Kodėl pasaulinis homoseksualizmo plitimas yra lydimas islamo plitimo?

[Augucka]

Man asmeniškai yra dalykų, kurie islame patinka. Tai, kad jų moterys dėvi burkas, rodo kuklumą ir nuogo kūno nedemonstravimą, kad nesukeltų bereikalingų geidulių, kas yra laikoma nuodėme. Lygiai to paties moko ir Biblija, tačiau krikščionių moterims tai nė motais ir vaikšto nuogais užpakaliais, atsiprašant.
Tikri musulmonai nerūko, nevartoja narkotikų, negeria alkoholio argi tai nenuostabu? Tai yra baisios nuodėmės prieš Dievą.
Tikri musulmonai nevalgo kiaulienos, o kita mėsa turi būti tik halal.
Tikri musulmonai nepropaguoja nesantuokinio lytinio gyvenimo ir daugel kitų dalykų, ko mes turėtume iš jų pasimokyti. Dėl to jie, matydami kaip "krikščionys" gyvena - mūsų nesupranta ir smerkia. Tai yra normalu, nes mes gyvename nuodėmingai. O nuodėmė visose religijose yra nuodėmė.

[Augucka]

Ir dar, grįžtant prie temos, manau, kad mes, katalikai darome per mažai, ir per mažai giname savo teises. Katalikų bažnyčia yra daugelio eretikų nekenčiama. Sakau eretikų, nes tai tie patys katalikiškai pakrikštyti žmonės, tačiau savo bažnyčios nekenčia dėl būtent tų kelių pedofilijos ir homoseksualumo skandalų, ir kunigų, gyvenančių kitose basiose nuodėmėse, tokiose, kaip girtuoklystė, paleistuvystė ir t.t. Tokią nuomonę susiformavo, kurią dabar atitaisyti yra labai sunku. Kad ir kiek aš asmeniškai bandau aiškinti žmonėms, kad yra daugybė nuostabių žmonių, nuostabių kunigų ir kitų bažnyčios tarnų, nei kiek negelbėja. Va tas šaukštas deguto ir pagadino visą medaus statinę....

Ir dar pasicituosiu save pačią, nes kilo minčių šia tema.
Žiūrėkite, kaip šėtonas džiūgauja įsiskverbęs į mūsų bažnyčią: jis ne tik, kad apnuodijo tas tarnaujančias sielas, kurios pasidavė jo gundymams ir padarė šias mirtinas nuodėmes, bet per tai, kaip apnuodijo šimtų tūkstančių tikinčiųjų sielas, kurie visa tai pamatė ar išgirdo ir kas pasėjo jų sielose abejones dėl mūsų bažnyčios šventumo ir daugelis nusigręžė nuo katalikybės pereidami pas protestantus ar kitas denominacijas. Kokį didelį darbą piktasis atliko. Štai čia yra didelio masto šėtoniškasis žygdarbis.
Visa tai parodo, kad padarytas gėris yra užmirštamas greitai, o padarytas blogis išlieka labai ilgai ir kad jį atitaisyti reikia įdėti labai labai daug. Kartais net ir neatitaisoma.
Tai rodo, kad blogis kaip būtis, mums Dievo žmonėms iš prigimties yra nenatūralus ir jei jis įvyksta, tuomet visa mūsų esybė tiesiog yra apnuodijama ir šie nuodai veikia ilgai.

[Agnietė]

Bet tai mane tik skatina atsiversti patį ir melstis.

Augustai, tai tu dar neatsivertes? 

[Silvija]

Erika, atsiversti mes kiekvienas turime kasdien. Tereikia save pabandyt pastebėt iš šono: kaip pradedu dieną, kaip žvelgiu į sutiktą žmogų, ką ir kaip apie jį galvoju, ar mano veiksmai nėra dviprasmiški ir t.t. Ar nepaaiškės, kad yra dar daug sričių, kur turime stipriai padirbėt?

Tai kova, kuri tęsis iki pat galo

[Augustas]

Va būtent. 

[Giedrė]

Na, nežinau, Augucka, bet man tarp burkos nešiojimo ir nuogo užpakalio - labai didelis intervalas. Visas tas skaras, burkas ir veido dangstymus laikau moterų bereikalingu žeminimu. O tos kiaulienos nevalgymus ir viskokius halal - tuo labiau nesąmonėmis. Kai kažin kiek žmonių stokoja duonos ir svajoja apie mėsos gabalėlį - laikau nuodėme visokius maisto skirstymus į tinkamą ir netinkamą, vegetarizmus ir pan. Gero bado reikėtų ir išrūktų visos tos kvailystės žmonėms iš galvų. Ką Dievas duoda, tą reikia valgyti ir dar būti giliai dėkingam. Mano giminaitis pasakojo, kaip per karą išbadėję rusų belaisviai vokietmečiu sliekus valgydavo iš žemės. Tai, kai imu į rankas maistą, visada tai prisimenu. Mane močiutė dar vaikystėje išmokė ant grindų nukritusią duoną pakelti ir pabučiuoti bei jokio maisto neišmesti. O visos tos dabartinės "mados" - nepagarba šventam Dievo duotam maistui.

Vienintelis islame man priimtinas dalykas - alkoholio nevartojimas. O dėl rūkymo, tai prisimink, kad būtent musulmonai išrado kaljanus, opiatų rūkymą. Tai dar baisiau nei tabakas, kuris be abejo kenksmingas.

[Diak. Tomas M.]

Radau vieną įdomų Osipovo interviu, kur jis gvildena būtent krikščionybės ir islamo kovos temą, krikščionybės nykimo priežastis:


https://www.youtube.com/watch?v=YZ0-Whszuyo

[Varlė keliauninkė]

V. Radžvilas aiškiai ir paprastai kam ir kodėl naudinga finasuoti homoseksualų judėjimus.
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=cqqGMiFKeU0#at=301

[Diak. Tomas M.]

Peter Kreeft įdomią mintį pasakė:

Musulmonai priėmė kryžių be Kristaus, o šių laikų vakarų krikščionys priėmė Kristų be kryžiaus. Kristus be kryžiaus nėra tikrasis Kristus, todėl šiuo metu musulmonai ir laimi kultūrinį karą...

Gautųsi, kad musulmonai turi mažesnę, bet tikrą dalį, o mes atmesdami tą mažesnę, praradome ir Didžiąją? Mes kažkuria prasme tapome fariziejais - manome, kad turime išganymą, bet nesugebame juo pasinaudoti, ir kas dar blogiau, nesuprantame to

Labai vertinga, juokinga ir kartu graudi, bet labai svarbi paskaita apie tai, kaip (NE)laimėti kultūrinį karą:


http://www.youtube.com/watch?v=tm08x8YiuXk

Čia išvardinama 7 keliai pralaimėti kultūrinį karą ir 7 keliai laimėti Dievo karalystę, o kartu išgelbėti ir mūsų griūvantį pasaulį.

[Diak. Tomas M.]

Dar viena įdomi paskaita (anglų k.) apie islamo plitimą grynai istoriko akimis ir jo išvados, kodėl patys krikščionys nenori žinoti tikros tiesos apie islamą: 
Why We Are Afraid, A 1400 Year Secret, by Dr Bill Warner.

[Povilas]

Islamo teoretiko Harun Jahja veikalu skaitymas man dave paskutini stipru impulsa grizti i katalikybe. Tai nera paradoksas. Zodis Alach , vertime is arabu kalbus reiskia Dievas. Koranu vertimuose, berods iki 20 -o amziaus pradzios taip ir buvo rasoma : Dievas. Paskui sutartinai vertimuose pradetas vartoti dievo vardas Alach.

Auksciau minetas Harun Jahya Dievo buvima grindzia iskirtinai siuolaikinio mokslo, filosofijos pagrindu. Tai daro labai stipru poveiki. Pvz. pasaulietinis Turkijos jaunimas masiskai grizta i tikejima.

Mano supratimu krikscioniskas tikejimas be galo stiprus ir niekas is tikro jam negresia, todel , kad tam kas nuo Dievo niekas negali gresti Ir nemanau, kad reikia su kazkuom kovoti, nes kova yra suprantama kaip puolimas, o puolimas yra skatinamas tik vienos priezasties - baimes. Tuo tarpu baime yra absoliuti Meiles priesingybe, o be meiles mes nerasime savyje Dievo. Esu tikras, kad uzdavus klausima eiliniam pilieciui kas yra Kristaus mokymas, bus atsakyta - Meile.

Deja, technokratiniai civilizacijos "laimejimai" radosi krikscioniskame pasaulyje, tie patys "laimejimai" grindziami zmogiskuoju egoizmu (individualizmu), kaip dumu uzdanga atskiria mus nuo Dievo.

Manau, pirmiausia reikia stiprinti savo asmenini tikejima, besalygiskai suvokiant kas yra atleidimas, ispirkimas, meile. Tada tikejimas tampa realus, o realiam niekas negresia, nerealaus tiesiog neegzistuoja ir tame yra Dievo ramybes esme.

[Diak. Tomas M.]

Sutinku tikriausiai su visom tavo mintim. Man atrodo kad pagrindinis paskaitos akcentas (bent jau man) yra supratimas, kad krikščionybė ir islamas neturi nieko bendro. Naujasis globalusis ekumenizmas greitai visus suplakė į vieną "Abraomo vaikų" grupę, kartu su žydais ir musulmonais.

Bet iš istorijos aiškiai matome, kad islame nerasime jokio Tikrojo Dievo sekimo pėdsakų, todėl nereikia būti naiviems ir sekti patiems sau nebūtų pasakų, kad vėliau netektų gailėtis... Ir visai nesvarbu, ką musulmonai sako, tereikia pažiūrėti ką jie daro jau virš tūkstančio metų ir viskas bus aišku.

[Algis957]

"Pamilkite savo priešus"

Ar įmanoma mylėti priešus? Manau ne/ Jei jau myli, tai ir nepriešas. Priešo atsiradimas reiškia meilės stoką. Pripildykime širdį meile ir priešų neliks.

Ar yra su kuo kovoti?

Didžiausi pastarieji pasauliniai karai kilo krikščioniškose šalyse, kur žuvo nesuskaičiuojamai žmonių. Tai buvo priešai ir kova.

Motina Teresė yra nuostabiai pasakiusi: "Jei kas organizuos mitingą prieš karą planetoje - manęs ten nekvieskite, neisiu. Bet jei kas organizuos mitingą už taiką planetoje - pakvieskite ir mane". (Gal nevisai pažodžiui, bet taip). Tad manau tikrai verta eiti už kažką, o ne prieš kažką. Žvakė nekovoja prieš tamsą. Ji paprasčiausiai šviečia ir tamsa pasitraukia.

[Diak. Tomas M.]

Didžiausi pastarieji pasauliniai karai kilo krikščioniškose šalyse, kur žuvo nesuskaičiuojamai žmonių. Tai buvo priešai ir kova...

Algis keletą kartų užsiminė dėl neva iš krikščionybės kylančių karų ir didelių jų aukų. Kad paneigti šį mitą, reikia pasitelkti statistiką, o statistika labai paprasta: dėl krikščioniškų religijų kilo 3% karų, dėl islamo 4% karų, straipsnyje pateikiama ir lentelė didžiausių žudikų, kurie beje visi buvo nereligingi:

http://carm.org/religion-cause-war

[Diak. Tomas M.]

Drąsi prancūzaitė demaskuoja, kas šiuo metu vyksta Prancūzijoje (o veikiausiai ir kitose EU šalyse) ir kaip, prisidengdamas tolerancija, Europoje plinta islamas:


http://www.youtube.com/watch?v=urs4DeyannU

[Diak. Tomas M.]

Ar tikrai "Dievas pakeitė adresą"?

Greitai Europoje neliks katalikų, bet pagal kai kurių Bažnyčios hierarchų vertinimus, dabar Bažnyčia išgyvena "geriausią laiką per visą Bažnyčios gyvavimo istoriją" 

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-31-giulio-meotti-sudie-katalikai/113446

[Diak. Tomas M.]

Įdomios pravoslavų tėvo Dimitrijaus mintys kodėl islamo išpažinėjai neatsiverčia į krikščionybę:


https://www.youtube.com/watch?v=FVVf2mMqqEM


https://www.youtube.com/watch?v=5TYH-MnwsyU

[Silvija]

Iš tikrųjų labai taiklios mintys. Man patiko, kaip jis paaiškina rusiško žodžio подвиг etimologiją - tai, kad mums reikia daryti žingsnius link Jėzaus, двигаться, kitaip...

Pamenat mūsų temikę Žygdarbio momentas..., tai va, nors po mažytį tokį momentą kasdien kad įstengtume

[Diak. Tomas M.]

Kažkiek susiję. Islamas apie tai, kad zoofilija yra "normalu" (jei kas dar manote, kad islamo dievas yra tas pats, kaip mūsų Dievas):

[Augucka]

Tikrai šokiruoja