Psichologo pagalba

[Vladas]

GJK,
pateiksiu viena liudijima.Vienas parapijietis turejo visokiu regejimu,girdejimu.Kaip suprantu nejo pas gydytojus,ejo i baznycia,dalyvavo Sv.Misiose,nezinau ar atgailavo,priimdavo komunija,iseidavo slapias.Viskas baigesi,liko tokie kaip valios sutrikimai,blaskymaisi,tas aisku irgi negerai,nepadirba,gal ir grupe reikalinga.Tokio pradziai medicinos psichologo gal ir reiketu,tik as labai abejoju del vaistu,prie kuriu pripranti ir tada tikrai buna labai sunku atprasti ir nesigulti i ligonine,nes tada vaistus neisvengiamai reikes vartoti.As is savo asmenines patirties patariu,kad nesusigadinti gyvenimo,naudotis,malda,baznycia,atgailos sakramentas,komunija,dvasios tevo vedimu,cia butu pirmas svarbus zingsnis,o del ligos gydymo,jei tikrai toliau vis tiek blogai,tada tikrai reikia vadinas nustatyti liga,visgi tiesa apie save svarbi,kad ir kokia skaudi ji butu.Ir aisku pradzioje medicinos psichologas,kuris paskui gali pasakyti ar tau reikia psichiatro.Matau didziausia beda del pripratimo prie vaistu,kad paskui jums nereiktu daug kenteti nuo chemijos.Cia tik kaip broliskas patarimas,nezinau kiek teisus,bet norisi tikrai tik gero.Laimingai.

[Augustas]

Žinoma, Vladai, šios Jūsų idėjos puikios.   

Augustai,
dėl mokslo, tai mano požiūris tiek į patį mokslą, tiek į čia išdėstytą hierarchiją yra kitoks,
tačiau nemanau, kad tai būtų prasminga aiškintis forume, bet galiu klysti ...

Na, aš manau, kad bendrosiose temose būtų visai neblogai panagrinėti mokslo filosofijos klausimus bei tai, kokią vietą mokslas užima tikrovės pažinime.

tiesiog dėl įdomumo klausimas -
kas mokslo autorius ?

Mokslo (taip pat ir psichologijos) autoriai yra du: vienas mokslo autorius yra Dievas, o kitas autorius (o jei tiksliau, tai bendraautorius) yra žmogus.

[Pilgrim]

Keliauninke,
situacija ne tavo vienos, bet dauguma vyresniosios kartos žmonių Lietuvoj užaugę
su Tridentine samprata ir tai normali situacija dėl objektyvių aplinkybių.

Tomai,
ar aš sakiau blogai 

Augustai,
jei mokslo yra du autoriai, tai kodėl mokslo veikaluose vengiama
šiuos abu autorius minėti ?
... mokslo filosofija ... tai kad viskas išsakyta įvairių mąstytojų tai
ir neturėtume, ką naujo pridėti.

[Augustas]

...
Augustai,
jei mokslo yra du autoriai, tai kodėl mokslo veikaluose vengiama
šiuos abu autorius minėti ?

Netikintieji nemini šio dieviškojo Autoriaus dėl to, kad netiki, jog jis apskritai egzistuoja.
O tikintieji mokslininkai nemini, nes 1) Dievas nėra jų mokslinio tyrimo objektas, bet tik subjektas; 2) kadangi Dievas yra bet kokio mokslinio darbo pirmasis Autorius, tai gal ir nėra jokio reikalo minėti tai, kas akivaizdu; todėl, kai mokslo veikalą pasirašome, Dievą turime minty.

... mokslo filosofija ... tai kad viskas išsakyta įvairių mąstytojų tai
ir neturėtume, ką naujo pridėti.

Tikrai dar ne viskas išsakyta, Pilgrim'e. Dar ir tolimoje ateityje bus galima pridurti nemažai prie to, kas jau buvo ir bus išsakyta.

[Diak. Tomas M.]

Augustai, jei turėsi laiko, manau ši paskaita atsakys, bent dalinai į Pilgrim užduotą klausimą dėl mokslo ir kodėl Kūrėjo pradėjo neminėti, nes čia ir susiję su Via Antiqua vs Via Moderna:


The Forerunners of the Reformation - with Dr Scott Hahn

Ir dar reikėtų prisiminti, ką Šv. Tomas Akvinietis pavadino visų erezijų motina.

[Augustas]

Gaila, bet angliškai moku tik tekstus skaityti. Angliška tartis man vis dar neįkandamas rebusas.  Tad jei kas nors, kam angliška tartis suprantama daug geriau negu man,  turės laiko, gal kokią nors tos Tomo pateiktos paskaitos santraukėlę parašytų?  Būčiau dėkingas.

[Diak. Tomas M.]

Gaila, bet neturėsiu laiko santraukai

Ten pasakoja apie reformacijos priešistorę, asmenis ir jų idėjas, kurios tik po kelių amžių apsireiškė savo pasekmėmis ir kaip Via moderna krypties mąstymas vis stūmė Dievą tiek iš mokslo, o vėliau ir iš gyvenimo sferų.

[Diak. Tomas M.]

Kaip tik į temą:

Paul C. Vitz: ,,Teologija duoda atsakymą į psichologijos neišsprendžiamas dilemas"

[Diak. Tomas M.]

Ir kas sakė, kad privaloma išlaikyti mokslų autonomiją ir painioti "lygius" (kad ir ką tai bereikštų ). Labai daug padaryta prielaidų, bet nežinia ar toms prielaidoms yra stiprūs pagrindai.

O skirtinguose lygmenyse esančių mokslų negalima painioti todėl, kad tada suabsoliutinama tai, kas neturėtų būti absoliutinama iš principo, ir tokiu būdu gaunama banali stabmeldystė. Todėl kiekviena mokslo šaka turi būti savo vietoje ir užsiimti savo tyrimais sau nustatytose ribose, kurias nustato konkretaus mokslo tyrimų sritis, metodika ir profesinė etika.

O dėl mokslų - mokslas tiria tam tikrus reiškinius tai ir yra jo sritis ir "autonomija".  Tačiau vargiai ar psichologas - konsultantas gali išlikti objektyvus ir neperžengti psichologijos mokslu ribų. Kitaip tariant mokslas turi ribas, žmonės nebūtinai jų paiso.

Visiškai teisingai pastebėjai, Donatai. 

Augustai, čia keletas minčių, kodėl atskirų dalykų izoliavimas nėra tokia jau gera idėja. Ir pagalvok, juk Dievo sukurtas pasaulis yra vientisas, visaapimantis ar ne?

While I was teaching, my husband attended an art school and chose to do many projects that dealt with science.  He would come home and ask me all sorts of questions, but there were very few I could answer, because none of them were on the tests that I had taken.  His questions were of a practical nature, overlapping various branches of science, and I just wasn't equipped with the tools to find answers for him.  I couldn't look up those answers in a textbook! [...]

Through my husband's persistent questions, I also became aware of another problem.  I had been trained to think of science topics as fitting into neat little boxes.  It almost became a joke between us, when he would ask a question, for me to respond with, "I can't answer that because it's physics (or any other branch of science), not chemistry."  However, most of his questions didn't fit in tidy little boxes.  They crossed disciplines frequently.  Finding an answer would require being able to pull together ideas from multiple branches of science.  That was unheard of in my educational career!  How refreshing and exciting to see Mason's emphasis on the Science of Relations.  Not only was I to develop relationships with many different branches of knowledge and ideas, but I would discover the overlap and interconnectedness between the different subjects as well.

[Augustas]

Kaip tik į temą:

Paul C. Vitz: ,,Teologija duoda atsakymą į psichologijos neišsprendžiamas dilemas"

Labai į temą.  Ypač ši citata iš to straipsnio:
"Prieš keletą dešimtmečių žmonės, ieškantys gyvenimo tikslo ir prasmės, dažnai tą bandydavo rasti psichologijoje. Šiandien daugelis pripažįsta, kad psichologija to negali suteikti, tačiau religija ar dvasingumas – taip."

Augustai, čia keletas minčių, kodėl atskirų dalykų izoliavimas nėra tokia jau gera idėja. Ir pagalvok, juk Dievo sukurtas pasaulis yra vientisas, visaapimantis ar ne?

Beje, niekas ir nekalba apie tai, kad reikia izoliuoti atskirus dalykus vieną nuo kito. Čia veikiau kalbama apie tų dalykų ribų suvokimą ir tai, kad vienas dalykas negali pakeisti kito dalyko. Kitaip tariant, čia  kalbama apie tai, kad psichologija negali pakeisti teologijos, o teologija negali pakeisti psichologijos. Jei šį teiginį supratai, tai viskas tvarkoje. Tema išsemta.

[kukulis]

Osipovas apie "nugaišusias žiurkes" :
https://www.youtube.com/watch?v=ToN843d-SCY

Dar viena mintis.
Dabar skaitau knygą Morgan Scott Peck "Melo žmonės". 84 puslapyje patiko tekstas, pacituosiu.

Nors apie jausmus pacientams yra daugybė specialiosios literatūros, niekada neteko skaityti konkrečiai apie pasišlykštėjimą. Informacijos apie tai trūksta dėl kelių priežasčių. Pasišlykštėjimas taip dažnai būna neatsiejamas nuo blogio, kad vargu ar įmanoma rašyti apie vieną, nepaminint kito, o kadangi blogio problema paprastai likdavo psichiatrinių tyrimų nuošalyje, tas pats nutiko ir šio jausmo tyrimams. Be to, psichoterapeutai paprastai būna malonūs žmonės ir tokia kraštutinė neigiama reakcija galėtų kaip reikiant pakenkti jų reputacijai.  Be to, kadangi šis jausmas - itin nemalonus, absoliuti dauguma psichoterapeutų vengia artimai bendrauti su blogio apimtais pacientais. Galų gale, kaip minėjau, labai mažai blogų žmonių pasiryžta psichoterapiniam gydymui. Neskaitant pavienių atvejų, tokie žmonės paprastai griebiasi bet ko, kad tik išvengtų praregėti padedančio gydymo. Todėl psichoterapeutams yra tikrai sudėtinga ilgiau bendrauti su blogais žmonėmis, kad galėtų išsamiau panagrinėti jų arba savo reakcijas.