Kodėl aš esu katalikas?

[Silvija]

Statistikos statistika: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-02-arturas-lukasevicius-kokios-katalikybes-formos-vyrauja-siandienineje-lietuvoje/88637/comments#list

[Augustas]

Na, aš esu katalikas todėl, kad tik RKB patyriau, kas yra tikroji autentiška laisvė ir išsiskleidimas. Iki tol klaidžiojau beveik visur. Mano kelyje buvo ir marksistinis-leninistinis ateizmas, ir sekuliarinis humanizmas (pastarasis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo), ir hinduizmas (jogos pavidalu), ir truputis dzenbudizmo meditacijų, ir laikraštinės astrologijos, ir seksualinės revoliucijos padarinių. Bet tik katalikybėje pavyko rasti autentiškumą, kurio visą tą laiką (t.y. maždaug nuo 1989 metų iki katalikybės autentiško atradimo 1996 metų pavasarį) ieškojau kitur.

[Silvija]

Ačiū labai, Augustai

Minėjai, kad esi charizminio judėjimo atstovas, gal norėtum pasisakyti dar ir šia tema?:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,237.0.html, nes mes pradėjom, bet užmetėm... aišku, jei tik turi ūpo.

[Augustas]

Na, ūpo tai turiu, bet net nežinau, ką norėtumėte sužinoti. Tad teks palūkėti konkrečių klausimų man.

[Sigitas]

Skaičiau jūsų pasisakymus šioje temoje. Labai įdomu. Yra ko pamąstyti.
Pats esu kataliku, nes mane Dievas taip pašaukė. Bet noriu pradėti nuo pradžių.

Pradžioje mane tėvai pakrikštijo man dar savęs neatsimenant. Vėliau, gal kokios trečios klasės pabaigoje, vasarą, pas vieną tetulytę vienuolę su sesėmis ėjau ruoštis pirmosios komunijos. Visa tai buvo taip faina ir paslaptinga (gi komunistiniais laikais niekam negalėjome prasitarti apie tai). Dar vėliau buvo labai faina atrakcija senelių kaimo bažnyčioje, kai mums priskyrė dar po vieną kūminą ir vyskupas paplekšnojo per žandą, vadinamosios dirmavonės (sutvirtinimo sakramentas). Po to buvo maištingasis laikotarpis, kai močiutei ir visiems namiškiams pasakiau, jog Gagarinas apskrido aplink žemę ir nematė jokio ten dievo, tad Dievo nėra. Įstojau į komjaunuolius, pats pirmas savo klasėje. Taip miriau dvasiškai iki kokių 23 metų, kol neįvyko didžiausia mano gyvenimo tragedija - skyrybos su žmona. Tada pradėjau ieškoti teisybės ir Dievas vėl gavo leidimą egzistuoti mano gyvenime. Pradėjau studijuoti KUPF ir čia sutikau keistų jaunuolių, studijuojančių Bibliją.
Prisitryniau ir sužinojau, jog Jėzus Kristus numirė už mane ir prisikėlė, kad galėčiau gyventi. Taip aš įtikėjau ir tapau protestantiškų pažiūrų karštas Dievo vaikas.

Ruošiausi krikštui vienoje Klaipėdos protestantiškoje bažnyčioje ir netikėtai radau Biblijoje šitokį užrašą: ,,Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas" (Ef.4,5). Prisiminiau, jog esu jau kartą pakrikštytas, kaip man sakė tėvai. Jeigu kartą jau pakrikštytas, tai kam dar krikštytis? Taip nuplaukė mano svajotasis pakrikštyjimas baltijos jūroje panardinant. Po to, tą pačią vasarą, po egzaminų sesijos, visą savaitę dalyvavau krikščioniškoje stovykloje, aukštaitijos nacionaliniame parke.

Grįždamas namo važiavau miesto autobusu pro statomą bažnyčią ir pamačiau, jog žmonės išlipa iš autobuso ir eina į pamaldas, pamaniau - kodėl ir man ten nenuėjus? Vos įėjau į bažnytėlę, prie pat durų nusimečiau kuprinę, stoviu visas prasmirdęs dūmais ir prakaitu, o širdy toks gilus gilus supratimas, jog parėjau namo - čia, švento Juozapo darbininko parapijos banyčia yra mano namai! Maištavau prieš Dievą, nenorėjau eiti iš jaukios protestantiškos bendruomenės, tačiau pamažu sutikau ir čia tikinčių jaunuolių, taip ir pasilikau, panašiai jau 18 metų esu katalikas. Sudegė ta medinė maža bažnytėlė, pabaigė statyti didelę mūrinę, šaltą bažnyčią, bet tikroji Bažnyčia tai ne sienos ir ne plytos ar akmenys, tai  žmonės, Dievo surinktoji tauta!

Štai todėl esu katalikas, bet visų pirma esu krikščionis. 

[arabele]

Kaip gražiai parašyta
Niekada neklausiau savęs kodėl esu Katalikė. Kiek save pamenu tiek esu su tuo susijusi, tėvai pakrikštijo mažą lėlytę. Pirmos kumunijos prėjau su visu būrių mergaičių pasipuošusių baltom suknytėm, padirmavojo dar viena šventė. Mokykloj turėjau nuostabią tikybos mokytoja kuri tikriausiai įskiepijo supratimą paie Dievą ir jo reikšmę mano gyvenime. Nuo tada visada stengiuosi būti šalia Dievo nežinau kas būtų jei nebūtų tų visų įvykių niekada neanalizavau kuo geresni katalikai už kitus ar kuo jie blogesni aš esu Katalikė, nes per tai galiu mylėti Dievą manau todėl esu.

[kukulis]

Vakar ir šiandien mąsčiau mąsčiau, ir apsisprendžiau parašyti savo atsivertimo istoriją

Visų pirma, pats temos pavadinimas "Kodėl aš esu katalikas" įpareigoja ne vien papasakoti pačią atsivertimo istoriją, bet dar atsakyti į klausimus "kodėl ne pravoslavas, ne reformatas ar ne musulmonas".

Aišku, logiškiausias atsakymas tubūt būtų: "Dėl to kad gimiau ir augau Lietuvoje, o čia visi katalikai"  .

Va su šitu klausimu mintyse ir planavau, ką čia rašysiu

Pirmiausia pats atsivertimas.

2009 metų rudenį, įvykus krizei, mane atleido iš darbo Kaune ir beieškodamas internete darbų siūlymų, radau skelbimą darbui Vilniuje. Mano profesija - kompiuterių programuotojas. Važiavau  į pokalbį dėl darbo, įsijungiau Marijos radiją. Įsijungiau: kalba rožinį. Išjungiau. Neįprasta klausyti maldų ir kažkoks nesmagumo jausmas... Po to pagalvojau "kodėl man turėtų būti nesmagu klausyti, juk nesenai buvau išpažinties". Vėl įsijungiau ir praklausiau iki galo. Kažkaip keistai graudu buvo.

Vėliau važinėjau į darbą kasdien į Vilnių su grupe žmonių kurie kaip ir aš, gyvendami Kaune, dirbo Vilniuje. Žiemą darbovietė suorganizavo futbolo žaidimą salėje. Sudalyvavau. Pritryniau pūsles ant kojų ir šiaip privargau . Tą dieną vežė mašina kitas žmogus iš mūsų važinėtojų grupės, todėl, kadangi užtrukau ir negrįžau su grupe, teko grįžti traukiniu arba autobusu. Autobusų stotyje belaukiant užkalbinau merginą. Paaiškėjo, kad ji sakralinės muzikos giedotoja, gyvenanti Maskvoje, Lietuvoje pernakvojusi pravoslavų vienuolyne, ir dabar važiuoja į sakralinės muzikos festivalį Bulgarijoje. Ji pasakojo, kaip sunku yra gyventi Maskvoje, nes didelės kainos daug imigrantų ir t.t. Aš tuo tarpu pasigyriau kad Lietuvoje Šiluvos miestely kepa labai skanią duoną. Na kalbėjom apie šį bei tą. Kažkaip labai draugiškai išsikalbėjom.

Šiaip buvo man didelis nuovargis po to sporto ir šiaip važinėjimas kasdien į Vilnių išvargindavo. Pradėjau mąstyti apie gyvenimo prasmę. Vis galvojau: "jeigu mirsiu, tai ar mano prisiminimai, esantys smegenyse mirs kartu su manimo ar ne". Taip pat paskatino vieno draugo, dirbančio ligoninėje felčeriu, pasakojimas, kad žmonės su sutrenktomis smegenimis, ligoninėje klejoje ir pridirba visokių nesąmonių.

Taigi.

Googlėje įvedžiau frazę "does God love me"? Vienas iš paieškos rezultatų, buvo vienas induistų puslapis spiritualresearchfoundation.com . Ten dogmatika daug kur prasilenkia su krikščionybe, tačiau man buvo labai įdomu tą puslapį skaityti. Ten išdėstyta didelė dalis induistų religijos doktrinos. Man, kuriam kilo klausimas, "ar smegenyse žmogaus atmintis", kažkaip paguodžiančiai buvo skaityti ten išdėstytus žmogaus "būties komponentus", tipo : gyvybės kūnas, emocinis kūnas, intelektinis kūnas ir t.t. gerai nepamenu, jei smalsu, galite tame saite paieškoti.

Taip pat tame puslapyje radau patarimą, ką reikia daryti, norint žmogui tobulėti. Atsakymas buvo MALDA. Ten parašyta, "melskitės savo religijos malda". Toliau pateikta lentelė, kokią religiją kokia malda atstovauja Katalikams buvo priskirta Marijos pasveikinimo malda. Patarimas buvo toks: melstis ištisai mintyse be sustojimo, kada tik įmanoma. Ar dirbant, ar keliaujant, ar bet ką kitą darant, kartoti mintyse tą maldą.

Na ką, pradėjau..

Po dviejų dienų kažkas pasidarė ... pajutau kažką panašaus, kaip klausydamas rožinį kada važiavau į darbo pokalbį, tik kelis kartus stipriau. Taip pat pajutau keistą paties savęs nešvarumo pojūtį....

Čia ir buvo mano atsivertimas tikrasis.

Pusę metų po to buvau labai didelėje euforijoje. Regis Dievas išgydė nuo kažkokio pesimizmo ir liūdesio. Aš iš tiesų patikėjau kad Jis yra.
Na sekantis etapas buvo tas, kokią religiją pasirinkti. Aš kadangi skaičiau tą induistų puslapį buvau labai prijaučiantis induistams. Tame puslapyje buvo man neaiškumų, kuriuos bandžiau išsiaiškinti, susirašinėdamas su kažkokiais indais kurių emailai buvo nurodyti tame puslapyje. Deje, atsakymai buvo kažkokie ... netikri. Regis, dažnai jie ir mano klausimų nesuprato. Pvz. vienas iš klausimų buvo "ar kitose planetose yra protingos gyvybės"? Atsakymas buvo kažkoks baisiai filosofinis ezoterinis apie kažkokias visatas erdves ir pan.. žodžiu košė makalošė. Aš vieno kunigo paklausiau tą patį klausimą, kuris pas mus ėjo kalėdoti. Jis atsakė labai paprastai, maždagu "gal ir yra, bet mums jų egzistavimas labiausiai įdomus dėl santykio su Kristumi" t.y. gali būti kad kita gyvybės ryšis atperkama kitokiu būdu arba net nenupuolė.

Šis atsakymas man labai patiko na, ir apsisprendžiau likti kataliku

Sekantis etapas buvo mano įstojimas į Marijos Legioną, bet jaučiu čia labai daug jau prirašiau, todėl vėliau. Taip pat norėjau parašyti kas buvo metai prieš tą mano atsivertimą; taip pat buvo planas pradėti pasakoti net nuo savo vaikystės ...

Bet gal vėliau

P.S.
Perskaičiau savo postą ir kažkaip atrodo ne taip išsireiškiau atsivertimo momentą.
Iš tiesų mano atsivertimo momentu buvo kažkas nerealaus. Kažkoks nerealus džiaugsmas ir graudulys vienu metu... žodžiu, kas tą patyrė, turbūt supras

[Silvija]

  labai ačiū, dosniai taip. O galima paklausti?

Kaip suprantu, buvai krikštytas kataliku, nes eidavai išpažinties. Kaip dabar manai, ar tai galėjo turėti reikšmės, kad vėl grįžai namo?

[Sigitas]

Labai įdomus brolio Kukulio atsivertimo liudijimas! 

...Kaip suprantu, buvai krikštytas kataliku, nes eidavai išpažinties. Kaip dabar manai, ar tai galėjo turėti reikšmės, kad vėl grįžai namo?

Nors klausiama ne manęs, bet..
Esu tvirtos nuomonės, jog tėvų ir senelių skiepytas tikėjimo medis duoda savo vaisių. Labai džiaugiausi, kai šviežiai įtikėjęs žinojau poterius, mokėjau deramai elgtis bažnyčioje, visas religinių žinių bagažas susigadyjo. Atsimenu, kaip mano močiutė (mamos mama, dabar jau amžinatilsį) apsidžiaugė, sužinojusi, jog atsiverčiau. Ji man pasakė, jog ji žinojo, kad Dievas jos maldas išklauso. O man tuomet buvo tokia didelė nuostaba - tai močiutė visą laiką už mane meldėsi? 

[Perlas]

Kodel esu kataliekas?.....Todel, kad Dievas dar pries pasaulio sukurima nusprende pasaukti mane i bendryste su juo. Atejus laiko pilnatvei, jis tai ir padare.

[Pilgrim]

Bet į bendrystę esame pašaukti visi ir ją išgyvename būdami evangelikais, liuteronais, stačiatikiais, sekminininkais ... tačiau kodėl katalikybė ? Ar tai, kad tėvai ir visa giminė katalikai, ar kad tauta katalikiška, ar ... kodėl būtent katalikai ?

[Perlas]

Lietuviu tauta jau seniai nebera katalikiska, nes jokioje katlikiskoje salyje nebutu istatymu iteisintos dar negimusiu vaiku zudynes, kai vaikai isplesiami is motinos isciu.

[kukulis]

Manau tu teisus, tik nesu tikras dėl žodžio "seniai".

O kaip tau ta pilnatvė atėjo, jei nėra per daug asmeniška, gal galėtum pasidalinti?

[Perlas]

Viena diena Dievas atvere, jog pragaras yra tikras ir as einu tiesiai i ji. Dave pasirinkti, kur noriu praleisti amzinybe - atskirtam nuo jo ar kartu su juo, tai as viska apmastes nusprendziau, jog noreciau praleisti amzinybe su Dievu. Taip musu keliai ir susiejo.

[Pilgrim]

nes jokioje katlikiskoje salyje nebutu istatymu iteisintos dar negimusiu vaiku zudynes

Ahaaa  vadinasi ieškome katalikiškų valstybių ... Šiose Europos valstybėse: Andoroje, Maltoje, San Marine ir Vatikane,  abortas apskritai neleidžiamas. Vadinasi keliamės gyventi į Vatikaną 

[Diak. Tomas M.]

Po paskutinio pokalbio labai abejoju, kad Perlas yra katalikas, arba jis priklauso kažkokiai grupei, kuri ant ribos virsti sekmininkų tipo sekta.

Dabar norėjau Perlai tavęs paklausti, ar tu sutinki, kad Švč. Mergelė Marija yra Dangaus Karalienė, Išminties Sostas ir Dievo malonių tarpininkė?

[Perlas]

Kur taip Dievo Zodis moko?

[Diak. Tomas M.]

Klausiu tiesiai - ar tu esi Romos Katalikas?

[Perlas]

Ne, as nesu Romos katalikas, esu tiesiog katalikas.

[Diak. Tomas M.]

O "tiesiog katalikai" pripažįsta, kad Popiežius yra Kristaus vietininkas žemėje ir vyriausias Kristaus įsteigtos Bažnyčios ganytojas?