Apie Kolumbo Riterius

[Diak. Tomas M.]

Klausimas greičiausiai Tomui
apie Kolumbo riterius ... gaaal riteriais patapti 
jų planai plėsti į Lietuvą, o informacijos apie juos mažoka, pasitaisau suprantamom kalbom  o Amerikoje jie veikia plačiai ...

Kolumbo Riteriai yra didžiausia pasaulyje visuomeninė katalikiška organizacija, su pakankamai ilga istorija (apie 100 metų), tačiau ji man nėra labai kelianti pasitikėjimą. Jie save pristato katalikais, bet yra surinkti įrodymai, kad jie bendradarbiauja su masonais, kurie iš esmės yra Katalikų Bažnyčios didžiausi priešai, ir kurie oficialiai yra pasakę, kad jų tikslas yra galutinis Bažnyčios sunaikinimas. Beje, reiktų prisiminti, kad senais laikais masonai taip pat buvo krikščioniška organizacija - yra išlikusios jų senos maldos, kuriose, jie kreipiasi į Švč. Trejybę, bet blogis visgi sugebėjo savo metodais gerą vaisių paversti supuvusiu... atrodo, kad panašus procesas vyksta ir su Kolumbo Riteriais.

Kuo Kolumbo Riteriai traukia masonus? Jie yra panašios organizacijos, turinčios panašius įvesdinimo į narystę ritualus, ir daug dėmesio skiriantys filantropinei veiklai, t.y. pinigų rinkimui. Kaip vienas buvęs Kolumbo Riterių narys rašė:

My wife also persuaded me to join the Knights of Columbus. I was immediately put off by the initiation, because it seemed like a Catholic version of joining a secret society, which I thought Catholics were forbidden from doing. It also soon became apparent that the two priorities at the council I attended were keeping the bar open and fundraising. Catholic truth was a distant third or fourth on the list of priorities. When I discovered what the chaplain was doing in private, I was appalled. When many of the K of C leaders confirmed it, I was more appalled. The Knights kicked me out for "causing scandal", when many of them were in fact the ones enabling the scandal. I'd love to say I miss the K of C, but it was incredibly boring. The emptiness and hypocrisy of its national leadership should not surprise anyone. It doesn't surprise me at all.

Tad iš kur kyla problemos, kodėl Kolumbo Riterių centrinė vadovybė nenori konfliktuoti su nariais (šiuo atveju politikais), kurie atvirai pasisako už abortus ar homoseksualias vedybas? Analitikai spėja, kad problema susijusi su pinigais. 1.8 milijono narių (su šeimomis apie 4,5 mln.) turintys Kolumbo Riteriai per savo egzistavimą sukūrė labai pelningą gyvybės draudimo verslą, kurio apyvarta 2010 metais sudarė 7 milijardus dolerių (šaltinis)! Pagrindinis Kolumbo Riterių organizacijos vadovas per metus uždirba daugiau kaip 1 milijoną dolerių. Dideli skaičiai? Kai pasiekiamos tokios sumos, dažnai biznio reikalai tampa svarbesni už tikėjimo tiesų gynimą, nes ne paslaptis, kad būti tikru kataliku gali rimtai pakenkti verslui...

Kaip gerai išsireiškė viena buvusio Kolumbo Riterio žmona:

I encouraged my husband to join the K of C when he retired and supported him when he became Grand Knight. Now I'm encouraging him to quit. You can't keep your hands clean when you are in a group that adds sewage to its beer and dips its pretzels in poison. The K of C has the same problem as Catholic Relief Services, Catholic Charities, CCHD, and other national Catholic charities. It's chosen money over God.

Trumpai išvertus - Kolumbo Riterius kamuoja tos pačios problemos, kaip ir daugelį kitų didelių katalikiškų organizacijų - vietoje Dievo jie pasirinko pinigus.

Video siužetai apie tai, kaip Kolumbo Riterių vadovybė elgiasi su organizacijos nariais, viešai pasisakančiais už abortus ar homoseksualų kultūrą (ne taip, kaip tikėtumės iš katalikiškos organizacijos...):


http://www.youtube.com/watch?v=ZZduFsbwN84


http://www.youtube.com/watch?v=8xjOQTe12Os

Kolumbo Riteriai neleidžia įžeidinėti savo partnerių (masonų)

Ši istorija manau geriausiai atspindi kokiu lygiu Kolumbo Riteriai yra susieti su masonais:

John Salza: Have Freemasons Infiltrated the Knights of Columbus?

Trumpa straipsnio sinopsė lietuviškai: John Salza yra buvęs 32 laipsnio masonas, kuris atsivertė į katalikybę ir tolimesnį savo gyvenimą paskyrė demaskuoti masonų judėjimui ir įspėti apie jį nieko neįtariančius katalikus. Tik pasitraukus iš masonų, ieškodamas katalikiškos organizacijos, prie kurios galėtų prisijungti, jis pasirinko Kolumbo Riterius. Ten jis bandė įvairiais būdais plėsti žinias apie tikrus masonų judėjimo tikslus, tačiau visur sutikdavo aukštesnio rango Kolumbo Riterių ignoravimą arba pasipriešinimą jo veiklai.

Vėliau vienas Kolumbo Riterių pareigūnas paprašė jo paruošti informacinį bukletą apie masonų organizaciją. John Salza apsidžiaugė ir nedelsdamas paruošė bukletą, kuris buvo atspausdintas vidiniam vartojimui. Bukletui buvo gauti net Nihil Obstat ir vyskupo Imprimatur patvirtinimai. Tačiau greitai teko nusivilti. Įvyko kažkas šėtoniško, nes netrukus centrinės Kolumbo Riterių vadovybės įsakymas liepė fiziškai sunaikinti visus esamus bukletus. Nebuvo duota jokių paaiškinimų...

Plačiau apie John Salza galima sužinoti jo svetainėje: http://www.johnsalza.com ir puslapyje, skirtame demaskuoti masonų judėjimui: http://www.johnsalza.com/p/masonry.html

Vieno masonų portalo autorius džiaugiasi, kad tas nedaugelis, prieš masonus kovojusių Kolumbo Riterių, yra efektyviai "nugesinami":

In 2002, we became aware of a website belonging to a Knights of Columbus chapter in California. Their Webmaster went to some length to disparage Freemasonry using the old chestnuts including the Papal Encyclicals from 1738. It's too bad that there are bigots everywhere and that one person can so poison the well. Fortunately, such hatred does NOT appear on the national organization's website and there are many instances of Knights of Columbus members and Masons working together for the betterment of all mankind. In 2004, we noted that the intolerance and bigotry of Council #1271 of San Luis Obispo at their site formerly titled knightline.org was not only gone but the site's name was up for sale as well. Good riddance to that kind of pedantic hatred!

Šaltinis: masonicinfo.com/KofC.htm

Kolumbo Riterių ir masonų santykiai

Foto iš Knights of Columbus and Masons Have Pancake Breakfast! - masonai ir Kolumbo Riteriai draugiškai sveikinasi bendrame renginyje:



Kolumbo Riteriai saliutuoja masonams (šaltinis: pagrandlodge.org/freemason/1108/page16d.html):



Kolumbo Riteriai kartu su masonais švenčia bendro projekto pabaigą (šaltinis: Transcona Centennial Time Capsule Dedication, May 26, 2012 - masonicjourney.blogspot.com/2012/06/transcona-centennial-time-capsule.html):

Rikiuotės kairėje - masonai, dešinėje - Kolumbo Riteriai:


"Garbės" rikiuotė:
Originalus autoriaus prierašas prie nuotraukos: "Tai yra istorinė nuotrauka - Kolumbo Riteriai dirba kartu su laisvaisiais masonais".




Kuo daugiau susimaišę, tuo geriau, juk visi dirba dėl vieno tikslo! (tik neaišku dėl kurio...) Neapsieita ir be kunigėlio...
Originalus autoriaus prierašas prie nuotraukos: "Koks nuostabus vaizdas!"


Originalus autoriaus prierašas prie nuotraukos: "Mes laužėme duoną su Riteriais. Visi sutiko, kad reikia daugiau bendrų projektų su Riteriais".


Apie darnią Kolumbo Riterių ir masonų veiklą liudija ir specialus masonų žiedas su Kolumbo Riterių herbu. Verslininkai nedarytų tokių žiedų, jei jie neturėtų paklausos...



Ir ženklelis, kuriame masonų herbas persipynęs su Kolumbo Riterių herbu:



Masonai katalikų Bažnyčioje

Išdavikų visada buvo ir deja bus...



Šaltinis: masonictimes.blogspot.com/2012/08/freemasons-in-catholic-church.html

Šiek tiek istorijos iš bendros Kolumbo Riterių ir masonų veiklos:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,537.msg4652.html#msg4652 (patalpinau žinutėje apačioje)

Katalikiška informacija apie masonus ir kodėl jie yra skaitomi Bažnyčios priešais

Apie masonus lietuviškai:

MASONAI IR KATALIKŲ BAŽNYČIA. Bruno Markaitis, S. J.

John Vennari, Catholic Family News redaktorius - Alta Vendita Ilgalaikė instrukcija - Masonų planas sugriauti Katalikų Bažnyčią

Slaptosios jėgos, veikiančios prieš Bažnyčią

Inge M. Thürkauf, Gender mainstreaming – nauja ideologija kovoje prieš santuoką ir šeimą

Apie masonus.

Apie masonus rusiškai:
Масонство и глобализм как разрушающая сила

Apie masonus angliškai:


FBI Freemasonry


Homosexuals & Freemasons INSIDE the Church (Full Show)

O čia pamąstymui ar apskritai Kolumbas yra sektinas kataliko pavyzdys: http://theoatmeal.com/comics/columbus_day

[Pilgrim]

Papildau lietuvių kalba
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kolumbo_riteriai

ir apie planus plėstis į Lietuvą
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-14-kolumbo-riteriai-ateina-skelbti-artimo-meile-vienybe-brolybe-ir-patriotizma/105697

http://www.biciulyste.com/index.php/2-uncategorised/8033-didziausia-jav-pasaulieciu-kataliku-organizacija-kolumbo-riteriai-skelbia-apie-savo-pletra-i-lietuva-ir-ukraina

[Augustas]

1974 m. masonai savo pranešime džiaugiasi, kad jų santykiai su Kolumbo Riteriais ženkliai gerėja. Įdomu, kad naujasis (melagingas) ekumenizmas, kuris šiuo metu sėkmingai pasiglemžia katalikiškumo dvasią, pritaikomas net santykiuose su šėtono tarnais     

Šiaip jau, Tomai, nereikėtų painioti skirtingų sąvokų.  Ekumenizmas yra veikla, kuria siekiama visų krikščionių vienybės. Tai, kas vyksta tarp Kolumbo riterių ir masonų, yra taip vadinamasis tarpreliginis dialogas, kuriuo siekiama abipusio supratimo tarp skirtingų religinių tikėjimų. Tai nėra apologetinė veikla, tai nėra misijų veikla, tai yra abipusis pasikeitimas informacija. Tokiu abipusiu pasikeitimu informacija siekiama sumažinti priešiškumą vieni kitų atžvilgiu, pabrėžiant doktrininius panašumus ir skirtumus. Tokio pobūdžio dialogas vyksta, pvz., tarp Islamo ir Romos Katalikų Bažnyčios, tarp žydų ir krikščionių, tarp krikščionių ir budistų, ir t.t. Taigi, toks tarpreliginis dialogas vyksta ir tarp masonų bei RKB.

[Diak. Tomas M.]

Augustai, žodį "ekumeninis" naudoja patys masonai savo pranešime. Šių dienų ekumenizmas yra labai sudėtinga tema, todėl čia neverta pradėti diskusijos, geriau užvesti naują temą.

... Tai, kas vyksta tarp Kolumbo riterių ir masonų, yra taip vadinamasis tarpreliginis dialogas, kuriuo siekiama abipusio supratimo tarp skirtingų religinių tikėjimų.

O aš galvojau, ko gi mums daugiau trūksta, o gi tarpreliginio dialogo su šėtono garbintojais 

Argi gali tai pakenkti? Jie pasikviečia mus į savo ištaigingus poilsio klubus, prabangoje pavaišina vynu ir skanėstais. Kol pasipuošusios mūsų moterys bendrai šnekučiuojasi apie gražų orą, mes, vyrai, kartu pakalbame, kaip galėtume padaryti kažką "gero" žmonijai, atidarome bendrą labdaros fondą, kuris padės vargšams... po to bandome surasti sąlyčio taškus ir netikėtai suprantame, kad mes turime daugiau bendrų dalykų, negu skirtingų... mes juk iš tiesų siekiame to paties - "padėti" žmonėms... tiesiog saldu... iki apsivėmimo 

[Pilgrim]

Popiežius Pranciškus pasveikino JAV katalikišką filantropinę organizaciją – Kolumbo riterius, susirinkusius į San Atonio mieste rugpjūčio 6–8 dienomis vykusį savo metinį suvažiavimą.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-09-popiezius-pasveikino-kolumbo-riterius-kuriu-suvaziavime-dalyvavo-arkiv-g-grusas/105470

http://lt.radiovaticana.va/news/2013/10/10/popie%C5%BEius_pri%C4%97m%C4%97_kolumbo_riteri%C5%B3_delegacij%C4%85_(+video)/lit-736093

[Diak. Tomas M.]

Klausimas: ar Popiežius žino viską apie visas organizacijas? Ar jis turi laiko padaryti "namų darbus" prieš susitinkant? Žinant Pop. Pranciškaus natūrą, apskritai nėra nieko stebėtino... Turime iškalbingų pavyzdžių, kad Vatikanas kartais būdavo labai atlaidus galingoms organizacijoms, ypač jei jos aukodavo pinigus.

Jei reikia panašaus pavyzdžio, rekomenduoju paskaityti gana žinomos organizacijos "Kristaus Legionas" įkūrėjo Marcial Maciel istoriją:

http://en.wikipedia.org/wiki/Marcial_Maciel

O istorija labai paprasta - pedofilas, turintis daug ryšių katalikų hierarchijoje, įkuria galingą katalikišką organizaciją ir visą gyvenimą jos priedangoje daro savo tamsius darbus. Savo paklusnumu Magisteriumo mokymui, jis užsitarnavo didelę Pop. Jono Pauliaus II simpatiją. Vėliau pats Jonas Paulius II "užšaldė" bylą, kurią prieš jį buvo iškėlusios aukos... tik Benediktui XVI tapus Popiežiumi, byla buvo atnaujinta:

Called to accompany Pope John Paul II on his visits to Mexico in 1979, 1990, and 1993, Maciel was also appointed by the Pope to the Ordinary Assembly of the Synod of Bishops on the Formation of Priests in Circumstances of the Present Day (1990). He was a member of the Interdicasterial Commission for a Just Distribution of Clergy (1991), the IV General Conference of Latin American Bishops (CELAM) (1992), the Ordinary Assembly of the Synod of Bishops on the Consecrated Life and Its Role in the Church and in the World (1994), the Synod of Bishops' Special Assembly for America (1997) and (since 1994) a permanent consultant to the Congregation for the Clergy. The golden anniversary of his priestly ordination was celebrated on 26 November 1994, with 57 Legionary priests ordained on the anniversary's eve. Maciel served as Chancellor of the Pontifical Athenaeum Regina Apostolorum, which is based in Rome. Maciel collaborated extensively with the pope, either in person or through members of his organization, the Legion of Christ. Pope John Paul II admired Maciel for strictly adhering to the magisterium and the vocations to the Legion of Christ. He received many donations from Mexico's richest.[25] Maciel and the Legion gave the Vatican money, and some claim[who?] that for years, this kept the Church from acting over allegations of sex abuse by Maciel.

Investigative journalist Jason Berry wrote in an April 2010 article in the National Catholic Reporter, "the charismatic" founder of the Legion of Christ "sent streams of money to Roman curia officials with a calculated end ... Maciel was buying support for his group and defence for himself, should his astounding secret life become known." Berry and his late colleague Gerald Renner wrote the 2004 book "Vows of Silence: The Abuse of Power in the Papacy of John Paul II", and the related TV documentary "Vows of Silence" on Father Maciel and the Legion of Christ. According to Berry, Maciel's key supporters, who provided him with a protective shield, included Cardinal Angelo Sodano, Vatican secretary of state from 1991 to 2006; Cardinal Eduardo Martínez, prefect of the Congregation for Institutes of Consecrated Life and Societies of Apostolic Life; and Cardinal Stanislaw Dziwisz, the Polish secretary of late Pope John Paul II (1978-2005).

...

In 1997, a group of nine men went public with accusations that they had been abused by Maciel while studying under him in Spain and Rome in the 1940s and 1950s. They described how he would feign to have an illness in his groin and claim he had been given papal permission to receive help massaging out the pain. The group, which included respectable academics and former priests, lodged formal charges at the Vatican in 1998, but were told the following year that the case had been shelved by the Congregation of the Doctrine of the Faith (on orders from Pope John Paul II), then headed by Cardinal Joseph Ratzinger, the future Pope Benedict.

...

In 2005 Maciel stepped down as head of the order and, a few days before John Paul II died, Cardinal Ratzinger announced his intention of removing "filth" from the Church; many believed he was referring specifically to Maciel.[3] Shortly being succeed as general director, after an investigation had been re-opened by Cardinal Ratzinger, the Vatican requested that Maciel withdraw from his ministry in lieu of further investigation and prosecution. In May 2006, Ratzinger, now Pope Benedict XVI, disciplined him: the Congregation for the Doctrine of the Faith asked Maciel to live "a reserved life of penitence and prayer, relinquishing any form of public ministry";[14] a canonical trial was ruled out because of his advanced age and poor health.

[Diak. Tomas M.]

Šiek tiek istorijos iš bendros Kolumbo Riterių ir masonų veiklos

1974 m. masonai savo pranešime džiaugiasi, kad jų santykiai su Kolumbo Riteriais ženkliai gerėja. Įdomu, kad naujasis (melagingas) ekumenizmas, kuris šiuo metu sėkmingai pasiglemžia katalikiškumo dvasią, pritaikomas net santykiuose su šėtono tarnais 

...The subject of my remarks today--"Our Relations with the Knights of Columbus"-- was assigned to me some months ago by Right Worshipful Brother Frank J. Krug, Deputy Grand Master of the Grand Lodge of Indiana. Although his letter of invitation to me to accept the responsibility for presenting this subject to you contained no guidelines, the fact that the topic is being discussed during this mid-year meeting of the members of the Grand Lodge is significant.

Significant in that it means to us that the former relationship that existed for many years --nearly a century--now is evolving into one that is new and different and exciting, and that the leadership of our Fraternity in Indiana considers that new relationship to be not only note-worthy, but important.

...

Through the years since the Knights of Columbus was formed in New Haven, Connecticut (the International Headquarters is located there), its relationship with Freemasonry has paralleled the Roman Catholic Church's relationship with Freemasonry, for reasons that are obvious.

Therein lies at least a part of the background against which we view the contrasting and refreshing changes that began recently to occur. And so, for the purposes of better understanding where we are now, and why the changing relationship between the Knights of Columbus and Freemasonry is something to talk about, let us consider the following facts on a purely historical basis and for no other purpose.

The Roman Catholic Church many, many centuries ago patterned its form of Church government after the form of government of the Roman Empire. For nearly a thousand years before its first pronouncement against Freemasonry, the Church had disapproved of the various trades and professions and guilds that were organized outside the framework of the Roman Church. Such groups (and among them were the operative Masons) were organized for their own purposes and without control from the outside, but their members were members of the Roman Church.

In April, 1738, Pope Clement XII issued a prohibition against Freemasonry. He placed on the document the customary seal composed of a blob of lead, called a "bulla," which explains the origin of the term "Bull," by which the prohibitions have been called. From 1738 until several years ago, the Roman Church prohibited its members from belonging to organizations considered by the Church to be secret societies or free associations. That prohibition extended to include a number of organizations, and specifically included Freemasonry. Indeed, there have been no less than eight Papal "Bulls" issued against Freemasonry, together with nine Papal Encyclicals on the same subject. The most recent "Bull" was proclaimed in 1884, two years after the founding of the Knights of Columbus in the United States. Four of the Encyclicals were issued during and after 1882, the most recent being in 1890. Those pronouncements from the seat of power in the Roman Church had a long-term influence over relationships between the Knights of Columbus and Freemasonry.

...

Notwithstanding the events that I have just recalled for you from the pages of history, there are now, and there have been through the years, members of the Roman Church who have been raised to Freemasonry's Sublime Degree, both in Indiana and in other jurisdictions in this nation and around the world.

...

In recent years, both in Indiana and in other parts of the nation, we have been pleased to see a relaxing of the Roman Church's restraint, and a ripening friendship between our Craft and the Knights of Columbus. Lodges have entertained Knights and their ladies; Knights and their ladies have reciprocated, and in many instances have been the ones to make the first gesture of friendship. The resulting gatherings have been aimed toward having pleasant associations socially, concentrating on the similarities between the two organizations, forgetting about matters on which we do not agree.

And there are indeed many similarities: in our system of three degrees; in our efforts to help, aid, and assist our less fortunate members; in our aims to improve the community through the improvement of the individual member; in our active sponsorship of well-rounded and wholesome activities for the youth who come under the sphere of our influence. All those things are points of agreement on which we place emphasis during our social gatherings with our K. of C. friends.

...

Several times each year, officers and leaders of our Grand Lodge meet together with leaders and representatives of the Indiana State Council of the Knights of Columbus, for an evening of social fellowship, and to explore new avenues of cooperation in our mutual interests and pursuits. As a token of friendship, each organization has contributed modestly to the other's foremost charity, they to our Indiana Masonic Home at Franklin, and we to their Gibault Home for Boys near Terre Haute.

...

Across the length and breadth of our state, and at many intermediate points in between, Lodges and Councils have extended to each other the arm of friendship in many ways. Hopefully, this new friendship and relationship will grow deeper and more meaningful to all of us in the months and years to come.

Let it be said emphatically that our joint meetings contain no effort or attempt, overt or otherwise, to solicit members or to have any joint venture but those of purely social intent, whereby we become better acquainted with each other's philosophies and views, aims, and purposes.

And so I am pleased to report to you that the status of our relations with the Knights of Columbus is good. Notwithstanding the events of history, there is no reason for our relationship to be other than good, or less than good. If you and your Lodge have not experienced the pleasure that comes from making new friends in your community, then perhaps you will want to give that ecumenical spirit a try, provided the members of your respective Lodges will give you their unqualified and enthusiastic support. I caution you that the support of your Lodge is important. If, after discreet exploration you find that kind of support, extend the invitation for a friendly relationship, or respond favorably to an invitation if it is extended to you and your Lodge.

...

I want to leave with you these thoughts about the refreshing but gentle ecumenical breezes that move about us today. One thought is about the value of our Craft's firm stand not to become embroiled in controversy. You will recall an admonition in our ceremonies, "Neither are you to suffer your zeal for the Institution to lead you into argument with those who may ridicule it." The blows of many sledge hammers have beat upon the anvil of Freemasonry in the centuries that have gone. The anvil is unharmed. The hammers have worn. Our ancient charges, like gold, have withstood the acid of time.

I believe too that the new friendship that we find among our brethren of the Knights of Columbus is a culmination or fruition of Freemasonry's firm and time-tested belief in the Fatherhood of God and the Brotherhood of Man--the brotherhood of ALL men. Šaltinis: themasonictrowel.com/masonic_talk/stb/stbs/74-03.htm

[Diak. Tomas M.]

Visiškai atnaujinau ir papildžiau pirmąją temos žinutę, kad nepalikti jokių abejonių ar "baltų dėmių". Mano tikslas - pateikti informaciją, kad žmonės nebūtų įtraukti ten, kur tikrai nebus saugu, tačiau jei kas nors norės užsimerkti, tai niekas nebepadės...

[Augustas]

Augustai, žodį "ekumeninis" naudoja patys masonai savo pranešime. Šių dienų ekumenizmas yra labai sudėtinga tema, todėl čia neverta pradėti diskusijos, geriau užvesti naują temą.

O.K.  Aš tik norėjau patikslinti sąvokas, kad nesipainiotume.

I want to leave with you these thoughts about the refreshing but gentle ecumenical breezes that move about us today.

RKB dialogas su masonais visada yra tarpreliginis, o ne ekumeninis dalykas. O ką patys masonai rašo, tai čia yra jų pačių problema. Galbūt jie ir traktuoja tai kaip ekumenizmą, nes tai yra sinkretinis tikėjimas, kurio tikslas sumesti į vieną katilą įvairias doktrinas ir padaryti tam tikrą mišinį. Bet tikėti tuo, ką jie rašo apie ekumenizmą, nereikia, nes jų tikėjimas nėra krikščioniškas. O jei masonų tikėjimas nėra krikščioniškas, tai apie ekumenizmą su masonais kalbėti nėra ko.

... Tai, kas vyksta tarp Kolumbo riterių ir masonų, yra taip vadinamasis tarpreliginis dialogas, kuriuo siekiama abipusio supratimo tarp skirtingų religinių tikėjimų.

O aš galvojau, ko gi mums daugiau trūksta, o gi tarpreliginio dialogo su šėtono garbintojais 

O kodėl gi ne? Juk ir jie, ir mes esam tokie patys žmonės. Vadinasi, norim bendrauti ne tik su savo šalininkais, bet ir su oponentais. Tad kodėl gi nepabendravus ir su tais Šėtono garbintojais? Savaime aišku, nekuriant kvailų iliuzijų, kad pastarieji po pabendravimo su mumis pasikeis ir jau nebenorės mūsų Bažnyčios nušluoti nuo Žemės paviršiaus.

Argi gali tai pakenkti? Jie pasikviečia mus į savo ištaigingus poilsio klubus, prabangoje pavaišina vynu ir skanėstais. Kol pasipuošusios mūsų moterys bendrai šnekučiuojasi apie gražų orą, mes, vyrai, kartu pakalbame, kaip galėtume padaryti kažką "gero" žmonijai, atidarome bendrą labdaros fondą, kuris padės vargšams... po to bandome surasti sąlyčio taškus ir netikėtai suprantame, kad mes turime daugiau bendrų dalykų, negu skirtingų... mes juk iš tiesų siekiame to paties - "padėti" žmonėms... tiesiog saldu... iki apsivėmimo 

Ir kas čia blogo tame, kad randame daugiau bendrų sąlyčio taškų, nei mums iki šiolei atrodė, jog tų bendrų sąlyčio taškų turime? Suprotestantėjai, begyvendamas JAV (kuri vis tik yra protestantiškas kraštas), ir pamiršai, jog RKB turi tradicinę prigimtinės moralės doktriną, kuri sako, jog bent jau kai kurios moralinės normos yra žmogui įgimtos ir todėl bendros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur tie žmonės begyventų ir kokios pasaulėžiūros jie bebūtų?

[Diak. Tomas M.]

Ir kas čia blogo tame, kad randame daugiau bendrų sąlyčio taškų, nei mums iki šiolei atrodė, jog tų bendrų sąlyčio taškų turime? Suprotestantėjai, begyvendamas JAV (kuri vis tik yra protestantiškas kraštas), ir pamiršai, jog RKB turi tradicinę prigimtinės moralės doktriną, kuri sako, jog bent jau kai kurios moralinės normos yra žmogui įgimtos ir todėl bendros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur tie žmonės begyventų ir kokios pasaulėžiūros jie bebūtų?

Aš nekalbėjau apie moralę, bet apie patį "bendradarbiavimo" faktą. Ar Jėzus bendradarbiavo su demonais vardan žmonijos "gėrio"? Juk tiek daug duonos būtų buvę iš akmenų prigaminta...

Tavo supratimas įtakojamas to, kad masonus skaitai dar viena religija/judėjimu. Tačiau taip nėra. Kai įvardini daiktus tikrais vardais ir žinai, kad masonai yra tikri šėtono tarnai, tuomet labai aišku pasidaro, kad apie jokį dialogą negali būti net kalbos. Nes tuomet Vatikanas turėtų užvesti dialogą ir su satanistais, raganomis, kitais okultiniais judėjimais. Masonai juk iš esmės yra tie patys satanistai, tik neafišuoja to fakto viešai, vykdo labdaringą veiklą ir kitais "gerais" darbais pudrina visuomenės smegenis. "Gerais" rašau su kabutėmis, nes bet koks "geras" darbas, padarytas su giliais blogais ketinimais, nėra geras prieš Dievą.

Labiau paskaičius, susidaro aiškus įspūdis, kad tas tarpreliginis, kaip jie vadina - interfaith dialogas vyksta ne iš katalikų pusės, siekiant atversti masonus, bet atvirkščiai - masonai eina per "fronto" liniją "atvertinėti" panašių organizacijų, kad sugundyti pinigų, valdžios ir kitų pasaulio "vertybių", jie taptų ne Dievo, bet velnio pasekėjais. Tai puikiai iliustruoja esama situacija, kur Kolumbo Riteriai stengiasi nesigirti jų santykiais su masonais, tuo tarpu masonų straipsniai tiesiog trykšta džiaugsmu, neva kaip čia gerai, kad su "broliais" Kolumbo Riteriais susidraugavome. Masonai turi daug ką pasiūlyti, nes jie valdo visus įmanomus pasaulio malonumus ir turtus, ir jie gerai žino, kad tai yra efektyvi priemonė palaužti silpną žmogaus dvasią.

Kas susidūręs su blogiu, tas žino, kad jokių draugysčių ar dialogų su blogiu ir nuodėme negali būti, kitaip krisi auka.

[Augustas]

Ir kas čia blogo tame, kad randame daugiau bendrų sąlyčio taškų, nei mums iki šiolei atrodė, jog tų bendrų sąlyčio taškų turime? Suprotestantėjai, begyvendamas JAV (kuri vis tik yra protestantiškas kraštas), ir pamiršai, jog RKB turi tradicinę prigimtinės moralės doktriną, kuri sako, jog bent jau kai kurios moralinės normos yra žmogui įgimtos ir todėl bendros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur tie žmonės begyventų ir kokios pasaulėžiūros jie bebūtų?

Aš nekalbėjau apie moralę, bet apie patį "bendradarbiavimo" faktą. Ar Jėzus bendradarbiavo su demonais vardan žmonijos "gėrio"? Juk tiek daug duonos būtų buvę iš akmenų prigaminta...

Su demonais Jėzus nebendradarbiavo, bet su nusidėjėliais, su muitininkais ir su kitais to meto blogiečiais - taip. Žmonių Jėzus neskirstė į gerus ir blogus, ėjo pas visus, kur buvo kviestas.

Tavo supratimas įtakojamas to, kad masonus skaitai dar viena religija/judėjimu. Tačiau taip nėra. Kai įvardini daiktus tikrais vardais ir žinai, kad masonai yra tikri šėtono tarnai, tuomet labai aišku pasidaro, kad apie jokį dialogą negali būti net kalbos.

Taip, masonai yra tikriausi satanistai. Tiksliau, satanistų savotiška atmaina. Tarp jų sau keliamų uždavinių tikrai (vis dar) yra RKB panaikinimas. Ir kas iš to? Ar tai reiškia, kad negalima su jais pasikalbėti? O gal tai reiškia, kad negalim kažko bendro daryti (jei jau susidūrėme) su mūsų tikėjimo oponentais? Mes juk nekalbame apie dalyvavimą jų kulto apeigose ar pan.

Nes tuomet Vatikanas turėtų užvesti dialogą ir su satanistais, raganomis, kitais okultiniais judėjimais. Masonai juk iš esmės yra tie patys satanistai, tik neafišuoja to fakto viešai, vykdo labdaringą veiklą ir kitais "gerais" darbais pudrina visuomenės smegenis. "Gerais" rašau su kabutėmis, nes bet koks "geras" darbas, padarytas su giliais blogais ketinimais, nėra geras prieš Dievą.

Ir kodėl gi Vatikanas negalėtų užmegzti tarpreliginio dialogo ir su kitais mūsų tikėjimo oponentais, pvz., raganomis, okultiniais judėjimais, New Age. Juk yra Dialogo su netikinčiaisiais taryba, vadinasi, su ateistais dialogas yra mezgamas. Kuo blogesni kiti judėjimai?

Labiau paskaičius, susidaro aiškus įspūdis, kad tas tarpreliginis, kaip jie vadina - interfaith dialogas vyksta ne iš katalikų pusės, siekiant atversti masonus, bet atvirkščiai - masonai eina per "fronto" liniją "atvertinėti" panašių organizacijų, kad sugundyti pinigų, valdžios ir kitų pasaulio "vertybių", jie taptų ne Dievo, bet velnio pasekėjais. Tai puikiai iliustruoja esama situacija, kur Kolumbo Riteriai stengiasi nesigirti jų santykiais su masonais, tuo tarpu masonų straipsniai tiesiog trykšta džiaugsmu, neva kaip čia gerai, kad su "broliais" Kolumbo Riteriais susidraugavome. Masonai turi daug ką pasiūlyti, nes jie valdo visus įmanomus pasaulio malonumus ir turtus, ir jie gerai žino, kad tai yra efektyvi priemonė palaužti silpną žmogaus dvasią.

Na, jei masonai džiaugiasi, tai ir gerai, kad džiaugiasi. Nematau tame džiaugsme jokios problemos. Kur kas blogiau būtų, jei iš tikrųjų katalikai iš Kolumbo Riterių pradėtų garbinti ne (tik) Jėzų Kristų, o (ir) kitas dievybes. Dabar to nėra.

Kas susidūręs su blogiu, tas žino, kad jokių draugysčių ar dialogų su blogiu ir nuodėme negali būti, kitaip krisi auka.

Tai niekas iš RKB ir nekalba apie draugystę su blogiu ar nuodėme. Kalbama apie RKB draugystę su žmonėmis, kurie nori tos draugystės. O ar kas nors kris auka, ar nekris, tai priklauso nuo žmogaus nuodėmingų įpročių rūšies. Pvz., aš negalėčiau bendrauti su merginomis-prostitutėmis, nes esu sveikstantis seksoholikas, ir man nuo jų kyla labai stipri pagunda nusidėti. Bet, pvz., Silvija laisvai galėtų tą daryti ir net užmegzti dialogą su jomis, nes jai pagundų šioje srityje nebus. Aš galėčiau laisvai bendrauti su New Age atstovais, nes man čia jokių problemų nebus, tuo tarpu kažkam toks bendravimas galėtų kelti panašių problemų, kaip man keltų bendravimas su merginomis-prostitutėmis. Sakyčiau, kad su Kolumbo Riteriais yra panaši situacija.  Jie paprasčiausiai gali ramiai be didelių pagundų bendrauti ir net palaikyti normalų dialogą su masonais, nes jiems nekyla gundymas nusidėti stabmeldyste Šėtonui, o kažkas, kas yra išėjęs iš tų satanistų, vis dar jaučia gundymą sugrįžti į tą kultą ir dėl to gundymo negali bendrauti su tais žmonėmis, nes jam yra realus pavojus vėl nusidėti stabmeldyste Šėtonui ar dar kokiai nors dievybei, kuri yra garbinama masonų ložėse.

[Diak. Tomas M.]

Nežinau, ar naivumas yra geras ginklas kovoje su labai išmintingu ir galingu priešu 

[Augustas]

Nepasakyčiau, kad tas priešas yra išmintingas, greičiau jau yra gudrus, klastingas. O tikrai išmintingas žmogus nėra ir negali būti priešiškas Jėzui Kristui, kuris yra įsikūnijusi Išmintis. 

Tiesa, kas konkrečiai čia naivaus? Ar bandymas tarpreliginio dialogo forma pabendrauti su masonais?

[Diak. Tomas M.]

Dėl išminties tu teisus, tačiau faktas, kad blogio intelektas yra begalybę kartų didesnis už mūsų. O tarpreliginis dialogas su velniu nėra pasivaikščiojimas po gėlėtą pievelę, iš tiesų tai kas vyksta, galima realiai pavaizduoti taip:


https://www.youtube.com/watch?v=uW9Q1cm_Tnw

Ir tokiame "dialoge" tie žūstantys yra tikintieji... kas labai gerai atsiskleidžia tiek milijonus narių turinčios Kolumbo Riterių organizacijos, tiek kenčiančios Bažnyčios asmenyje.

[Augustas]

Dėl išminties tu teisus, tačiau faktas, kad blogio intelektas yra begalybę kartų didesnis už mūsų.

Visiškai teisinga pastaba dėl velnio intelekto. Tik nereiktų pamiršti, kad Dievas yra stipresnio intelekto nei velnias.   

O tarpreliginis dialogas su velniu nėra pasivaikščiojimas po gėlėtą pievelę, iš tiesų tai kas vyksta, galima realiai pavaizduoti taip:


https://www.youtube.com/watch?v=uW9Q1cm_Tnw

Ir tokiame "dialoge" tie žūstantys yra tikintieji... kas labai gerai atsiskleidžia tiek milijonus narių turinčios Kolumbo Riterių organizacijos, tiek kenčiančios Bažnyčios asmenyje.

Dar kartą pakartosiu, kad tarpreliginis dialogas vyksta ne su velniu, o su žmonėmis, kurie galbūt nežino (o juk masonai tikrai ne visi žino), kam tarnauja. Galbūt būtent tokio dialogo ir reikia, kad padėtų kai kuriems masonų nariams patikėti, jog RKB nėra priešiška žmonėms, tegu ir manantiems kitaip nei pati RKB.  Ir toks taikus RKB gestas, kaip tarpreliginio dialogo pasiūlymas net ir piktiems RKB priešininkams,  galėtų juos įtikinti, jog RKB nesmerkia žmonių (dėmesio, aš parašiau žmonių, o ne nuodėmingų darbų), taigi, ir jų pačių, už jų pasirinkimus ir priešiškus nusistatymus pačios Bažnyčios atžvilgiu. O tai jau labai daug. Nes tai galėtų būti pirmas žingsnis į tų žmonių evangelizaciją.

[Pilgrim]

Religijų dialogas Bažnyčios mokyme

http://lt.radiovaticana.va/news/2013/11/12/religij%C5%B3_dialogas_ba%C5%BEny%C4%8Dios_mokyme/lit-745988

[Diak. Tomas M.]

Tai, ką aš taip stengiausi paaiškinti Augustui (kad neįmanoma vesti derybų su velnio tarnais), geriausiai paaiškino patys masonai! Šimto metų senumo masonų raštai "Alta Vendita" buvo išleisti Popiežiaus paliepimu, kad parodyti visuomenei jų slaptus planus:

Popiežius, kas ji bebūtų, niekuomet neateis pas slaptas bendruomenes: pačios slaptosios organizacijos turi žengti pirmą žingsnį link Bažnyčios, su tikslu nugalėti juos abu.

Užduotis, kurią mes norime įvykdyti, nėra dienos ar mėnesio, ar metų darbas. Tai gali trukti keletą metų, gal net šimtmetį. Tačiau mūsų gretose karys žūsta, o kova tęsiasi toliau.

[Pilgrim]

Popiežius Pranciškus apie tarpreliginį dialogą: dialoguoti nereiškia atsisakyti savo tapatybės


Katalikų Bažnyčia supranta draugystės ir pagarbos tarp žmonių, priklausančių skirtingoms religinėms tradicijoms, vertę, - sakė popiežius Pranciškus, priimdamas Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos plenarinės sesijos narius ir šios tarybos pirmininką kardinolą Jean-Louis Tauran.

Tos draugystės ir pagarbos svarba auga vis labiau pasauliui tampant vis ,,mažesniu" dėl migracijos reiškinio, kuris plečia skirtingų tradicijų, kultūrų ir religijų žmonių kontaktus. Tai paliečia krikščionišką sąžinę, yra iššūkis tikėjimui ir Bažnyčių, parapijų, tikinčiųjų gyvenimui.

Pasak popiežiaus, tokiais atvejais reikia atvirumo tiesoje ir meilės nuostatos, virš sunkumų ir abipusių fundamentalizmų. Netrūksta pasaulyje kontekstų, kuriuose sugyvenimas yra sunkus: dažnai ekonominiai ir politiniai motyvai persidengia su kultūriniais ir religiniais skirtumais, neretai prie to prisideda praeities klaidos ir nesusipratimai: visa tai rizikuoja skleisti baimę ir nepasitikėjimą. Vienintelis kelias įveikti šią baimę yra dialogas, draugiškas ir pagarbus susitikimas.

Dialoguoti nereiškia atsisakyti savo tapatybės ar priimti kompromisus apie tikėjimą krikščionišką moralę. Priešingai, tikras atvirumas apima savo giliausių įsitikinimų tvirtumą. Todėl suprantami ir kito motyvai, susitikimas tampa augimo brolystėje, turtingume ir liudijime proga. Tarpreliginis dialogas ir evangelizavimas neišskliaudžia vienas kito, bet turtina vienas kitą. Neprimetame nieko, nenaudojame jokių abejotinų strategijų, kad pritrauktume tikinčiųjų, tačiau su džiaugsmu ir paprastumu liudijime tai, kuo tikime ir kuo esame. Susitikimas, kuriame kiekvienas atsisakytų to, kuo tiki, kas jam brangiausio, tikrai nebūtų autentiškas santykis. Tai būtų sumeluota brolybė. Kaip Jėzaus mokiniai, turime stengtis įveikti baimę, visada žengti pirmą žingsnį, neprarasti drąsos sutikus sunkumus ir nesupratimus.

Dialogas tarp skirtingų religinių tradicijų asmenų praverčia įveikti ir dar kitą baimę, kurią dažnai sutinkame stipriai sekuliarizuotose visuomenėse: religinių tradicijų ir religinės dimensijos kaip tokios baimę. Religija yra suvokiama kaip kažkas nereikalingo ar net pavojingo. Kartais pretenduojama, kad krikščionys atsisakytų savo religinių ir moralinių tradicijų dėl to, kad galėtų dirbti. Yra paplitusi mintis, kad sugyvenimas įmanomas tik slepiant savo religinius įsitikinimus, susitinkant neutralioje erdvėje, be užuominų į transcendenciją. Bet ir čia kyla klausimas: kaip būtų įmanoma kurti tikrus santykius ir tokią visuomenę, kuri būtų visų bendri namai priverčiant atsisakyti to, kas kiekvienam atrodo esant svarbiausia egzistencijos dalis? Neįmanoma galvoti apie tokią ,,laboratorinę" brolybę. Žinoma, būtina gerbti kitų įsitikinimus, taip pat netikinčių, tačiau turime turėti drąsos ir kantrybės sutikti kitą būdami tokie, kokie esame. Ateitis yra pagarbiame skirtingumų sugyvenime, o ne suvienodinime iki vieno teoriškai neutralaus mąstymo. Yra būtinas religijos laisvės pripažinimas. Apie tai Bažnyčios Mokymas pastaraisiais dešimtmečiais nekartą pasisakė. Esame įsitikinę, kad šiuo keliu eina taikos pasaulyje kūrimas, - baigdamas savo kalbą sakė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)


Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio
http://lt.radiovaticana.va/news/2013/11/28/popie%C5%BEius_pranci%C5%A1kus_apie_tarpreligin%C4%AF_dialog%C4%85:_dialoguoti_nerei%C5%A1kia/lit-750899

[Augustas]

Labai gerai, kad Pilgrim'as įkėlė ir šį popiežiaus Pranciškaus pasisakymą, kuriame pats popiežius patvirtina, jog tarpreliginis dialogas jokiu būdu nereiškia, kad krikščionis tarpreliginiu dialogu atsisako Kristaus sekimo ar pripažįsta nesąmonę, jog visos religijos yra vienodai teisingos. Aš dar norėčiau pridėti prie viso šito dar ir Laiško Romiečiams ištrauką, kad išsisklaidytų nereikalingos Tomo baimės:
"Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? Parašyta:
Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną,
laikomi pjautinomis avimis.
Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. " (Rom 8,35-39)

[Diak. Tomas M.]

Katinas gaudo pelę. Pelė tai gali interpretuoti įvairiai: kaip dialogą, kaip žaidimą, kaip kovą už būvį, kaip diplomatiją ir t.t., bet tai nekeičia fakto - katinas gaudo pelę. Kad masonai sėkmingai siekia savo tikslų puikiai iliustruoja didieji Bažnyčios skandalai ir puolimai, realūs faktai, parodantys masonų ir homoseksualizmo klano atstovų buvimą aukščiausiuose Bažnyčios sluoksniuose ir ne pavieniais, bet (jau) galingomis ir organizuotomis grupuotėmis.

Ir nežinau ar Pop. Pranciškaus straipsnis tinka šioje situacijoje 

Aš neturiu jokių baimių, aš analizuoju informaciją ir matau vyksmą, kuris nepriklauso nuo to, ar žmonės pasisako už dialogą su blogiu ar prieš. Tiesiog katinas gaudo pelę...

Be abejo, neatmetu fakto, kad labai šventų žmonių pastangomis ir Dievo malonės įkvėpimu, katino ir pelės rolės gali apsiversti, bet kol kas to nematyti