Ar Bažnyčia turi prabilti tik tada, kai "negalima tylėti"? Ir kiti pamąstymai.

[Diak. Tomas M.]

Labai geras straipsnis, bandantis atskleisti Bažnyčios vaidmenį šių dienų Lietuvos įvykiuose. Asmeniškai manau, kad Lietuvos Bažnyčia yra "per tyli" - vietoje to, kad kalbėti, kai jau negalima tylėti, ji turėtų kalbėti anksti ir garsiai, kad visuomenė net neprieitų prie situacijų, kurias mes turime valstybėje šiuo metu:

Filologiškai tamsuoliški pamąstymai apie bažnyčią. Eglė Mirončikienė

[Augustas]

Manau, kad išankstinis kalbėjimas apie galimas problemas paprasčiausiai nepadėtų. Žmonės neklauso Bažnyčios, ir tūlas sekuliaristas pasakytų, kad gerai daro, jei neklauso. O kodėl žmonės Bažnyčios neklauso? O gi todėl, kad jos klausyti (ta prasme, jai paklusti) neįmanoma. Tai ne žmogaus ir ne visuomenės jėgoms paklusti tam, ką sako, siūlo ar rekomenduoja žmogui ar visai visuomenei Bažnyčia. Todėl Bažnyčia, žinoma, kažkiek perspėja iš anksto apie galimus pavojus, bet žinodama, kad žmonės jos vis tiek nepaklausys, daug dėmesio tam neskiria. Ir gerai daro. Nes visada yra geriau taupyti jėgas konkrečioms problemoms spręsti, nei švaistyti brangų laiką ir kitus išteklius bei gadinti sau kraują ir nervus dėl to, ko žmonės ir visuomenė vis tiek nepajėgs įgyvendinti.