Marijos Radijo laidos

[Augucka]

Turiu pasiūlymą tiems, kas perklauso kokią įdomią ir aktualią Marijos Radijo laidą, parašyti čia tos laidos pavadinimą, datą, temą ar nagrinėtus klausimus. Nes tame MR archyve nieko tokio nėra ir labai sunku susigaudyti, kai reikia greitai rasti atsakymą.

Mano perklausytos Katekizmo komentaras laidos (ne iš eilės):

2013-06-25 apie ligonius ir ligonių patepimą
2011-11-08 apie sakramentus (bendrai apie juos)
2011-11-22 Liturgija. Sakramentų liturgija
2011-11-29 Liturgijos šventimas (tęsinys). Potėmis: Ženklai ir simboliai
2011-12-06 Ženklai ir simboliai (tęsinys)
2011-12-13 Su laidos svečiais (bendros temos)
2011-12-20 Su dviem laidos svečiais (bendros temos)
2011-12-27 Giedojimas ir muzika
2012-01-03 Šventi paveikslai
2012-01-10 Garbinimas, paveikslai, statulos, medalikėliai
2013-07-02 Ligonių sakramentas
2013-07-09 Ženklai, Eucharistija
2012-01-17 Nr. 1165 Liturgija. Šventimas. Klausytojų klausimai: Ar galima laikyti artimųjų mirusiųjų nuotraukas? Apie kryželio nešiojimą ant kaklo.
2012-01-24 Apie šventuosius
2013-10-29 apie šeimą.
2013-11-19 Santuokos sakramento šventimas
2013-11-26 Santuokos sakramentas (tęsinys)
2013-10-15 Gydymo sakramentas

[Diak. Tomas M.]

Geras, aš prieš kelias dienas galvojau: "gal reikia sukurti kokį visuomeninį projektą Marijos radijo laidų indeksavimui"

Gal Pilgrim galėtų jų užklausti, nes gerai būtų sukurti nuolat papildomą laidų indeksą su trumpu aprašymu ir sutaginti laidas jų pačių sistemoje. Bet jei Auguckos metodas yra vienintelis įmanomas, tuomet dar galima būtų prie kiekvienos laidos pridėti ir tiesioginę nuorodą į tos konkrečios laidos puslapį MR.

[Silvija]

2013-12-27 laidoje Katechezė apie šv. Joną Evangelistą, mylimąjį Jėzaus mokinį, labai įdomiai kalba brolis joanitas Pranciškus Ksaveras

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=41526

Sukonspektavau pagrindines mintis:

-   Koks buvo Jonas? Jėzus jį su broliu Jokūbu pavadino Griaustinio vaikais (turbūt dėl jų ūmaus būdo). Bet tai buvo tik iš pradžių.  Šventasis Tomas Akvinietis įvardija tris Jono savybes, dėl kurių Jėzus galėjo šį mokinį mylėti ypatingai: 1) Proto įžvalgumas - Jonas yra tas, kuris įžengė į Dievo slėpinius, įsigilino į Jėzaus žodžius, niekada nepriimdamas jų paviršutiniškai 2) Jono širdies tyrumas (palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą) - jis yra tas, kuris degė uolumu, mylėjo Jėzų nepadalinamai. 3) Jaunystė –  Jonas buvo jauniausias iš apaštalų, bet mirė paskutinis. Ir jis aiškiai suprato, kad Jėzus jį mylėjo.

-   Pradžioje Jonas buvo ūmaus būdo, bet dar didesnis buvo jo žavėjimasis ir meilė Jėzumi, todėl jis galėjo priimti Jėzaus pataisymus, įsiminti Jo veiksmus ir gerti Jo žodžius. Trūkumas gali dengti gerą savybę, kurią Dievas įdėjo į mus, bet kartais vienas susitikimas su Kristumi gali išvaduoti iš mūsų kurios nors savybės neigiamos pusės ir atskleisti jos teigiamą pusę, atskleisti mūsų tikrąjį charakterį. Taip ir Jonas - iš ūmaus Griaustinio vaiko tapo mylimuoju mokiniu. Tačiau jis keliavo ir tai buvo ilga draugystės su Jėzumi kelionė. Paskutinės Vakarienės metu Jonas jau yra tylus, kai tuo tarpu Petras nerimauja. Jonas dabar labiau žiūri į Jėzų, negu į savo prigimtines reakcijas. Jėzus sugebėjo ūmų Jono būdą panardinti tyloje ir kontempliacijoje.

-   Galima trejopai bendrauti su Kristumi: 1) kaip Jėzaus priešai arba abejingi žmonės – tik išoriškai užmezgant dialogą kaip lygus su lygiu 2) kaip mokiniai, kurie leidžiasi mokomi, bet supranta Jėzų pagal savo klausimus, pradėdami nuo savo paties požiūrio (priderindami jį prie Jėzaus) 3) prisiglaudžiant prie Jėzaus širdies ir stengiantis viską suprasti klausantis Jos.

-   Jonas vienintelis iš mokinių stovėdamas prie kryžiaus gauna Jėzaus dovaną – Jo Motiną Mariją. Paskutiniai Jėzaus žodžiai toje vietoje skirti ir visiems mums, būsimiems mokiniams. Nes pats mokinys negali priimti tikėjimo jo nesumenkinęs, jam reikia Marijos pavyzdžio.  Ir Jonas jį gauna, pasiimdamas Mariją pas save, stengdamasis būti jai sūnumi. Jau po dviejų parų buvus kartu, prie kapo Velykų Rytą Jonas pamatęs įtiki – supranta viską, ką Jėzus buvo skelbęs. Sakoma, kad gyvenimo pabaigoje jis kartodavęs savo mokiniams Evangelijos esmę dviem sakiniais: Dievas yra Meilė ir Mylėkite vieni kitus.

-   Šv. Augustinas sako, kad Šv. Jono evangelija ugdo žmogų kontempliatyviam gyvenimui, tuo tarpu kitos sinoptinės evangelijos – aktyviam.

[Silvija]

Šiuo metu mums diskutuojant apie tarpusavio santykius šeimoje labai "į tašką" 2013-12-31 laida iš serijos Katekizmo komentaras apie santuokinę ištikimybę, "Santuokinės meilės vertybes ir reikalavimus".

Ir trumpa santrauka apie Dievo ištikimybę savo Sandorai, Kristaus – savo Bažnyčiai. Kun. A. Valkauskas (nuo 17:25):

Santuokos Sakramentas leidžia sutuoktiniams tai išreikšti ir paliudyti. Sakramentu jos neišardomumui suteikiama nauja ir gilesnė prasmė. Reiktų kalbėti apie žmogaus išaukštinimą.

Dievas ištikimas savo pažadams, savo Sandorai, Kristus ištikimas mums. Jeigu mes suprastume, kaip Kristus mums yra ištikimas, mes turbūt, nežinau, numirtume iš džiaugsmo arba džūgautume ištisas dienas . Mums dabar tą nelengva suprasti, kartais dėl labai paprastų priežąsčių – sveikatos/nesveikatos, įvairių rūpesčių – bet Dievas mus pašaukė būti su JUO, būti su JUO vienu buvimu, būti absoliučiai suvienytais su JUO, t.y. mūsų pašaukimas būti sudievintais ir stovėti Dievo akivaizdoje.

Ir tai vyksta jau dabar. Jeigu per Krikštą mes realiai gauname Šventąją Dvasią, Dievas realiai išklauso mūsų maldų, Dievas nori per mus realiai veikti mūsų gyvenime, Dievas per mus teikia savo palaiminimą šalia esantiems žmonėms (jeigu mes neturime sunkių nuodėmių), taigi Kristus realiai būvoja savo Bažnyčioje sakramentiniu būdu, Jis būvoja per Šventąją Dvasią, per mūsų išpažinimą, tai tikrai veikia ir yra tikra, jeigu tik mes neuždarome savo egoizmu Dievui veikimo galimybių.

Ištikimybė – taip pat yra atspindys, kad mes galime būti Dievo buvimu, galime peržengti savo egoizmą, savo kūno pagundas, kažkokius nusivylimus galime peržengti, kito kaltes, klaidas galime dovanoti... Taigi, vėl yra pašaukimas mums būti kitokiu buvimu, negu, sakykim, nuodėmės pažeistas pasaulis mums siūlo. Ir tame yra nepaprastas grožis, šiek tiek ir įtampos... kartais net daug įtampos, bet vėlgi, tai yra dvasinė kova, dvasinis pasirinkimas, kurį žmogus gali drąsiai laimėti, nes jis yra laisvas rinktis. Mūsų laisvė yra tikra, mums atsiveria laisvės erdvė.

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=41694

[Silvija]

Apaštalinio nuncijaus – arkivyskupo Luigi Bonazzi rekolekcijų įrašas iš laidų ciklo Ganytojo žodis.

I dalis 2013-12-21 http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=41304

II dalis 2013-12-28 http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=41575

III dalis 2014-01-04 http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=41870

[Augucka]

Katekizmo komentaras 2013-12-31
Tema: Santuokos sakramentas
Potėmis: Santuokinės meilės vertybės ir reikalavimai

Laida: Klausk drąsiai 2014-01-04
Nagrinėti klausimai:
1. Kaip teisingai suprasti, kad dvasia yra aukščiau už raidę?
2. Ką reiškia apsėstas žmogus? Kokia tai būsena
3. Apie meilę priešams ir ar privalome mylėti Šėtoną, jei jis mūsų priešas?
4. Apie brolių bylinėjimąsi
5. Ar tikri Marijos Valtortos liudijimai
6. Ar 103 metų tetai dar reikia eiti išpažinties?
7. Kodėl Dievas, mylintis žmones, suteikia jiems mažai galimybių, kad jie Juo patikėtų, o ne laikytųsi sau susikurto anoniminio pranašų rašto?
8. Apie neurochirurgo knygą " Gyvas dangaus įrodymas"
9. Apie trijų karalių dovanas, ką jos mums reiškia?
10. Apie į namus užėjusi vienuolį ir krišnaitų knygą.
11. Stojamieji egzaminai į kunigų seminariją.

[Pilgrim]

11. Stojamieji egzaminai į kunigų seminariją.


Tai čia mums 

[Augucka]

Kas čia stoja į kunigų seminariją?

[Pilgrim]

Reik klausti ... nezinau pas ka ... gal ta kuris klausimus parode

[Silvija]

Aktualijos - laidų ciklas apie ES problematiką:

Pirmoji laida 2014-02-25 - apie krikščionybės reikšmę ir vietą Europos Sąjungos raidos procese. Laidą veda Vytis Turonis ir Vytautas Raškauskas. Svečiuojasi Vilniaus universiteto profesorius, politologas Vytautas Radžvilas.

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=44306

[Silvija]

Aktualijos - Liudvika Pociūnienė ir Liutauras Serapinas kalba labai svarbiu žemės nuosavybės klausimu. Išgirsime nuomonę dėl numatomo referendumo – balsuoti/nebalsuoti - pasak L. Pociūnienės, referendumo suformuluotas klausimas yra ,,kreivas":

Vienas dalykas, kad ten yra suplakti du klausimai. Parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams? Iš tikrųjų, probelema yra ne tame, svarbu yra užbėgti už akių tai dabar vykstančiai žemės koncentracijai vienose rankose. Ir tai visai nesvarbu – užsieniečio ar ne užsieniečio – kas ten žino, kas ten per tą Lietuvos pilietį iš tikrųjų veikia... Svarbiau yra paskatinti žmonių kooperavimąsi ir nuomojant žemę taip pat, kad jų neapgautų, kad jie galėtų drauge turėti juristų konsultacijas, kaip elgtis toje situacijose, kad galėtų padėti vieni kitiems, aš įsivaizduoju – turėtų kurtis kažkokios asociacijos.

Ir antras dalykas, į tą referendumą yra priplaktas dar vienas klausimas – referendumo kartelės nuleidimas. Kas ir kokių tikslų šituo siekia, turbūt daug aiškinti nereikia. Iš tikrųjų mūsų nedraugiškai kaimynei būtų labai patogu, kad Lietuvoj kas pusmetį vyktų vis kažkoks naujas referendumas, vis kaip nors destabilizuojantis mūsų santykius su ES. Tai vienas dalykas, antras dalykas – aš suprantu, kad žmonės norėtų išreikšti valią jiems svarbiais klausimais, bet didžiulė bėda yra ta, kad per 20 nepriklausomybės metų (jau su viršum) Lietuvos politinis raštingumas vis dar yra apverktinos būklės. Ir kol jis toks yra, nuleisti referendumo kartelę būtų labai neišmintinga.

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=44722

[kukulis]

Aš asmeniškai dalyvavau renkant parašus dėl referendumo.

Pasakysiu vieną dalyką: tai labai sunku. 300000 parašų - labai didelis kiekis Lietuvai. Yra valstybių, kurios turi daugiau gyventojų ir turi mažesnį parašų limitą.

Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, nebuvo suorganizuotas nei vienas referendumas Lietuvos piliečių iniciatyva. Visi referendumai "nuleisti iš viršaus" ir turintys tik patariamąją galią.

Dėl kaimynų, kurie kažkuo suinteresuoti, ir dėl to gal būt organizuotų tuos referendumus. Manau šis argumentas truputį juokingas. Visų pirma dėl to, kad jei būtų 100000 parašų, juos vis tiek reiktų surinkti, ir tai vis vien būtų labai daug. Patikėkit, jeigu būtų koks durnas klausimas, (nei kad žemės pardavimo atveju ), už jį niekas nesirašytų.

Todėl šį argumentą:

Ir antras dalykas, į tą referendumą yra priplaktas dar vienas klausimas – referendumo kartelės nuleidimas. Kas ir kokių tikslų šituo siekia, turbūt daug aiškinti nereikia. Iš tikrųjų mūsų nedraugiškai kaimynei būtų labai patogu, kad Lietuvoj kas pusmetį vyktų vis kažkoks naujas referendumas, vis kaip nors destabilizuojantis mūsų santykius su ES. Tai vienas dalykas, antras dalykas – aš suprantu, kad žmonės norėtų išreikšti valią jiems svarbiais klausimais, bet didžiulė bėda yra ta, kad per 20 nepriklausomybės metų (jau su viršum) Lietuvos politinis raštingumas vis dar yra apverktinos būklės. Ir kol jis toks yra, nuleisti referendumo kartelę būtų labai neišmintinga.

vertinu kaip demagoginį.  Nes toks žodis kaip "suplaktas" šiuo atveju netinka. Balsavimo metu bus atskirai balsuojama už kiekvieną klausimą. T.y. galima nepritarti žemės nepardavimui užsieniečiams, ir po to atskirai pritarti arba nepritarti dėl referendumo "kartelės" nuleidimo. Nebus taip kad : dedu vieną taip arba ne, ir visi klausimai užsižymi automatiškai taip arba ne.

Pasirodo ir per Marijos radiją kartais įmanoma skleisti propagandą ir melą.  Na bet mes visi nusidėjėliai.

[Silvija]

Bet referendumai tam ir skirti, kad įtakoti labai svarbių tautai klausimų sprendimą, nors ir sunkiai, bet juk surinkote tuos parašus? Sutik, kad nuleidus kartelę, galim pradėti susidurti su antru lazdos galu, net neprognozuojamu reiškiniu, kai "neišmanėlė tauta" įgaus įrankį valdyti bet kurią gyvenimo sritį.

O kokia tavo nuomonė dėl žemės pardavimo/nepardavimo užsieniečiams – tai vis dėlto klausimas suformuluotas ne visai korektiškai? Kalbant apie tai, kad įstatymai dabar nedraudžia žemės koncentravimosi vienose rankose ir tai, kad šitaip tampa galima naujų laikų vergvaldystė (kai žmonės bus perkami kartu su žeme), tai net ir nedoras lietuvis galėtų tai padaryti.

[kukulis]

Atvirai pasakius, tai tvirtos nuomonės neturiu. Šiaip viduje jaučiu, kad iš viso nėr čia ko užsieniečiams žemę pirkti. Manau jiems galima ją nuomoti pvz. kokiam 10 ar net 20 metų laikotarpiui ir viskas. Bet šios savo nuomonės viešai nereiškiu, nes tai tėra mano emocinis nusistatymas, o racionalių argumentų neturiu.

Dėl kartelės, tai dar kartą kartoju 300 000 yra per daug. Praktiškai ir taip per kraujus surinkta, trukdant visoms valdžios institucijoms visais įmanomais būdais.  Ir iš viso, tai tėra vienintelis būdas demokratijai užtikrinti Lietuvoje, nes partinė "demokratija" tėra demokratijos iliuzija, mano asmenine nuomone.

O visokios kalbos apie "kvailą liaudį" rodo kalbančiojo aroganciją, daugiau nieko.

[Silvija]

Na, L. Pociūnienė kalbėjo tik apie politinį tos liaudies neišprusimą. Vakar klebonijoje kalbėjomės dar apie kitą - religinį/teologinį, kuris yra tokiai katalikiškai šaliai kaip Lietuva, žiaurus! Mūsų žmonės yra labai paviršutiniški, į Bažnyčią, pvz, jie žiūri kaip į aptarnaujančią įstaigą. Įvertinant tą Evangelijos eilutę Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto, sakyčiau, kad tauta tikrai tampa nebepatikima dėl prarasto tikėjimo. O kur tada tokia tauta vairuoja mūsų gyvenimus?

Aišku, kas link partinės demokratijos – lygiai tas pats.

Šioje laidoje nuskambėjo (gan tyliai) dar tokia Liutauro Serapino mintis, kad visi tie referendumai ir žemė neabejotinai yra svarbu, bet svarbiausia už viską – žmogus ir tai, kad jis sugebėtų išlaikyti širdies dvasinę ramybę. Kaip kovojant neprarasti šito? 

[kukulis]

Na, skaitant apie šventųjų gyvenimą, jie neprarasdavo ramybės kai juos kas nors užgauliodavo ir pan. Pvz. pagal vieną aprašymą pradiniame dvasinio kelio etape kai kitas tave įžeidžia, jau sugebi suvaldyti emocijas kad jam neatsakyti piktu, o tik nulieji ašarą; viduriniame etape kai kas nors įžeidžia, tai nesukelia jokių emocijų; aukščiausiame etape, kai kas nors įžeidžia, tai nulieji ašarą, dėl to, kad bandęs įžeisti žmogus tuo kalbėjimu pasidarė sau dvasinę žalą.

Visose gyvenimo situacijose kaip išlaikyti ramybę neįsivaizduoju, turbūt tokių tėra vienetai... jeigu iš viso dar yra.

[Silvija]

MR laidoje Katechezė aktuali ir labai graži Šeimos metams tema ,,Kaip šeima yra panaši  į trejybinį Dievą":

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=47139

Santrauka:

Pradžios knygos Dievo ištartas sakinys: Padarykime žmogų į mus panašų jau atskleidžia, kad Jis yra trejybinis. Mes, kaip jo paveikslas ir panašumas, taip pat esame pašaukti į santykį su kitu. Šeimoje tie santykiai, panašiai kaip ir tarp trijų dieviškų asmenų, pasireiškia trejybiškai.

Dievas Tėvas sukūrė pasaulį, Sūnus – atpirko, Šventoji Dvasia – pasilieka su mumis, šventina ir teikia gyvybę. Santuokoje kartu su Tėvu mes esame kūrėjai, su Sūnumi –  klusnūs Tėvui Jo valios vykdytojai, rūpindamiesi ne savimi, o kitu, net patirdami kančios ir kryžiaus patirtį. O su Šventaja Dvasia mes esame panašūs taip: Biblijoje sakoma, kad niekas negali be Šv. Dvasios pagalbos ištarti mano Viešpats ir mano Dievas. Žodžio galia yra labai didelė, jis yra kūrybos įrankis (pradžioje buvo žodis...). Taip ir žmogus, šeimoje atlikdamas Šv. Dvasios darbą, žodžiu tarsi ,,įrėmina" visus įvykius ir darbus, pvz: sako tiesą, skatina gerai elgtis, meldžiasi.

Įdomios mintys:

Kartais žmogus, negavęs gyvenime meilės ir švelnumo iš kito, ima siūbuoti kaip kūdikis, kurį motina supa kūdikystėje. Žmogus šitaip ,,save myli", kompensuoja sau gerų patirčių trūkumą ir tai yra natūrali, labai iškalbinga reakcija.


Skirtumas tarp kančios ir skausmo: skausmas yra nervinis impulsas, o kančia – santykių nebuvimas, ji sukyla, kai žmogus netenka santykio su kitu arba santykiai pradeda gesti. Santuokoje kentėdamas, žmogus tampa panašus į kenčiantį Kristų. Kančia užgrūdina, padaro žmogų švelnų ir empatišką, jei žmogus pats neleidžia jai padaryti jo piktu.


Kalėdodamas kunigas dažnai pastebi, jog žmonės savo namuose yra paskyrę vietą visiems poreikiams: valgymui, mylėjimuisi ir poilsiui, darbui ir kompiuteriui, bet kryžiui ar šventam paveikslui dažnai vieta būna kažkur sekcijoj, po stikline, už fužerų... tokia dažniausia yra žmonių maldos vieta ir tai rodo, kad mes nepildom savo misijos šeimoje – garbinti Dievą.

[Varlė keliauninkė]

Įdomi MR laida apie Gailestingumą ir Teisingumą. Pagal P. Kryftą ir P. Rolinsą. Laidą veda A. Navickas.
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=46517

Klaidinga manyti, kad gailestingumas esąs subjektyvi laikysena. Ši klaida užgožia gailestingumo paslaptį. Toks gailestingumas per daug nekainuoja. Persigalvoti ir, užuot troškus priešininkui keršto, imti rūpinti jo gerove tereiškia atsikratyti moralinio nepatogumo. Tačiau tikrasis gailestingumas yra kur kas subjektyvesnis ir reikalauja daugiau pastangų. Jis atleidžia kaltes, kurios yra objektyviai realios, ne subjektyviai įsivaizduotos, kaltes, kurias reikia atlyginti. Gailestingumas pranoksta teisingumą, tačiau jo nepakerta. Jei dovanoju 100 usd skolą, kurią esate man skolingas, vadinasi turiu pasinaudoti savo 100 usd, kad sumokėčiau kreditoriams. Aš negaliu jūsų praturtinti 100 dolerių savęs jais nenuskurdindamas. Jei skola yra objektyviai reali, ją reikia sumokėti. Ir jeigu savo gailestingumu aš dovanoju šią skolą, ją sumokėti privalau aš pats. Dėl šios priežasties Kristus turėjo mirti.

[Silvija]

Dar kartą apie sakramentalijų veikimą, maginį tikėjimą, prietaringumą ir tai, kaip gyventi autentišku tikėjimu - laidoje Aktualijos kalba teologijos licenciatas kun. Aldonas Gudaitis SJ, teologijos daktaras Valdas Mackela ir kun. Gintaras Blužas OFS.

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=48210

Mane ši laida nuvedė prie šių pamąstymų.

Beje, kun. Aldonas Gudaitis pastebi, kad Vikipedija kalbėdama teologiniais klausimais gali mus ir suklaidinti (ties 6:50)

[Silvija]

Balsavimo metu bus atskirai balsuojama už kiekvieną klausimą. T.y. galima nepritarti žemės nepardavimui užsieniečiams, ir po to atskirai pritarti arba nepritarti dėl referendumo "kartelės" nuleidimo. Nebus taip kad : dedu vieną taip arba ne, ir visi klausimai užsižymi automatiškai taip arba ne.

Pasirodo kaip tik taip ir bus. T. Y. į  abu klausimus vienas atsakymas. Ką darom?