mokykla, Apreiškimą laiko tik simboliniu tebesitęsiančio gėrio ir blogio, krikščionybės ir pagonybės vaizdu. Ji teigia, kad simbolių nedera tapatinti su praeities ir ateities istoriniais įvykiais; jie tiesiog vaizduoja tendencijas arba idealus. Štai Raymondas Calkinsas rašo:
,,Dabar mes suprantame, ką reiškia žodis 'apreiškimas'. Jis reiškia ne būsimų paslapčių pasaulio pabaigoje atskleidimą, tūkstantmetę viešpatiją arba paskutinį teismą. Jis pirmiausia nereiškia ir dangaus puikumo bei išganytųjų palaimos atskleidimo. Veikiau jis reiškia begalinio Dievo, kuris yra galingas gelbėti, atskleidimą; atskleidimą Dievo tautos paguodai ir įkvėpimui visa užkariaujančios visagalio Išganytojo valdžios..." [1] Idealistinis aiškinimo metodas turi pranašumą skaitytojo dėmesį daugiau kreipti į etinę ir dvasinę Apreiškimo tiesą ir mažiau – į ginčijamus jo simbolizmo aspektus. Kita vertus, jis linkęs nepakankamai vertinti šį simbolizmą kaip pranašystės priemonę. Jo ,,sudvasinimas" atima iš Apreiškimo bet kokią pranašišką vertę ir atskiria jį nuo bet kokio galutinio istorijos užbaigimo. Pagal šią teoriją teismo diena ateina tada, kai sprendžiama didelė moralinė problema; jis nėra paskutinė aukštuma, kurioje antgamtinis Kristus įžengia į matomą sostą.
Istorinė kryptis
Istorinė kryptis atstovauja pozicijai, kad Apreiškimas simboline forma parodo visą Bažnyčios istoriją nuo Sekminių iki Kristaus antrojo atėjimo. Simboliai iš eilės iliustruoja didelius įvykius, tai yra antspaudai reiškia Romos imperijos žlugimą, skėrių protrūkis iš bedugnės skylės – tai musulmonų invazijos ir t.t. Kiekvienas didesnis krikščionybės istorijos įvykis buvęs taip išsamiai išpranašautas, kad Apreiškimas tampa iš anksto parašytu įvykių kalendoriumi. Šią nuomonę gynė dauguma reformatorių, kiek jie išvis nagrinėjo Apreiškimą, dauguma senesniųjų komentatorių ir daugelis šiuolaikinių evangelikų pamokslininkų. Ji bent turi regimą Apreiškimo sakinio 4,1 garantiją: ,,Užženk čionai, aš tau parodysiu, kas toliau turi įvykti". Istorinė nuomonė labiau orientuota į žodžius nei idealistinė, tačiau jos gynėjai niekad nepasiekė vieningumo dėl atskirų simbolių reikšmės. Tarp pačių istorinės krypties atstovų yra bene tiek pat interpretacijų, kiek ir komentatorių. Negali būti teisūs visi, ir kadangi tarp jų yra tokių didelių nuomonių skirtumų, belieka manyti, kad galbūt neteisingi metodai.
Futuristinė kryptis
Futuristų nuomone, trys pirmieji Apreiškimo skyriai arba susiję su laiku, kuriuo knyga parašyta, arba septynios bendruomenės Azijoje vaizduoja septynias Bažnyčios istorijos epochas ir permeta tiltą tarp apaštalų laikų ir Kristaus sugrįžimo. Šiuo atžvilgiu futuristai yra ir istorinės mokyklos atstovai. Nuo 4 skyriaus 1 eilutės ,,...kas toliau turi įvykti", jų manymu, likusi knygos dalis praneša įvykius, kurie pasireikš laiku, vadinamu ,,didžiu sielvartu" (7,14) ir ištiks betarpiškai prieš Kristaus sugrįžimą; jis vertinamas skirtingai – nuo pusketvirtų iki septynerių metų. Apreiškimo įvykiai, kiek jie susiję su šiuo tarpsniu, interpretuojami kiek įmanoma pažodžiui ir todėl traktuojami kaip išimtinai būsimi.
Nuomonės dėl tūkstantmetės viešpatijos
Kitokią nuostatą, išeinančią ne iš istorinio, o iš eschatologinio požiūrio, pateikia dar trys skirtingos minčių eigos; ji remiasi skirtingomis 20 skyriaus interpretacijomis. Svarbiausias aiškinimo taškas – ar ,,tūkstantį metų" reikia suprasti pažodžiui, ar vaizdingai ir ar jis eina prieš ar po Kristaus sugrįžimo.
    Postmilenaristinė nuomonė laiko tūkstantį metų tikriausiai perkeltine prasme taikomą ilgam laiko tarpsniui, kuris eina pirma Kristaus sugrįžimo. Šio laikotarpio pradžioje Evangelijos triumfas valstybes atves į taikos karaliją, kuri tęsis tol, kol Kristus pasirodys paskutiniame teisme.
    Amilenaristine nuomone, tūkstantmetė viešpatija kaip pažodžiui suprantamas laikotarpis neegzistuoja arba galbūt vaizduoja tarpinę – mirusiųjų stadiją. Kristus gali sugrįžti bet kada, – teisti pasaulio ir suteikti amžinos palaimos būsenos teisiesiems, sukurti naujo dangaus ir naujos žemės.
    Premilenaristinė nuomonė remiasi tuo, kad Kristus sugrįš įkurdinti savo karalystės, prikelti teisiųjų mirusiųjų, kad jie asmeniškai su juo valdytų žemėje; po jo viešpatavimo įvyksiąs paskutinis maištas, kuris tuoj pat būsiąs numalšintas; blogieji mirusieji būsią nuteisti ir prasidėsianti amžinoji valstybė.
Tarp šių nuomonių ir prieš tai apibrėžtų chronologinių interpretacijų nebūtinai turi būti koreliacija. Apskritai tūkstantmetės viešpatijos klausimą rimtai nagrinėja tik istorinė ir futuristinė kryptis, nes būtojo laiko krypties šalininkai (preteristai) ir idealistai ,,tūkstantį metų" laiko tik dar vienu simboliu. Čia pateikiama schematiška apžvalga iliustruoja įvairius interpretacijos metodus:

Apreiškimo interpretacija

http://www.prizme.lt/zurnalas/?p=939



Turinys
Tikrasis Apreiškimo interpretacijos raktas glūdi ne kurioje nors šių teorijų, kad ir kokie būtų jų nuopelnai, bet pačioje knygos struktūroje, tame, kaip ji pristato Kristaus asmenį. Faktiškas knygos pavadinimas: ,,Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis atskleistų jo tarnams, kas turi greitai įvykti", rodo, kad centrinė tema yra Kristaus asmuo ir tai, kaip jis apreiškia ateitį. Yra keli klausimai: ar ,,Jėzaus Kristaus Apreiškimas" reiškia jo asmens atskleidimą, ar jo duotą apreiškimą. Jei tema yra pirmoji pavadinimo interpretacija, tada apreiškimas yra Kristaus asmens vaizdavimas, tokio, kaip jis susijęs su ateitimi. Jei imama antroji interpretacija, tada pagrindinę temą sudaro ateities programa, tokia, kokia ji buvo perduota per Kristų. Abu aiškinimai gramatiškai yra galimi [2], ir abiem atvejais Kristus yra centrinė knygos figūra. Būtų galėta išvengti daug prieštaringų nuomonių, jei komentatoriai būtų nagrinėję Apreiškimą neutraliu literatūrinės struktūros požiūriu ir jo eschatologiją padarę priklausomą nuo jo kristologijos.
Antroji nuoroda į knygos turinį pasirodo forma, kurią jai suteikė pats autoriaus išgyvenimas. Akivaizdu, kad knyga sudaryta iš grupės regėjimų, kurie kiekvieną kartą susijungia į uždarą visumą. Yra daug mažų dalių, kurios įvedamos sakiniu ,,dar aš regėjau" (5,1; 6,1.9 ir t.t.), tačiau yra keturios pagrindinės ištraukos, kurios prasideda žodžiais ,,dvasios pagava" (1,10; 4,2; 17,1–3; 21,9.10). Šios ištraukos skiriasi turiniu ir ilgiu, tačiau suskirsto knygą į dalis. Sykiu su prologu ir epilogu jos padalija Apreiškimą į šešias atkarpas.
Knygos pasakojimo metu ne kartą pasirodo skaičiaus ,,septyni" sekos. Yra septynios Bažnyčios (2,1.8.12.18; 3,1.7.14), septynios Dievo dvasios (4,5), septyni antspaudai (6,1.3.5.7.9.12; 8,1), septyni trimitai (8,6.7.8.10.12; 9,1.13; 11,15), septyni griaustiniai (10,3), septyni dubenys (16, 1.2.4.8.10.12.17), septynios pagrindinės figūros (12,1.3.5.7; 13,1.11;14,1) ir septyni palaiminimai (1,3; 14,13; 16,15; 19,9; 20,6; 22,7.14). Kai kurios šių sekų yra literatūrinės knygos sandaros dalys ir pateikiamos glaudžia eilės tvarka, kitos – ne. Skaičiaus ,,septyni" vartojimas nurodo minties schemą, kuri Apreiškimą daro daugiau nei atsitiktiniu keistų simbolių rinkiniu.
Retkarčiais pasirodo ir kitų skaičių kombinacijų bei eilių. Esama 24 vyriausiųjų (4,4), 4 būtybių (4,6), 4 raitelių (6,1–8), 4 angelų (9,14), 144 tūkst. išgelbėtųjų iš giminių (7,4; 14,1), 12 vartų Dievo mieste (21,12), 12 pamatų (21,14), 12 derlių ant gyvenimo medžio (22,2) ir dar įvairių kitų.
Verta paminėti dar vieną sakinį. 4,5; 8,5; 11,19 ir 16,18 sakoma ,,sublyksėjo žaibai, pasigirdo balsai (šauksmai), sudundėjo griaustiniai (griausmai)" ar panašiai. Šie trys dalykai pasirodo kaskart po teismų. Ar jie čia pakartojami, ar yra nuoroda į tai, kad trys teismai sutampa laike ir kiekvienas teismas vaizduoja tiesiog buvusio sustiprinimą?
Struktūra
Panaudojant pačios knygos duotas nuorodas galima sudaryti tokią struktūrą.
Jėzaus Kristaus Apreiškimas
apie tai, ,,kas turi greitai įvykti"
I. Prologas: Kristaus pranešimas                          1,1–8
Pavadinimas                                                              1,1
Įgaliotinis                                                                     1,2
Liaupsinimas                                                             1,3
Paskirtis                                                                       1,5.5a
Paskyrimas                                                                 1,5b.6
Moto                                                                              1,7
Dievo amžinumas                                                      1,8
II. Pirmas regėjimas:
Kristus Bažnyčioje
Gyvasis                                                                         1,9–3,22
Vieta: Patmas
Portretas                                                                       1,9–20
Pranešimai (laiškai)
Efezui                                                                             2,1–7
Smirnai                                                                         2,8–11
Pergamui                                                                     2,12–17
Tiatyrams                                                                     2,18–29
Sardams                                                                      3,1–6
Filadelfams                                                                 3,7–13
Laodikėjai                                                                    3,14–22
III. Antras regėjimas:
Kristus kosmose
Išganytojas                                                                  4,1–16,21
Vieta: dangus
Scena danguje                                                            4,1–5,14
Septyni antspaudai                                                     6,1–8,5
Baltasis žirgas                                                             6,1.2
Ugniaspalvis žirgas                                                    6,3.4
Juodas žirgas                                                              6,5.6
Palšas žirgas                                                               6,7.8
Kankinių sielos                                                            6,9.11
Ženklai danguje                                                           6,12–17
(Įterpta: 144 tūkst. paženklintųjų antspaudu)         7,1–17
Tyla danguje                                                                 8,1–5
Septyni trimitai                                                              8,6–11,19
Ugnis, kruša ir kraujas                                               8,7
Jūros pavirtimas krauju                                              8,8.9
Žvaigždės krenta į vandenį                                         8,10.11
Saulė, mėnulis ir žvaigždės užtemsta                     8,12.13
Bedugnės šulinio atidarymas                                   9,1–12
Keturių angelų paleidimas                                        9,13–21
Įterpta: Knygelė
Šventyklos išmatavimas                                            10,1–11,14
Du liudytojai
Pabaigos skelbimas                                                  11,15–19
Ženklai                                                                           12,1–16,21
Figūros                                                                          12,1–14,20
Moteris                                                                           12,1.2
Slibinas                                                                         12,3.4
Berniukas                                                                     12,5.6
Arkangelas Mykolas                                                    12,7–17
Žvėris iš jūros                                                               13,1–10
Žvėris iš sausumos                                                    13,11–18
Avinėlis ant Siono kalno                                             14,1–5
Įterpta: Angelų pranešimas
Šaukimas teisman                                                      14,6.7
Babelės kritimas                                                          14,8
Perspėjimas dėl įniršio                                              14,9–12
Mirusiųjų palaiminimas                                              14,13
Kvietimas pjūtin                                                            14,14–16
Rūstybės kekių skynimas                                          14,17–20
Septyni dubenys                                                           15,1–16,21
Scena danguje                                                              15,1–8
Teismai                                                                          16,1–21
Žmones apnikusios votys                                           16,2
Jūros pavirtimas krauju                                               16,3
Upių ir šaltinių pavirtimas krauju                               16,4.7
Saulės kaitros padidėjimas                                        16,8.9
Tamsa                                                                             16,10.11
Netyrosios dvasios                                                       16,12–16
Užbaigimas                                                                    16,17–21
IV. Trečias regėjimas:
Kristus kaip užkariautojas
Karys                                                                                 17,1–21,8
Vieta: dykuma
Babelės sugriovimas                                                    17,1–18,24
Džiaugsmas danguje                                                    19,1–10
Žvėries numalšinimas                                                  19,11–21
Šėtono surišimas                                                          20,1–3
Tūkstantmetė viešpatija                                                20,4–6
Paskutinis maištas                                                        20,7–10
Mirusiųjų teismas                                                          20,11–15
Naujas dangus ir nauja žemė                                     21,1–8
V. Ketvirtas regėjimas:
Kristus tobulybėje
Avinėlis                                                                             21,9–22,5
Vieta: kalnas
Dievo miestas                                                                 21,9–21
Dievo garbinimas                                                           21,21–27
Dievo palaima                                                                 22,1–5
VI. Epilogas:
Kristaus raginimas                                                        22,6–21
Paklusnumui – valia                                                      22,6–9
Atlygiui – intelektas                                                        22,10–15
Sekimui – jausmai                                                        22,16–20
Palaiminimas                                                                 22,21
Įvertinimas
Galutinė Apreiškimo interpretacija išeina už šios knygos rėmų, tačiau kai kurios pastabos gal bus naudingos.
Apreiškimas parašytas apokaliptinės literatūros stiliumi, vis dėlto iš esmės skiriasi nuo visų tokių raštų, nes turi aiškų autorių, kuris pasisako savo vardą ir turi prieš akis aiškią užduotį. Pagrindinis jo siekis nėra išpranašauti visas Bažnyčios istorijos smulkmenas, bet nurodyti bendras esamojo meto tendencijas ir jų užbaigimą asmenišku Kristaus sugrįžimu (būsimu, antruoju atėjimu). Triskart pasakomas pareiškimas ir pakvietimas: ,,Aš veikiai ateinu" (22,7.12.20) pasikartoja kaip pažadas savo Bažnyčioms (2,16 ir 3,11) ir visą knygą paverčia perspėjimu pasauliui ir padrąsinimu Dievo tautai.
Tam tikri sutapimai tęsiasi per visą knygą. Vyrauja Kristaus asmuo, pirma kaip išaukštinta figūra liepsnojančiu veidu, baltai apsirengęs, tikrinantis Bažnyčias, barantis ir patariantis. Kaip kandidatas teisti tarp paženklintųjų, jis yra Avinėlis, kuris įgijo šią teisę išganymo darbu (5,4–7). Teismo procese jis yra nukariautojas, kuris joja ant balto žirgo kaip koks romėnų karvedys triumfo žygyje (19,11) su titulu: ,,Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats" (19,16). Galutinėje pergalėje jis yra savo tautos jaunikis (19,7; 21,9), kuris dėl savo išganymo žygio vėl vadinamas Avinėliu.
Chronologinė Apreiškimo tvarka ginčijama. Istorinės interpretacijos atstovai jame rado visų svarbių įvykių nuo parašymo laiko iki Kristaus atėjimo kalendorių, futuristai nukelia didžiąją knygos dalį į septynerių metų tarpsnį, kuris eina betarpiškai prieš Viešpaties pasirodymą, o preteristai ir idealistai knygą laiko nepriklausomą nuo bet kokios chronologijos. Tačiau tam tikri faktai atrodo aiškūs. Laiškai trijuose pirmuosiuose skyriuose buvo adresuoti esamoms Bažnyčioms Azijos miestuose, taip kad jie susiję su autoriaus gyvenimo periodu. Regėjimo 4 skyriuje įvadas priskyrė jam dalykus, ,,kurie toliau turi įvykti" (4,1); taigi jie prasideda autoriaus gyvenamu laiku ir tęsiasi be galo ilgai. Abu paskutiniai knygos regėjimai dar nebuvo išpildyti ir liečia dar būsiantį pabaigos laiką. Todėl Apreiškimas iš dalies priklauso praeičiai, iš dalies – dabarčiai ir iš dalies – ateičiai.
Abu paskutiniai segmentai vyksta lygiagrečiai. Pirmasis jų, Apr 17,1–21,8, užsiima blogos pasaulio sistemos Babelės ištvirkėlės pavidalo likimu. Antrasis, Apr 21,9–22,5, aprašo Kristaus nuotakos, naujosios Jeruzalės, pasirodymą laikų pabaigoje. Abiejų šių segmentų lygiagretumas apima ir panašumą, ir priešingumą. Abu įveda ,,septyni angelai, turėjusieji septynis dubenis". Dangiškasis pasiuntinys ragino regėtoją stebėti šią sceną, ir būtent žodžiu: ,,Ateik". Kiekvienas vaizduoja tikslo pabaigą: pirmasis – šalinimosi nuo Dievo pabaigą; antrasis – išgelbėjimo pabaigą.
Lygia greta einančios priešingybės taip pat vienareikšmiškos. Pirmąjį iš abiejų segmentų įveda ištvirkėlė, antrąjį – nuotaka. Pirmasis sceną nukelia į dykumą (17,3), antrasis – ant kalno (21, 10). Pirmasis liudija, kad ant ištvirkėlės buvo pilna piktžodžiavimo vardų (17,3); antrasis konstatuoja, kad ant Šventojo miesto vartų buvo užrašyta dvylikos giminių ir dvylikos angelų vardai (21, 12.14). Pirmasis vaizduoja Babelę, šlykštybių ir teismo miestą (17,6); antrasis aprašo naująją Jeruzalę, kuri tyra ir skaisti nužengia iš dangaus (21,10). Pirmoji sunaikinama per baisų teismą; antroji tęsiasi amžinoje šviesoje. Pirmoji prakeikiama, antroji palaiminama.
Apreiškimo Jonui knyga teikia istorijai dievišką perspektyvą. Kad ir kaip aiškinami pavieniai jos simboliai, jos bendras požiūris yra dieviškas šventumas, kuris mato Bažnyčių dorybes ir trūkumus, pasaulio prakeiksmą ir viltį. Žinią Bažnyčioms siunčia figūra, judanti tarp auksinių šviestuvų; teismo vykdymo scena vyksta prie Dievo sosto (4,2–19,5), ir galutinis nuosprendis paskelbiamas būtent nuo šio sosto (20,11). Aprašant naujus dangų ir žemę tas sostas tebėra centre (22,1) kaip gyvybės vandens upės ištakos. Šis sosto iškėlimas paaiškina Dievo kaip suvereno supratimą Apreiškime ir jo amžiną viešpatavimą žmonėms.
Vyraujančiam knygos optimizmui priešingybė yra liepsnojantis blogio paveikslas. Joje nėra jokios nuorodos, kad pasaulis tolimoje ateityje ilgainiui pasitaisytų arba kad pabaigoje visi žmonės atgailaudami ir tikėdami atsigręš į Dievą. Ji vaizduoja paskutinę civilizaciją kaip labai pasiturinčią, kultūriškai pažangią ir visiškai bedievę (18,1–5). Paskutinis organizuotos žmonijos veiksmas yra ginkluotas sukilimas prieš Dievą ir jo Kristų (20,7–10). Jokioje kitoje Biblijos knygoje, be Jėzaus žodžių, baisiau nevaizduojamas galutinis nuodėmių prakeikimas (20,15).
Moderniam XX a. antros pusės žmogui Apreiškimas atrodo mažiau apokaliptinis nei jo tėvams ir protėviams. Paslaptingos nuorodos į kalbantį atvaizdą (13,15), į ugnį, nuleisdinamą iš dangaus (13,13), į ūkinę didelės gyventojų dalies kontrolę (13,16.17), į priverstinį dirbtinės religijos išlaikymą (13,14), į didelį žemės nusiaubimą elementariu jūros pakeitimu ir fiziniais saulės kaitros pasikeitimais (16,3., visų žemės karalių subūrimas į vieną kovą (16,14), vadovavimo nacijoms padalijimas vienam arba dviem asmenims (19,19.20) ir visiškas civilizacijos centro žlugimas per vieną valandą (18,18–20) šiandien anaiptol nėra už galimybių ribų. Daugeliu atžvilgių Apreiškimas yra moderniausia knyga, kokių tik būna.
Galutiniu pažadu ,,Aš veikiai ateinu" pasibaigia Naujasis Testamentas. Dievas kalbėjo per Įstatymą ir Pranašus. Jis vėl kalbėjo per savo Sūnų, kuris ,,vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę" (Hbr 9,26). Turi įvykti dar didesnis apreiškimas, kai jis ,,antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui" (9,28). Į šį apreiškimą ir šią pergalę nurodo Apreiškimo Jonui knyga.


Merrill C. Tenney, Aukštosios teologijos mokyklos prie Vytono kolegijos (Ilinojus, JAV) dekanas, biblinės teologijos profesorius
Vertė Zigmantas Ardickas
Versta iš: Tenney M. C. New Testament Survey. – Grand Rapids, 1953, 1961, 1985 © Wm. B. Eerdmans Publ.

http://www.prizme.lt/zurnalas/?p=939

[nf]

O ar nebūtu paprasčiau Andriau konrečiais pavyzdžiais parodyti kur RKB klaidingai aiškina raštus, neliečiant tokių sudėtingų klausimų kaip temoje "kas yra Melchidezekas", kur tiesiogiai neturi įtakos žmogaus gyvenimui , ir grynai žemiškų apie bažnyčios valdymą, popiežiaus instituciją ir pan.
Vienoj temoj jau klausiau apie :
Lk 17
20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: ,,Dievo karalystė ateina nepastebimai. 21 Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų".

Gal galėtum savo versiją, koks teisingas vertimas šios vietos, ir kaip ją suprasti.
Būtu įdomu iš tavo taško kokios vietos "užkliūva" RKB aiškinime NT.

[Sir@cid]

Šitame Bažnyčios periode, prasidėjo nikolaitų  darbai. Kas jie tokie buvo? Nico- reiškia pergalė, laos- reiškia  žmones. Reiškias jų tikslas buvo padaryti žmonės priklausomus nuo jų religijos, organizuotis, padaryti hierarchiją. Laikyti žmones toliau nuo Šventų Raštų, kad galėtu pateikti žmonėms savo Šventų Raštų aiškinimą.
Jie atmėtė/paliko Dievo žodį, padarydami mokimu savo tradiciją.

Jei jau nuo nikolaitų pradėjom, tai kur biblijoj ar istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad visi tikintieji nupuolė į nikolaizmą? Ir kas buvo nikolaitų erezija? Iš kur žinai nikolaitų tikslus?

Paulius sakė "Nedorybės paslaptis jau veikia" tai dar buvo tik nikolaitų darbai, kurie buvo pirmame Efezos Bažnyčios periode, kurios angelas ir buvo Paulius. Ir Paulius pranašauja apie  nedorybės žmogų. Įsidėmėkite "nedorybės ŽMOGŲ pražūties sūnų......,kuris pats sėdasi Dievo šventovėje, dėdamasis DIEVU" Kas šis žmogus? Ar tai ne popiežius? Pažiūrėkime į Apreiškimo 13-ka

Paulius buvo angelas?  O tai ar popiežius? Kaip tai nustatei? Kadangi raštai aiškina raštus, tai gal kokia vieta dar pagrindžia šitą teiginį? Gal Ezekielio 28:2, ar Danieliaus 11:36-37 ?

Nuo Šv. Augustino laikų iki 1586 m. (iš Romos martyrologijos), Romos katalikų bažnyčia nužudė 68 milijonus protestantų.

O tai kada reformacija prasidėjo? 68 milijonus? Jei tokį teiginį įrodytum, tai istorijos profesoriaus laipsnis garantuotas. Pradžiai siūlyčiau pasidomėt Europos gyventojų skaičium viduramžiais. Kadangi jau tokio mąsto žudynes vyko, tai gal žinai kokiu būdu tai buvo įvykdyta?

Žvėries skaičius, kuris yra ŽMOGAUS skaičius 666. Štai vėl paimkim tą patį užrašą "VICARIVS FILII DEI"
kuri apskaičiavus romėniškais skaičiais ir gaunasi 666. Manau dauguma tai žino.

https://www.google.lt/search?q=vicarius+filii+dei+666&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwiQ9cWd-aDUAhXSZFAKHQYbCycQsAQIKA&biw=1138&bih=549#imgrc=2lOwJEOQfhBW9M:

O tai kokį arabišką skaičių atitinka lotyniškos raidės A,R,S,F,E? Pagal tavo nuorodą, tai 0. Tai taip išeina, kad penkios raidės atitinką tą patį skaičių? O kaip lotyniškais skaitmenim žymimas nulis?

Katalikų Bažnyčia tik tai ir daro, kovoja prieš Dievo žodį ir tai prasidėjo ankstyvoje Bažnyčioje nuo nikolaitų darbų, kurie tapo mokymu, išsikėlė žmogų "pražūties sūnų" (popiežių) į kuri įsikūnijo pats šėtonas. Tai sostas kuriame šėtonas sėdi po šiai dienai. Dievo šventovėje. kas yra Dievo šventovė? (1 Kor 6,19) Žmogaus kūnas yra Dievo šventovė. Štai kur sėdi šėtonas, popiežiuje.

Be komentarų tokiem argumentam... O sutarėm diskutuot Biblijos ir istorinio fono rėmuose...

[Andrius4]

Kaštone, visa tai ką patalpinai, tai tik teologų teorijų ir pastebėjimų apmastymai. Tai nei ką nors  teigia, nei ką nors neigia. Ir tai yra teisinga, nes žmonės to negali patys suprasti. Tai turi būti apreikšta Dievo. Nes kitu atveju,  yra tas pats, kad dabar aš imčiau garsiai mastyti savo supratimu.

O ar nebūtu paprasčiau Andriau konrečiais pavyzdžiais parodyti kur RKB klaidingai aiškina raštus, neliečiant tokių sudėtingų klausimų kaip temoje "kas yra Melchidezekas", kur tiesiogiai neturi įtakos žmogaus gyvenimui , ir grynai žemiškų apie bažnyčios valdymą, popiežiaus instituciją ir pan.

Dvejų metų patirtis rodo (nes jau du metus rašau), kad nei konkrečiais  pavyzdžiais parodymas nieko neįtikina. Nes, kas vienam yra konkretus pavyzdys, tas kitam ne. Didžiausia problema yra tai, kad žmonės mokinami yra bažnytinių mokimų ir jų tradicijų, kas dažniausiai yra toli nuo to ką mokina Šventas Raštas. Bet vėl gi, net to įrodyti neina, nes jeigu žmogui ką nors sakai ir tai neatitinka jų bažnyčios mokimo, jie to nepriims. Netik kad nepriims, bet ir nemato problemos, kad jų bažnyčios pastorius ar kunigas, rūko, išgėrinėja, gal net gyvena nesusituokęs ( jeigu tai pastorius), žiūrėk tai pameluoja, būna ir turi meilužę. O dar blogiau jeigu jų bažnyčioje pamokslauja moterys. Tai jau ženklas, kad kažkas negerai, kad tai ne pagal Šventą Raštą. Ir iš vis ar žmonės žino, kad už sakyklos stovėti ir pamokslauti galima tik turint Šventąją Dvasią? Nes kitu atveju žmogus pamokslauja tik iš savo supratimo, be Dievo vedimo.

Tad klaidingai aiškina krikštą vandeniu (Apd 2,38-39). Klaidingai aiškina Dievo Trejybę ir padaro trys Dievus viename, kas neįmanoma, nes Dievas yra vienas, ne iš trijų asmenų, o  vienas. Vienas Dievas, vienas asmuo, nėra kitų šalia (Iz 45,5-6). Bet  vėl gi aš pradedu kartotis, nes jau viskas yra aprašyta "Sudėtingų pokalbių" temose

Kas liečia bažnyčios valdymą. Na užtenka pažiūrėti į tai, kad viskas yra apmokestinta. Nori užsakyti mišias? Mokėk. Kad palaidotu, mokėk. Kad apženitu, mokėk. Pirmą komuniją, mokėk. Sutvirtinimo sakramentas, mokėk ir t.t. ir t.t. Visu pirma čia prigalvoti dalykai, kur Biblijoje yra tokie? O antra visi tie KB bizniai ne pagal Šventą Raštą. Kas dabar yra kunigai ir pastoriai? Dievo tarnautojai taip? Kas tokie buvo ST Dievo tarnautojai? Levitai(kunigai). Kas levitams priklausė? DEŠIMTINĖ. Niekas ir šiandien nepasikeitė, Dievo tarnautojams priklauso žmonių dešimtinė. Ir už nieką daugiau neturi buti mokoma, nes dešimtinė yra jų atlygis. Bet kadangi KB yra nesuskaičiuojamas hierarchu kiekis ir meilė turtams. Čia jau dešimtinės turbūt nepakaktu niekaip. Tad geriau rinkti mokesčius. Mažai dar valstybe nuplėšia iš žmogaus. Tai nikolaitu mokimas. Ir už to stovi tikslas. Valdyti pasauli ir nedaug  trūksta. Visa auksą jau turi KB liko tik vertybinius popierius iš žydų išvilioti, ir Romos popiežius bus pasaulio galva. O taip ir bus, bet neilgam. nes kai tie dešimta karalių pamatys RKB apgaule, jie atsisuks prieš ja ir sunaikins. Viskas pagal Šventą Raštą.       

Vienoj temoj jau klausiau apie :
Lk 17
20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: ,,Dievo karalystė ateina nepastebimai. 21 Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų".

Gal galėtum savo versiją, koks teisingas vertimas šios vietos, ir kaip ją suprasti.
Būtu įdomu iš tavo taško kokios vietos "užkliūva" RKB aiškinime NT.

Aš neturiu nieko savo. Viskas Dievo, tad ir versiją yra Dievo. Kiekvienas naujai atgimęs iš vandens ir Dvasios įeina į Dievo karalyste. O tiksliau jis gimsta į ją. Dangaus karalystė, tai yra didėlė šeima, tai broliai ir seseris. Ir mes negalime tiesiog prie jų prisijungti, mes turime gimti toje šeimoje. Kai žmogus gimsta joje, jis ir toliau dar kuri laika gyvena čia žemėje, bet Dievo karalystė jau būna jame, nes jis pažino ją per Šventąją  Dvasią, kuri ir yra Dievo karalystė. Žmogus ima gyventi pagal Dievo karalystę, nors dar ir būdamas čia, šio pasaulio karalystėje. Bet Dievo karalyste jau jame ir jis joje. Nes pasaulio karalyste turi savo taisykles ir įstatymus, o Dievo karalystė savo. Tad gimęs žmogus į Dievo karalystę, daugiau nebegyvena pagal šio pasaulio karalystę. Nes Dievo žodis, mūsų Dangaus Karaliaus žodis, svarbiau už visus pasaulio žodžius. Dievas, Dievo Žodis ir Šventoji Dvasia yra vienas ir tas pats, tik skirtingose būsenose. Kaip vanduo, tapati vandeni sušaldyk, bus ledas, užvirink, taps garais. Vanduo, ledas ir garai yra trys skirtingos būsenos vandens, tuo paties vandens. Dievas yra Žodis, Kristus yra Žodis ir Šventoji Dvasia yra Žodis. Tad Kristus tada stovėjo tarp jų. Užtai Jisai ir sakė "Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų" O Jis ir yra Dievo karalystė. Jis karalių Karalius. Pats Karalius Dievo karalystės stovėjo tarp jų. O dabar mumyse. Amen, Aleliuje

[nf]

. Bet kadangi KB yra nesuskaičiuojamas hierarchu kiekis ir meilė turtams. Čia jau dešimtinės turbūt nepakaktu niekaip. Tad geriau rinkti mokesčius. Mažai dar valstybe nuplėšia iš žmogaus. Tai nikolaitu mokimas. Ir už to stovi tikslas. Valdyti pasauli ir nedaug  trūksta.

Ieškojau internete, kas tai yra nikolaitų mokymas, bet nieko konkretaus neradau.   
   Apr 2,6: Nikolaitai – kažkokia pirmųjų krikščionių sekta. Kai kurie aiškintojai juos sieja su diakonu Mikalojumi (žr. Apd 6,5). Atrodo, apie juos, kaip netikrus apaštalus, kalbama ir 2 Kor 11,3-4. 12-15.
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Apr_2,6

Labiausia tikėtina versija, kad pats pavadinims kiles nuo įsteigejo vardo,  kuris anksčiau buvęs pagonis, ir savo mokyme bandė suderinti skiringų religijų mokymus. 

   

Kiekvienas naujai atgimęs iš vandens ir Dvasios įeina į Dievo karalyste. O tiksliau jis gimsta į ją. Dangaus karalystė, tai yra didėlė šeima, tai broliai ir seseris. Ir mes negalime tiesiog prie jų prisijungti, mes turime gimti toje šeimoje. Kai žmogus gimsta joje, jis ir toliau dar kuri laika gyvena čia žemėje, bet Dievo karalystė jau būna jame, nes jis pažino ją per Šventąją  Dvasią, kuri ir yra Dievo karalystė. Žmogus ima gyventi pagal Dievo karalystę, nors dar ir būdamas čia, šio pasaulio karalystėje. Bet Dievo karalyste jau jame ir jis joje. Nes pasaulio karalyste turi savo taisykles ir įstatymus, o Dievo karalystė savo. Tad gimęs žmogus į Dievo karalystę, daugiau nebegyvena pagal šio pasaulio karalystę. Nes Dievo žodis, mūsų Dangaus Karaliaus žodis, svarbiau už visus pasaulio žodžius. Dievas, Dievo Žodis ir Šventoji Dvasia yra vienas ir tas pats, tik skirtingose būsenose. Kaip vanduo, tapati vandeni sušaldyk, bus ledas, užvirink, taps garais. Vanduo, ledas ir garai yra trys skirtingos būsenos vandens, tuo paties vandens. Dievas yra Žodis, Kristus yra Žodis ir Šventoji Dvasia yra Žodis. Tad Kristus tada stovėjo tarp jų. Užtai Jisai ir sakė "Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų" O Jis ir yra Dievo karalystė. Jis karalių Karalius. Pats Karalius Dievo karalystės stovėjo tarp jų. O dabar mumyse. Amen, Aleliuje

Įdedu du priešingus komentarus rusų kalba. Net nežinau kuriam, vienas kitam prištaraujančiam komentarui artimesnis tavo atsakymas .

Свт. Игнатий (Брянчанинов)   Не приидет Царствие
Божие с соблюдением, то есть Царство Божие
не придет приметным образом для
чувственных очей, ниже рекут: се зде, или
онде. Се бо Царствие Божие внутрь вас есть.
Это значит: надо оставить плотскую и
греховную жизнь, потом посредством покаяния
и жительства по евангельским заповедям
очистить и украсить душевный храм; по
совершении чего Святый Дух осеняет его,
совершает окончательное очищение и
убранство. В такой храм нисходит Бог и
учреждает в нем Свое духовное, невидимое, но
вместе вполне ощущаемое и познаваемое
царство. Кто приял внутрь себя Царство Божие,
тот может иметь ясное понятие о втором
пришествии Богочеловека, тот может узнать и
избежать антихриста или противостать ему. Кто
же не приял внутри себя Царства Божия, тот не
узнает антихриста; тот непременно,
непонятным для себя образом, соделается его
последователем;     

  Лопухин А.П.  «Внутрь вас есть», т. е. между вами, в вашем
кругу оно уже есть (ἐντὸς ὑμῶν ἐστιν), а вы, –
мысленно прибавляет Господь, – его и не
замечаете. Говоря это, Господь мог иметь в
виду совершаемые Им чудеса и особенно
изгнание бесов, которое свидетельствовало,
как Он говорил и раньше, о том, что Царство
Божие уже достигло до иудеев (см. Мф.12:28).
Некоторые толкователи (из древних – свт.
Иоанн Златоуст и блж. Феофилакт) давали
этому изречению другой смысл. По их мнению,
Христос говорил здесь о том, что Царство
Божие находится «в душах ваших». Но против
такого толкования решительно говорит то, что
речь Христа обращена к фарисеям, в душах
которых Господь менее всего мог найти
признаков наступления и результатов действия
этого нового порядка жизни, которое Он
обозначил именем Царства Божия.    

[Sigitas]

Kaštone, visa tai ką patalpinai, tai tik teologų teorijų ir pastebėjimų apmastymai. ...

Tai, ką ponas Andrius išdėstė pirmame šios temos poste, taip pat yra ,,tik teologų teorijų ir pastebėjimų apmąstymai", todėl turi lygiai tokią pačią vertę, kaip ir brolio Kristuje Jėzuje, Kaštono, patalpinta medžiaga.

[Saulius]

Pritariu Sigitui, tai skirtingos interpretacijos, bet manau atmesti nei vienos negalime. Man visada kelia susirūpinimą kai kurie Biblijos komentatoriai, kurie vis primena, atseit "rankraštis buvo parašytas pirmame amžiuje ir buvo skirtas..." arba "Jonas dar nemokėjo gerai graikų kalbos" Palaukit mielieji, argi Dievo veikimo čia nebėra: argi mes abejojame, kad Jonas turėjo Dvasios pagavą? Nes tada galėtume sakyti, kad mus pasiekusi Gerosios Naujienos žinia yra iškraipyta, dėl autorių nekompetencijos ... Nemanau kad šiuo požiūriu reiktų remtis, lyg Dievas nerastų kaip išsaugoti ar perduoti savo valios visoms kartoms (t.y. pasirinkti asmenį ir istorijos įvykius leidžiančius išsaugoti užrašytą žodį).
Nežinau kaip jums, man artimiausia yra istorinis aiškinimas (yra panašūs - Danieliaus pranašystė, ir kai kuriems šventiesiems - yra būti perspėjimas dėl paskutinių laikų), bet neatmetu ir kitų tikriausiai dalis tiesos gali būti visose versijose.
Negaliu nesutikti ir su Andriumi, nes dar popiežius Paulius II kalbėjo apie "pragaro dūmus rūkstančius Vatikane"- taigi čia nieko naujo, mes žmonės iš tiesų esame silpni ir visa mūsų jėga yra pamaldžiame gyvenime ir Dieve. Kitas dalykas yra pernelyg priimti tik vieną aiškinimo versiją - neturėtume būti lengvatikiai - reali situacija yra visada daug sudėtingesnis dalykas, negu numanome.

[Saulius]

Klaidingai aiškina Dievo Trejybę ir padaro trys Dievus viename, kas neįmanoma, nes Dievas yra vienas, ne iš trijų asmenų, o  vienas. Vienas Dievas, vienas asmuo, nėra kitų šalia (Iz 45,5-6).

Andriau4 - nustebinai. Dievas yra vienas, bet kodėl Jis turi apsiriboti vienu asmeniu? Negi manai, kad pats Tėvas nužengė iš Dangaus, o ne per savo Sūnų, kaip teigia RKB mokymas. Vienas Dievas išreiškia vienybės principą, o ne asmenų skaičių.

[Kaštonas]

"Pritariu Sigitui, tai skirtingos interpretacijos"
"Nežinau kaip jums, man artimiausia yra istorinis aiškinimas"

Aš tiesiog priverstas dar karta pakartoti tekstą.
" Turi įvykti dar didesnis apreiškimas, kai jis ,,antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui" (9,28). Į šį apreiškimą ir šią pergalę nurodo Apreiškimo Jonui knyga."

Tekstas kurį įkėliau nestoja į Dievo vietą.(Priešingai nei Andrius.)Išvertus į LT kalbą, cit tekstas, kviečią į maldą. Bažnyčia MOKO, KAD MALDOJE GAUTĄ PATIRTĮ GALĖSI "PASITIKRINTI" etc.

Ty kas svarbiau KELIONĖ-SUSITIKIMAS ar popieriai?

[Saulius]

Svj, sutinku su tavimi - svarbiau kelionė-susitikimas. Bet negalime smerkt ieškančių - visi mes ieškome.

Andriau, jei vieną dieną gautum nenuginčijamų įrodymų, kad Vatikane aukojami kūdikiai(tokios informacijos internete yra nemažai) - ką darytum? paliktum RKB, eitum pas protestantus, stačiatikius? Nesmerkčiau tokio sprendimo, bet ar tai ką nors pakeistų... visos problemos ne išorėje, nors papiktinimai ateina iš išorės (kaip ir įspėjimai), bet būtent mes patys, dėl savo mažo pamaldumo juos (papiktinimus) "suvalgome".

[Andrius4]

Jei jau nuo nikolaitų pradėjom, tai kur biblijoj ar istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad visi tikintieji nupuolė į nikolaizmą? Ir kas buvo nikolaitų erezija? Iš kur žinai nikolaitų tikslus?

Nesakiau, kad visi tikintieji nupuolė. Tikru tikinčiųjų visada buvo, bet RKB juos naikino visokiausiais budais, kaip eretikus. Kas buvo nikolaitų erezija?  Žmogaus ir stabų garbinimas, pagonybės įnešimas į Bažnyčią. Ir šiandienai yra matyti, kokie buvo nikolaitų tikslai, tai valdžia ir turtai ir naikinti kiekviena, kas pastoja kelią. Šiandienai jeigu nebūtu tikėjimo laisvės, aš kaip matant bučiau sunaikintas, kaip eretikas. Bet ta diena turi vėl grįžti, tikėjimo laisvės greitai nebeliks. Ir kas neturės žvėries  ženklo, negalės nieko, o ir bus vėl žudomi (Apr 13,15-17).

Paulius buvo angelas?  O tai ar popiežius? Kaip tai nustatei? Kadangi raštai aiškina raštus, tai gal kokia vieta dar pagrindžia šitą teiginį? Gal Ezekielio 28:2, ar Danieliaus 11:36-37 ?

Paulius buvo Efezos Bažnyčios pasiuntinys. Angelas reiškia pasiuntinys. Ir Dėl popiežiaus aš nenustatinėjau, tai buvo atverta Dievo per septinta angelą (pasiuntinį).

Taip Raštai aiškina Raštus. Pvz. kaip (1 Jn 3,12) paaiškina gyvatės sėklą ir kas įvyko Edeno sode (Pr 3,6). O ta rašto vieta apie Pauliaus pranašystę paaiškina (Apr 13)(Apr 17).

Nuo Šv. Augustino laikų iki 1586 m. (iš Romos martyrologijos), Romos katalikų bažnyčia nužudė 68 milijonus protestantų.

O tai kada reformacija prasidėjo? 68 milijonus? Jei tokį teiginį įrodytum, tai istorijos profesoriaus laipsnis garantuotas. Pradžiai siūlyčiau pasidomėt Europos gyventojų skaičium viduramžiais. Kadangi jau tokio mąsto žudynes vyko, tai gal žinai kokiu būdu tai buvo įvykdyta?

Šv. Augustinas iš Hipono gimė 354 m. lapkričio 13 d. Tad nuo jo laiku iki 1586 m. yra  skaičiuojant nuo 400 m. yra 1186 metai. Todėl tie 68 milijonai susidarė per 1186 metus. Tegul tuo metu Europoje buvo tik 120 milijonų gyventojų. Bet paskaičiuokim kiek žmonių katrų telpa į 1186 metus? Viena karta trunka apie 40 metų. Tad kiek 40-tukų telpa į 1186 metus? Apie 30-imt   40-tukų telpa. Dabar padauginkim 120,000,000 x 30 = 3,600,000,000. Lygu 3 bilijonai ir 600 milijonų ir plius populiacija juk vis didėjo. Tai kad tie 68 milijonai patampa tik saujele pagal 3 bilijonus ir 600 milijonu. O reformacija ir prasidėjo apie 1500-tuosius metus. Nes reformacijos pradžia laikoma nuo 1517 m.

Žvėries skaičius, kuris yra ŽMOGAUS skaičius 666. Štai vėl paimkim tą patį užrašą "VICARIVS FILII DEI"
kuri apskaičiavus romėniškais skaičiais ir gaunasi 666. Manau dauguma tai žino.

https://www.google.lt/search?q=vicarius+filii+dei+666&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwiQ9cWd-aDUAhXSZFAKHQYbCycQsAQIKA&biw=1138&bih=549#imgrc=2lOwJEOQfhBW9M:

O tai kokį arabišką skaičių atitinka lotyniškos raidės A,R,S,F,E? Pagal tavo nuorodą, tai 0. Tai taip išeina, kad penkios raidės atitinką tą patį skaičių? O kaip lotyniškais skaitmenim žymimas nulis?

Romėniška, ne arabiška A,R,S,F,E neatitinka jokio nulio. Nuliai ten surašyti tik tam, kad šitos raidės neatitinka jokiu romėniškų skaičių. O kaip yra žymimas romėniškai nulis, šito ir aš nežinau

Katalikų Bažnyčia tik tai ir daro, kovoja prieš Dievo žodį ir tai prasidėjo ankstyvoje Bažnyčioje nuo nikolaitų darbų, kurie tapo mokymu, išsikėlė žmogų "pražūties sūnų" (popiežių) į kuri įsikūnijo pats šėtonas. Tai sostas kuriame šėtonas sėdi po šiai dienai. Dievo šventovėje. kas yra Dievo šventovė? (1 Kor 6,19) Žmogaus kūnas yra Dievo šventovė. Štai kur sėdi šėtonas, popiežiuje.

Be komentarų tokiem argumentam... O sutarėm diskutuot Biblijos ir istorinio fono rėmuose...

Na jeigu tu matai ta dalį ne pagal Bibliją, tuomet tada viskas, ką parašiau tavo akimis turi būti  ne pagal Bibliją. Šiaip tai turėtum sakyti, kad gal interpretacija neteisinga. Nes aš tikrai susitarimų nelaužau.

Ieškojau internete, kas tai yra nikolaitų mokymas, bet nieko konkretaus neradau.   
   Apr 2,6: Nikolaitai – kažkokia pirmųjų krikščionių sekta. Kai kurie aiškintojai juos sieja su diakonu Mikalojumi (žr. Apd 6,5). Atrodo, apie juos, kaip netikrus apaštalus, kalbama ir 2 Kor 11,3-4. 12-15.
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Apr_2,6

Labiausia tikėtina versija, kad pats pavadinims kiles nuo įsteigejo vardo,  kuris anksčiau buvęs pagonis, ir savo mokyme bandė suderinti skiringų religijų mokymus. 

Kai kurios informacijos internete tiesiog nėra, o ir ta kuri yra irgi ne visada teisinga. Nikolaitai jie yra galima sakyti pirmoji organizacija, kuri organizavo pirmąją tik ką sėkminių dieną gimusia Kristaus Bažnyčia. O bet kuri Bažnyčia kuri tik organizuojasi tampa nebegyva. Martinas Liuteris atnešė prabudimą ir šimtai, tūkstančiai žmonių prabudo. Bet ką padarė žmonės nebelikus Liuteriui? Organizavosi. Tuomet Dievas iškėlė kita prabudima ir kita ir kita. Džonas Veslis, Cvinglis, Kalvinas ir t.t. ir visi jie vėliau organizavosi.

Įdedu du priešingus komentarus rusų kalba. Net nežinau kuriam, vienas kitam prištaraujančiam komentarui artimesnis tavo atsakymas .

Štai šitas, labai gerai aprašytas

Свт. Игнатий (Брянчанинов)   Не приидет Царствие
Божие с соблюдением, то есть Царство Божие
не придет приметным образом для
чувственных очей, ниже рекут: се зде, или
онде. Се бо Царствие Божие внутрь вас есть.
Это значит: надо оставить плотскую и
греховную жизнь, потом посредством покаяния
и жительства по евангельским заповедям
очистить и украсить душевный храм; по
совершении чего Святый Дух осеняет его,
совершает окончательное очищение и
убранство. В такой храм нисходит Бог и
учреждает в нем Свое духовное, невидимое, но
вместе вполне ощущаемое и познаваемое
царство. Кто приял внутрь себя Царство Божие,
тот может иметь ясное понятие о втором
пришествии Богочеловека, тот может узнать и
избежать антихриста или противостать ему. Кто
же не приял внутри себя Царства Божия, тот не
узнает антихриста; тот непременно,
непонятным для себя образом, соделается его
последователем;     

Kaštone, visa tai ką patalpinai, tai tik teologų teorijų ir pastebėjimų apmastymai. ...

Tai, ką ponas Andrius išdėstė pirmame šios temos poste, taip pat yra ,,tik teologų teorijų ir pastebėjimų apmąstymai", todėl turi lygiai tokią pačią vertę, kaip ir brolio Kristuje Jėzuje, Kaštono, patalpinta medžiaga.

Ne Sigitai, mano poste nėra teologu apmastymai, mes jais nesivadovaujame. Niekuo nesivadovaujame, kas yra nuo žmogaus. Ir mano poste yra teigiama, kad ta moteris yra RKB.

Klaidingai aiškina Dievo Trejybę ir padaro trys Dievus viename, kas neįmanoma, nes Dievas yra vienas, ne iš trijų asmenų, o  vienas. Vienas Dievas, vienas asmuo, nėra kitų šalia (Iz 45,5-6).

Andriau4 - nustebinai. Dievas yra vienas, bet kodėl Jis turi apsiriboti vienu asmeniu? Negi manai, kad pats Tėvas nužengė iš Dangaus, o ne per savo Sūnų, kaip teigia RKB mokymas. Vienas Dievas išreiškia vienybės principą, o ne asmenų skaičių.

O kodėl Dievas turi buti iš trijų asmenų? Kai Jis yra Vienas Asmuo. Taip, pats Tėvas nužengė iš dangaus  per savo Sūnų ir Dievo pilnatvė buvo Jėzuje.

Andriau, jei vieną dieną gautum nenuginčijamų įrodymų, kad Vatikane aukojami kūdikiai(tokios informacijos internete yra nemažai) - ką darytum? paliktum RKB, eitum pas protestantus, stačiatikius? Nesmerkčiau tokio sprendimo, bet ar tai ką nors pakeistų... visos problemos ne išorėje, nors papiktinimai ateina iš išorės (kaip ir įspėjimai), bet būtent mes patys, dėl savo mažo pamaldumo juos (papiktinimus) "suvalgome".

Aš ir nesu Romos katalikas. Aš gimiau ir augau Romos katalikų šeimoje, buvau kūdikis pakrikštytas, lankydavau katalikų bažnyčią, esu priėjęs pirma Komuniją, taip pat sutvirtinimo sakramentą, bet Dievo ten taip ir nesutikau. Sutikau Jį kitur, Jo žodyje, Biblijoje, Šventame Rašte. Ir nuo to laiko nuo Jo žodžio nebesitraukiu. Kad kai ateis Viešpats pasiimti savųjų, kad rastu manę Viešpaties žodyje. Ten kur ir turi buti Jo kiekvienas vaikas    

[Silvija]

Prišnekėjai tiek dalykų, kurie ne pagal šv. Raštą, kad net stebina - kaip gali jaustis Jo žodyje? Kokia dvasia tave palaiko tokį aršų? Juk tai, ką pasakei apie RKB (kad sunaikintų tave jei tik galėtų) tinka tau pačiam - ne mes juk tave puolam, o tu mus. Jėzus paliko įsakymą vieni kitus mylėti, Jis pirmas organizavo(si). Nes Dievas yra tobula organizacia - Švenčiausioji Trejybė, kurioje į Kristaus - tikrojo Dievo ir tikro Žmogaus - asmenį esame pašaukti sueiti ir mes, krikščionys.

Neskaldyk, Andriau, Kristaus kūno!

[Silvija]

Tiesa, nikolaitais buvo vadinami ir celibato nesilaikantys dvasininkai (daugiau - Krikščionybės Kronika, VAGA 1999).

[Andrius4]

Prišnekėjai tiek dalykų, kurie ne pagal šv. Raštą, kad net stebina - kaip gali jaustis Jo žodyje? Kokia dvasia tave palaiko tokį aršų? Juk tai, ką pasakei apie RKB (kad sunaikintų tave jei tik galėtų) tinka tau pačiam - ne mes juk tave puolam, o tu mus. Jėzus paliko įsakymą vieni kitus mylėti......

Silvija, nieko aš nepuolu. Tiesiog tave tai užgavo. Juk minėjau, kad ta tema yra jums skaudi. Tad jeigu tai yra per sunku? Siūlau palikti ta temą. Ir turėtum parodyti, kas būtent ne pagal Raštą? Ir žinai, nepyk, bet kur RKB turėjo pametus ta Jėzaus įsakymą mylėti vieni kitus? Kai žudė visus kurie nesutiko su ja? Ir tai turi sugrįžti. Tad kur vėl RKB tai pames?

[Silvija]

Tiesiog tave tai užgavo. Juk minėjau, kad ta tema yra jums skaudi. Tad jeigu tai yra per sunku? Siūlau palikti ta temą.

Tu turi išankstinį nusistatymą ir manai, kad viską žinai, kas kam skaudu ir užgaulu. O įsivaizduok, kad yra visai priešingai - manęs tai nežeidžia, tik negaliu nereaguoti, kai tu taip klysti.

Ir turėtum parodyti, kas būtent ne pagal Raštą?

Parodžiau:

Jėzus paliko įsakymą vieni kitus mylėti, Jis pirmas organizavo(si). Nes Dievas yra tobula organizacija - Švenčiausioji Trejybė, kurioje į Kristaus - tikrojo Dievo ir tikro Žmogaus - asmenį esame pašaukti sueiti ir mes, krikščionys.

Kai žudė visus kurie nesutiko su ja? Ir tai turi sugrįžti.

Kas čia per nesąmonė?

[Andrius4]

Tu turi išankstinį nusistatymą ir manai, kad viską žinai, kas kam skaudu ir užgaulu. O įsivaizduok, kad yra visai priešingai - manęs tai nežeidžia, tik negaliu nereaguoti, kai tu taip klysti.

Ne, aš nemanau, kad viska žinau. Niekas visko nežino. Aš tiesiog nelendu į tuos pokalbius jeigu nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Rašau tik tuose temose kurias suprantu. Gal dėl to ir susidaro klaidingas įspūdis, kad neva aš viska žinau. Bet taip toli gražu nėra. Ir aš labai džiaugiuosi, kad klydau manydamas, kad tai tave užgavo

Ir turėtum parodyti, kas būtent ne pagal Raštą?

Parodžiau:

Jėzus paliko įsakymą vieni kitus mylėti, Jis pirmas organizavo(si). Nes Dievas yra tobula organizacija - Švenčiausioji Trejybė, kurioje į Kristaus - tikrojo Dievo ir tikro Žmogaus - asmenį esame pašaukti sueiti ir mes, krikščionys.

Parodyk man Šventame Rašte, kad Jėzus organizavo(si) ir kad  Dievas yra tobula organizacija.

Kai žudė visus kurie nesutiko su ja? Ir tai turi sugrįžti.

Kas čia per nesąmonė?

Kas būtent? Ar kad RKB žudė protestantus? Ar kad vėl tos žudynės turi sugrįžti?

[Silvija]

Atsiprašau, nenoriu tęsti, viskas jau buvo pasakyta.