Klausimas apie įspėjimą Petrui (Lk 22, 31-32)

[Povilas]

Gal kas gali paaiskinti:

1. ,,Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus kaip kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavo tikėjimas nesusvyruotų" (Lk 22, 31–32). Kaip ir kodėl šėtonas galėjo pareikalauti? Kam galėjo būti pateikti reikalavimai?

2. ,,Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos" (Jn 8, 44). Ar tai taikoma išimtinai Izraelio tautai, nes "Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis" (Mt 15, 24-25) ar visai žmonių giminei?

Dėkoju, jei kas paaiškins.

[Pilgrim]

2011 m. Didžiojo Ketvirtadienio pavakare Laterano bazilikoje Benediktas XVI aukojo Paskutinės vakarienės Mišias. Savo homilijoje Popiežius atkreipė dėmesį į evangelisto Luko užrašytą vieną šios Jėzaus maldos elementą: ,,Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!" (Lk 22, 31-33). Šiandien su liūdesiu konstatuojame, kad šėtonui vėl leista persijoti mokinius visam pasauliui matant. Tačiau mes taip pat žinome, jog Viešpats meldžiasi, kad nesvyruotų Petro ir jo įpėdinių tikėjimas. Žinome, kad Petras eina pasitikti Viešpaties per istorijos bangas, kad jam gresia pavojus nuskęsti, bet Viešpats visada jam ištiesia ranką ir veda. Petras turi stiprinti brolių tikėjimą. Neatsitiktinai ši užduotis jam buvo suteikta Paskutinės vakarienės metu.

Bernardinai.tv susirask - Sekmadienio homilija (video). Kun. Severinas Holocher OFM. Mūsų procesija

Pamąstymui galima paskaityti ir šitai -
http://krikscionis.blogspot.com/2013/02/stai-setonas-pareikalavo-persijoti-jus.html

[Silvija]

Labai ačiū už pirmą klausimą ir už atsakymą

Šiandien su liūdesiu konstatuojame, kad šėtonui vėl leista persijoti mokinius visam pasauliui matant. Tačiau mes taip pat žinome, jog Viešpats meldžiasi, kad nesvyruotų Petro ir jo įpėdinių tikėjimas. Žinome, kad Petras eina pasitikti Viešpaties per istorijos bangas, kad jam gresia pavojus nuskęsti, bet Viešpats visada jam ištiesia ranką ir veda. Petras turi stiprinti brolių tikėjimą. Neatsitiktinai ši užduotis jam buvo suteikta Paskutinės vakarienės metu. /Benediktas XVI/

Galvoju, kad dabartinis popiežius tą ir daro savo pozityvumu, meile, atjauta... bet ar kaip žmogus jis taip pat jaučiasi vienas savo kambarėlyje? Noriu dabar melstis už jį ir už visus buvusius...

Ir dar, labai svarbios pasirodė man šios mintys:

Nors šėtono siekis yra mus sunaikinti, Dievas leidžia jam veikti, tačiau ne tam, kad mus sunaikintų, bet, kad taip sustiprintų mus ir mūsų tikėjimą (2 Kor 12, 7-10). Šėtono mąstymas yra taip iškreiptas nuodėmės, jog jis, manydamas, jog veikia prieš Dievo valią, ją įvykdo. Štai kodėl šėtonas, net to nežinodamas, gali įvykdyti Dievo tikslus. Šėtonas galvoja, jog, priversdamas krikščionis nusidėti, jis juos pražudys. Tačiau Dievas leisdamas šėtonui veikti, itiesų mus tobulina ir stiprina. <...>

Kai išsižadėdamas Viešpaties Petras suklupo, jis išmoko svarbią pamoką - Dievo darbui atlikti nepakanka žmogaus ryžto, apsisprendimo, jo pastangų ar pozityvaus mąstymo. Dievo darbas gali būti atliktas tik Dievo numatytu būdu ir remiantis Jo jėga. Tai turime suvokti ir mes. Petro išsižadėjimas liudija, kad jo tikėjimas laikinai buvo susvyravęs, bet nepaneigia tikėjimo apskritai. Petro nuodėmė nepakenkė jo tarnavimui; ji paruošė jį tarnavimui, išmokydama pasitikėti ne savimi, bet Dievu. Tačiau neapsigaukime ir nesuklyskime, manydami, kad jei Dievas įtraukia mūsų nuodėmes į savo tobulą planą, mums nereikia su jomis kovoti. <...>

Yra didžiulis skirtumas tarp bausmės už nuodėmę ir nuodėmės pasekmių. Pakanka prisiminti Dovydo atvejį: Dovydo paleistuvystės ir žmogžudystės nuodėmė buvo atleista, Dievas pašalino jo kaltę (Ps 51), tačiau šių nuodėmių pasekmės buvo skaudžios: jo sūnus, neteisėtų santykių vaisius, mirė (2 Sam 12, 14), o Dovydo namai buvo kamuojami smurto (2 Sam 12, 10-12). Taip ir Petrui buvo atleista, tačiau liko nemalonios pasekmės. <...>

Nuodėmė atneša skaudžius išgyvenimus, kurie moko mus ateityje vengti nemalonių pasekmių. Tačiau ji taip pat padeda mums giliau suvokti Dievo malonę ir už tai dėkoti. Nors nuodėmė atrodo neišvengiama, jos visuomet reikia vengti ir niekada nepateisinti. Šėtonas negali priversti mūsų nusidėti, tačiau jis gali mus gundyti. Aplinkybės taip pat negali priversti mūsų nusidėti. Dievas niekada nevers mūsų nusidėti. Už nuodėmę moraliai atsakingi visuomet esame mes patys. Dievas žino kiekvieną mūsų žingsnį, net suklupimą ir nuodėmę, ir yra tai įtraukęs į savo planus mūsų gyvenimui.
Nors mūsų motyvai gali būti klaidingi ir mūsų veiksmai nepatikti Dievui. Tačiau Dievas žino, kaip tai panaudoti, kad apreikštų savo šlovę ir galiausiai tai išeitų į gera. Suklupimai, nors ir skaudūs, bet naudingi. Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo valia pašauktiesiems (Rom 8, 28). Jokia mūsų nuodėmė negali sutrukdyti Dievui įgyvendinti savo tikslus mūsų gyvenime. Todėl prašykime, kad Dievas padėtų mums suvokti savo nuodėmingumą ir priimti Jo gailestingumą - patikėti, kad Jo Sūnus mirė už mūsų, už tavo, ir už mano  nuodėmes.

Bet liko neatsakytas antrasis Povilo klausimas

[Augustas]

2. ,,Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos" (Jn 8, 44). Ar tai taikoma išimtinai Izraelio tautai, nes "Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis" (Mt 15, 24-25) ar visai žmonių giminei?

Konkrečiai, iš konteksto sprendžiant, Jėzus taip kalba apie įtikėjusius Jėzų žydus. Žinoma, čia kyla klausimas, kaip tie žydai tikėjo į Jėzų, kokį požiūrį į Jį bei Jo veiklą turėjo susidarę (matyt, jų požiūris į Jėzų buvo netikęs, todėl Jėzus juos taip griežtai bando įspėti). Bet apskritai imant, tai tinka ir mums visiems, kurie laikome save Jėzaus mokiniais, nes ir mes linkę į tas pačias nuodėmes ir klaidas, kaip ir tie Jėzaus mokiniai, kuriems Jis ir sako tuos kietus žodžius. Tad mano atsakymas į klausimą yra toks - Jėzus tai sako visiems (taip pat ir mums), kurie save laiko aukštesniais už kitus vien dėl to, kad manosi priklausą Jėzaus mokiniams.

[Povilas]

Nežinau ar teisingai suprantu...
"Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams"(Jn 8, 31) ...
Bet ką besakytų Jėzus - "Jie atsikirto<...>, Jie atšovė <...>, Žydai jam atkirto: "Dabar mes žinome, kad tu velnio apsėstas." (Jn 8, 39, 42, 52). Galiausiai "jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti" (Jn 8, 59)...
Tai buvo įtikėję žydai...
Jei tai nėra kaltinimas žydams garbinant velnią, gal tai pamokymas tiems , kurie kasdien atšauna, atsikerta Viešpačiui? Įtikėjusiems, kurie kasdien pasiryžę Jį užmušti vardan savo "tiesos" ... , t.y. tikėjimas yra, bet realūs darbai , veiksmai, mintys , aistros, nuodėmės - tai atsikirtimas Viešpačiui ...
Šv. Makarijus Didysis: "Ir kaip viena nakties tamsa pasklinda virš visos visatos, taip ir klastos kunigaikštis, būdamas nuodėmės tamsa ir mirtis, siaubingu uraganu apsupo visą žmogaus giminę. Jis užvaldo žmonių širdis per nepastovias mintis ir pasaulietinių dalykų troškimą, tamsa ir aklumu užpildo bet kurią sielą, kuri nėra atgimusi iš aukštybių ir mintimis bei protu nepersikėlusi į kitą pasaulį."

[Pilgrim]

Izraelio gimine ... reikia pazvelgti placiau ... ir ziureti i visa Sventa Rasta, pvz.
Apreiskimas Jonui 21,2 mini naujaja Jeruzale.
Pagal bažnyčios tėvo Origeno Šventojo Rašto interpretaciją, istorinė Jeruzalės prasmė yra judėjų miestas Jeruzalė, alegorinė – bažnyčia, tropologinė – žmogaus siela ir galiausiai anagoginė – dangiškasis miestas - Naujoji Jeruzalė.
Naujoji Jeruzalė – tai naujoji kūrinija ir Avinėlio sužadėtinė. Tai žmonijos naujos kokybės bendruomenė su Jėzumi, kylanti iš Dievo iniciatyvos.
Tuomet prapleskime ir supratima apie Izraelio gimine. Jezus atejo del visos zmonijos. Pazvelkime i Izraelio gimines termina kaip i simboli, isganytosios tautos simboli.
Jezus pasiusdamas sako eikite ir padarykite mokiniais visu tautu zmones. Apastalas Pauliu iskeliauja pas pagonis ir isnesa krikscionybes zinia labai toli.
Sventas Rastas kupinas simboliu, alegoriju, palyginimu ir mums reikia juos moketi atpazinti. Ir dar keletas minciu, straipsnyje ...
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/sekmadienio-evangelija-didis-tikejimas.d?id=48547127

[Silvija]

O man Povilo klausime nr. 2 yra kita visai neaiški vieta: ,,Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos" (Jn 8, 44)

Mano klausimas - bet KBK moko taip, kad ne nuo pat pradžios jis buvo blogas. Pradžioje visi angelai buvo geri, tik vėliau vieni iš jų nupuolė:

Bažnyčia moko, kad iš pradžių tai buvo Dievo sukurtas geras angelas. ,,Nors velnias ir kiti demonai buvo Dievo sutverti iš prigimties geri, tačiau jie patys pasidarė blogi."269

[Pilgrim]

Nuo žmonijos pradžios

[Augustas]

Taip. Aš irgi manau panašiai. Angelas tapo velniu dėl žmogaus, t.y. dėl to, kad Dievas nusprendė sutverti žmogų. Nors Bažnyčia šiuo klausimu dar nėra pasisakiusi. Tad čia labiau yra teologų svarstymų laukas.

[Giee]

ar galėtų kasnors pagrįsti teiginį ,,Nors velnias ir kiti demonai buvo Dievo sutverti iš prigimties geri, tačiau jie patys pasidarė blogi."?
Paskaičius http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=223&Itemid=85 pasidarė labai įdomu...

[Kaštonas]

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1080.msg13772.html#msg13772

[kukulis]

Gal ne visai toks pats bet iš tos pačios serijos klausimas: kodėl Dievas nesunaikina velnių?

Kurį laiką mąstau apie tokį atsakymą: nes Dievas juos myli.

O taip pat apie įspėjimą žmogui, kad jis turėtų saugotis gailėti velnių, nes yra tokių, kurie per tokį gailestį tapo satanistais. Kas įmanoma Dievui, dar nereiškia kad įmanoma žmonėms.

[Giee]

o dėl ko jis tuos velnius turėtų naikinti? Ar velniai yra blogi ar jie tik daro tai, kam ir yra sukurti? Ar velniai tapo velniais savo valia ar dievo valia, t.y. ar jie patys panoro tokais būti ar juos tokius sukūrė? Ar buvo angelų nuopuolis ir jie tapo velniais? Analogiją pateiksiu tokią: išradėjas išranda dinamitą, kuriuo vienas žmogus susprogdina pvz traukinį, o kitas žmogus sprogdina uolas naudingoms iškasenoms išgauti. Kas yra blogas - išradėjas, dinamitas ar žmogaus apsisprendimas, ką su tuo dinamitu daryti? Analogijos antra pusė: Dievas sukuria piktąjį, kuris gundo žmogų ir žmogus padaro nuodėmę. Kas čia yra blogas - Dievas, piktasis, pagunda ar nuodėmė? Ar velniai daro ką nors blogo? Ar jie gali be žmogaus laisvo sutikimo priversti padaryti blogį(nuodėmę)(su sąlyga, kad žmogus yra laisvas, t.y. nepraradęs savo laisvės, kurią jis prarado irgi savo laisva valia)?

[Diak. Tomas M.]

Giee, tau reikia iš pradžių paskaityti Bažnyčios mokymą apie angelus (rodos toje kitoje temoje buvo nuorodos) ir tada veltis į diskusiją, nes dabar tu tiesiog samprotauji neturėdama pagrindo, o mes čia nesusurinkome fantazuoti, bet gilintis į mums perduotą Bažnyčios mokymą.

Pradžia yra čia: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,73.0.html

[Giee]

kažką negerai parašiau, kad taip užsirūstinai 

[Pilgrim]

Nepamenu, bet atrodo šv. Augustino mintis demonas - angelo pelenai.

[Diak. Tomas M.]

Aš visiškai neužsirūstinau

Tiesiog nesinori pradėti diskusijos vidury lauko, todėl ir siūlau pradėti ją nuo Bažnyčios mokymo, taip mažiau šansų nugrybauti ne ten, kur reikia.

Savo apmąstymuose tu sudarai prielaidas, kad Dievas galėjo velnius specialiai blogus sukurti, kas yra iš esmės Dievo įžeidimas, todėl ir sakau, kad reikia būti atsargiems ir pirma paskaityti, o po to bandyti ieškoti daugiau prasmės visame tame.

Jei supranti angliškai ar rusiškai, galėčiau surasti Youtube kokių paskaitų apie dvasinį pasaulį.

[Giee]

...Dievas galėjo velnius specialiai blogus sukurti...

gal galėtum apibrėžti, kada tampama "blogu" arba "geru"? Paimkim pirmosios nuodėmės sceną. Ar gundytojas padarė ką nors, ką Dievas būtų jam draudęs daryti t.y. ar žaltys gundydamas Ievą elgėsi prieš Dievo valią? Ir beje, nieks dar neatsakė į mano klausimą, kaip nupuolė angelai, ar šv.rašte apie tai yra rašoma?

[Diak. Tomas M.]

Apie Angelų sukūrimą: ŠV. ARKANGELAS MYKOLAS KRIKŠČIONIŠKOJE TRADICIJOJE IR BAŽNYČIOS TĖVŲ RAŠTUOSE


Angelas


BLOGIO KILMĖ

Šėtonas ir blogio slėpinys pasaulyje

VELNIAS PRADŽIOS KNYGOS PASAKOJIME

[Giee]

... nes Dievas juos myli...

jei tikėsime, kad "...meilė mane verčia vykdyti mylimojo valią...", tuomet Dievas negali mylėti blogio!