Įžiebkime daugiau ugnies maldos klubui ;)

[Diak. Tomas M.]

Reikia būtinai atgaivinti Maldos Klubą, nes jis atrodo labai "negyvas", reikia įžiebti tikrą ugnį! 

Pagal pradinį sumanymą tai turi būti gyva grandinė mūsų maldų ir kitokių prisidėjimų, kuri rodytų mums visiems besimeldžiantiems ir tiems už ką yra meldžiamasi, kad tai tikrai vyksta. Tas aktyvumas padrąsina kitus prisidėti, suteikia jau dalyvaujantiems akstino, o laukiantiems pagalbos duoda vilties, kad pagalba jau pakeliui.

Kiekvieną dieną jei gaunasi prisidėti viena ar kita įdėta intencija, parašome žinutę, kad ir vien palaiminimo ženklą "+", jei nenorime plėstis ar dėl kuklumo dorybės, arba parašome kiek daugiau jei yra noras.

Tada žmonės pastoviai jausis, kad maldos vyksta ir labiau links prisidėti arba jaus palaikymą, jei už juos meldžiamasi. Tokiu būdu pastoviai matysis tas maldos "judėjimas". Nes dabar mūsų Rožinis guli ant stalo, vietoje to, kad "karoliukai" slinktų tarp pirštų  

[Silvija]

Galima būtų pagalvoti: ar šiandieninis žmogus, kuris dirba, augina vaikus ir dar turi visokių visuomeninių įsipareigojimų, gali efektyviai melstis visą dieną turėdamas daug intencijų?

Ši mintis, aišku, kažkiek į šalį nuo temos, bet tik norėjau pamintyt čia, kad Dievas, ko gero, jau vien mūsų pastangas budėti maldoje įskaito kaip maldą. Užmiršau apie kurį dvasios žmogų pasakojama, kad jis gaudavęs tiek daug intencijų, jog  savo maldos metu tik maldingai perskaitydavo visą ilgą sąrašą, taip sakant, pranešdavo Viešpačiui  .

Manau, ir mūsų užtarimo malda gali vykti kiaurą parą, mintimis vis sugrįžtant prie turimų intencijų net ir dirbant. Gal ir  neblogai būtų jas užsirašyti, o Ryto maldoje persiskaičius, įsidėt į širdies rūbo, kuriuo tą dieną velkamės, kišenę. Dienos bėgyje – visko nutinka, pavyzdžiui kai kurias situacijas, kurias turime nukęsti, galima prisiminus paaukot tos dienos intencijomis ir, mano manymu, bus puiki malda. Aš net susikūriau tokią savo maldos praktiką, pavadindama ją ,,atsidūsėjimais"

Ir nebūtina kaskart vardinti to sąrašiuko. Štai meldžiantis popiežiaus intencijomis juk nereikia tiksliai jas įvardinti, užtenka pasakyti Dievui: ,,pritariu joms ir vienijuos maldoje", tai taip ir čia.

[Diak. Tomas M.]

Tikrai neįmanoma už viską melstis. Manau žmonės pasirenka intenciją pagal jų dvasinį "skonį".

Gal jauna mama melsis už vaikus, o gal kažkas neseniai išlydėjęs artimą anapus, melsis už mirusius, o tas, kuris kovoja su tamsa, melsis už kitus kovotojus ir pan. Visi mes pasirenkame tam tikrą mėgstamą ar labai mums artimą ir svarbią temą, kurią dvasiškai "kuruojame".

Kadangi aš labai ribotą laiką turiu maldai, tai dažnai sakau panašiai, kaip "už visas intencijas širdyje" arba "už visus TavoRankose narius"