Apie Advento žvakes

[Diak. Tomas M.]

Giedrė papasakojo kažką, ko niekada nežinojau. Na, aš dar toks naujokas liturgijos ir tradicijos vandenyse, tad pagalvojau, gal ne vien man tai bus naujiena ir naudinga

Ar jau namuose turite adventines žvakes? Aš šį kartą turiu ir nepavėlavus pašventinau žvakes Bažnyčioje, be to pagal visą tvarką - trys violetinės, viena rausva, o šv. Kalėdoms ir baltą turiu. 

[Silvija]

Ši tradicija tikrai ne lietuviška ir dar visai neseniai Lietuvoje niekas to nedarė. Bet, sakyčiau, labai graži tradicija, todėl ją mielai savinamės . Mūsų katedroje jau dega pirmoji Pranašų žvakė, kuri uždegama pirmąjį Advento sekmadienį (tiksliau, jo išvakarėse, saulei nusileidus, kai Adventas ir prasideda).

Kaip Facebook'e jau skelbėm, Pranašų žvakė simbolizuoja:

Pranašų žvakė – Iz 9, 1: ,,Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė".

Malda, kalbama uždegus pirmąją Advento žvakę

Dieve, mūsų Tėve! Tu pamilai šią žemę ir jos gyventojus, todėl atsiuntei savo Sūnų, kuris tapo mūsų Broliu ir, gelbėdamas mus, atidavė savo gyvybę ant kryžiaus. Tačiau Tu, Tėve, prikėlei Jį iš mirties ir išaukštinai, kad mes visuomet galėtume su pasitikėjimu ir viltimi žvelgti į Tave. Tavo Sūnus Jėzus yra gyvas čia, mūsų bendruomenėje, ir Tu nuolat kvieti mus Jį atpažinti ir pamilti. Šiandien mes pradedame švęsti Adventą – džiaugsmingo laukimo, budėjimo, atsinaujinimo dienas. Ši uždegta žvakė tegul liudija mūsų troškimą priimti Jėzų į savo širdis ir drauge su Juo Tave garbinti, Tau dėkoti, visų žmonių Tėve. Tu per amžius esi didis savo gailestingumu ir meile. Amen.

O aš sau dar taip išsiaiškinu: Seno Testamento žmogus (tai tas, kuris nepažįsta Gyvojo Dievo) savo juodoj nevilty (ką simbolizuoja tamsus lapkričio ir gruodžio laikas) remiasi tik Izaijo pranašyste ir tiki, kad dar ne viskas prarasta, kad ateis tikroji Šviesa į jo širdį, tereikia laukti Mesijo - pranašystės išsipildymo. Bet laukimas varginantis, tarytum temptų jungą vienas.

Naujojo Testamento žmogus, tas, kuris jau priėmė Jėzų Kristų, labiau apdovanotas - jis jau žino, kad Kristus atpirko mus, todėl tas laukimas yra džiugus

Platesnį žvakių spalvų ir reikšmių aprašymą galim rasti čia: http://www.kazimiero.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=196:advento-vainikas&catid=66:kiti&Itemid=115

[Silvija]

Dar, beje, labai gera išgyventi Adventą kasdien, ne tik sekmadieniais, su skaitiniais iš Izaijo ir Evangelija, sekant Dievo tautos (ir mano paties) kelią į Gyvojo Dievo atradimą. Štai pavyzdžiui šiandienos, trečiadienio, skaitinyje tiesiog galime matyti jau išsipildžiusią NT vietą (kai Jėzus ant kalno išgydo ir pamaitina vargdienius žmones):

Iz 25   

6 Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms

puotą su skaniausiais valgiais,

puotą su rinktiniais vynais, –

pokylį su gardumynais

ir grynais, geriausiais vynais.

7 Šiame kalne jis nukels tą šydą,

kuris dengia visas gimines,

tą nuometą, kuris gobia visas tautas.

8 Jis visiems laikams sunaikins mirtį.

Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų.

Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje.

Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo VIEŠPATS!

9 Tą dieną bus sakoma:

,,Štai šis yra mūsų Dievas!

Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo!

Šis yra VIEŠPATS, juo mes pasitikėjome!

Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!"

10 VIEŠPATIES ranka ant šio kalno ilsėsis,

bet Moabas bus vietoje sumintas

kaip šiaudai į liūną.

[Jazminas]

Ši tradicija tikrai ne lietuviška ir dar visai neseniai Lietuvoje niekas to nedarė. Bet, sakyčiau, labai graži tradicija, todėl ją mielai savinamės . Mūsų katedroje jau dega pirmoji Pranašų žvakė, kuri uždegama pirmąjį Advento sekmadienį (tiksliau, jo išvakarėse, saulei nusileidus, kai Adventas ir prasideda).

Naujojo Testamento žmogus, tas, kuris jau priėmė Jėzų Kristų, labiau apdovanotas - jis jau žino, kad Kristus atpirko mus, todėl tas laukimas yra džiugus

Platesnį žvakių spalvų ir reikšmių aprašymą galim rasti čia: http://www.kazimiero.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=196:advento-vainikas&catid=66:kiti&Itemid=115

Silvija, ačiū už nuorodą. O kuo skiriasi Pranašų žvakė nuo įprastinių keturių Advento žvakių (trys violetinės, ketvirtoji rožinė)? Ar tos keturios žvakės kiekviena turi savo pavadinimus? Man naujiena, kad ir namuose, ne tik bažnyčioje, reikia jas turėti.

[Silvija]

Taip, kiekviena žvakė turi savo pavadinimus, bet nėra jokio įpareigojimo tikintiesiems jas būtinai turėti namuose

Be Pranašų žvakės kitos yra: antroji - Betliejaus žvakė (Mch 5, 1), trečioji - Piemenėlių žvakė (Lk 2, 9-10), (ji yra rožinės spalvos, nes simbolizuoja didį džiaugsmą (Gaudete sekmadienis)) ir ketvirtoji - Angelų žvakė – Lk 2, 11-12.

Penktoji, stovinti vainiko viduryje, baltos spalvos žvakė, uždegama per Šv. Kalėdas, ji reiškia žmonijos laukiamą jau atėjusį ir vis ateinantį Jėzų Kristų.

Platesnio aprašymo failą galima parsisiųsti iš čia: http://skrynia.lt/modules.php?name=Downloads&d_op=search&query=ADVENTO%20VAINIKO%20%DEVAKI%D8%20MALDOS

[Giedrė]

Smagu, kad pradėjote diskusiją  apie advento žvakes. Mes namuose jau daug metų statome tris violetines ir vieną rausvą žvakę. Kad nebūtų daug darbo, turiu keturių atšakų žvakidę, kurią naudoju tam reikalui. Turiu dar nusipirkusi dekoratyvinį dirbtinį vainiką, kurį uždedu ant žvakidės apačios. Gaunasi gražus vainikas su paaukštintomis žvakėmis, o darbo nedaug - tinka skubantiems.  Iš tikrųjų labai gražu natūralus eglių šakų vainikas, bet dažniausiai pritrūksta laiko tokį nusipinti, o be to pradeda byrėti spygliai.

Šiemet dar sužinojau, kad šv. Kalėdų dieną pridedama dar viena (jau penktoji žvakė) balta. Tai dar turiu ir baltą žvakę, kurią degsiu per šv. Kalėdas atskiroje žvakidytėje. Prasmes jau labai gražiai paaiškino Silvija. Man adventinės žvakės namuose toks įprastas ir natūralus dalykas, kad net nesusimąsčiau privaloma tai, ar ne, nes ir taip visuomet statome. O šįmet dar netgi suspėjau laiku pasišventinti žvakes - man tai atrodo svarbiausia.

Mūsų šv. Antano bažnyčioje Kaune adventinis vainikas statomas pagal švedų tradiciją t.y. visos keturios žvakės baltos, bet aš namuose laikausi senesnės tradicijos su trimis violetinėmis ir viena rausva. Manau kad tos spalvos - visuotinė liturginė tradicija, kuri vis dar labai gyva advento metu Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje. O ir mūsų kunigų rūbai dabar violetiniai, atkreipkit dėmesį.

Kiek žinau,  dar prieš sovietmetį Lietuvoje irgi buvo adventiniai vainikai, o vietos bitininkai nuliedavo natūralaus vaško žvakes. Žmonės tada neturėdavo dažų, tai žvakės būdavo natūralaus vaško spalvos. Be to, kaip skaniai medumi kvepia tokios žvakės... Deja, per sovietmetį viskas nunyko, todėl dabar daugeliui atrodo svetima, o iš tiesų toji tradicija - labai sava. Kaimynams papasakojau apie tą tradiciją, tai sakė, kad nieko nežinojo. Okupacija daug žalos padarė, daug ką ištrynė iš atminties, sunaikinta, bet juk galima atkurti, išmokyti vaikus.

Kadangi natūralaus vaško žvakės dabar labai brangios, tad perku paprastas spalvotas žvakes iš prekybos centrų. Tik vienas perspėjimas: netyčia nenusipirkite aromatinių žvakių, nes jos gali sukelti čiaudulį šeimos nariams arba alergijų turintiems svečiams. Sėkmės statant vainikus savo namuose.

[Silvija]

Manau kad tos spalvos - visuotinė liturginė tradicija, kuri vis dar labai gyva advento metu Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje. O ir mūsų kunigų rūbai dabar violetiniai, atkreipkit dėmesį.

Tikrai taip Daugiau apie liturgines spalvas: http://dievogarba.wordpress.com/2011/12/21/liturgines-spalvos/

Bažnyčia turi šešias oficialias liturgines spalvas. Pirmoji – balta, yra naudojama Kalėdų ir Velykų laikotarpiais, mūsų Viešpaties šventėms (išskyrus Jo Kančios minėjimus), švč. Mergelės Marijos, angelų ir šventųjų šventėse. Raudona naudojama Verbų sekmadienį, Didįjį penktadienį, Sekminėse ir tų šventųjų, kurie mirė kankinio mirtimi, šventėse. Raudona simbolizuoja ugnį ir kraują. Žalia yra eilinio laiko spalva. Tai yra augimo, gyvenimo ir vilties ženklas. Violetinė yra naudojama per Adventą ir Gavėnią, taip pat mišiose už mirusius. Violetinė stula dėvima Atgailos sakramento metu. Violetinė spalva simbolizuoja atgailą ir lūkestį. Mišiose už mirusius vietoje violetinių rūbų gali būti dėvimi balti arba juodi. Rožinės spalvos rūbai gali būti dėvimi vietoj violetinių trečiąjį Advento sekmadienį ir ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį. Tai mūsų džiaugsmo išraiška, nes violetinė šviesėja link baltos – mūsų Viešpaties Prisikėlimo arba Gimimo šventė jau arti. Ir pagaliau auksiniai arba sidabriniai rūbai gali pakeisti tos dienos liturginę spalvą labai iškilmingose šventėse, tokiose kaip Kalėdos ir Velykos.