Pasirausus archyvuose: katalikų radijo Mažoji studija laidos

[Silvija]

http://mstudija.lt/tablet/laidu_archyvas.html

Paskutiniosios Dievo žodžio kasdienių skaitymų laidos antrojoj dalyje pristatoma unikali šv. Jono Bosko pedagogika, tai – saugojamoji auklėjimo sistema. Pats kunigas apie ją sakė šitaip: ,,Geriausia priemonė – tai Katekizmas ir trumpi pritaikyti pamokymai. Bet vaikus pamokyti neužtenka. Geru keliu eiti paleidus, juos reikia dažnai prilaikyti..."

Pavyzdžiui, vienas iš plačiai žinomų kun. J. Bosko būdų - ,,žodelis į ausį" :

Kaip jautiesi?;
Kaip jaučiasi tavo siela?;
Padėk man atlikti vieną svarbų reikalą, žinai kokį? – padaryti tave gerą;
Dirbkime dirbkime, pailsėsime danguje, kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.

Parsisiųsti visą laidą galima iš čia:

https://www.dropbox.com/sh/8upbc2j5mksvxkj/5Cb-eF1vlJ/01_Sausis/Dievo%20%C5%BDodis.%20Kasdieniai%20skaitymai/2014-01-31_penktadienis_Dievo-zodis.mp3

[Silvija]

,,Septintosios laidos" radijo įraše klausiausi įdomaus vertinimo ,,Apie Pranciškaus demonologiją arba požiūrį į velnią". Ištrauka:

Daugeliu klausimų popiežius Pranciškus sunkiai įtelpa į liberalumo ir konservatyvumo, ,,kairės" ir ,,dešinės" standartus. Viena iš tokių temų – įasmenintos, antgamtinio blogio jėgos – velnio – veikimas. Tai tema, prie kurios popiežius grįžta itin dažnai, kur kas dažniau, nei kuris kitas jo pirmtakas. Tiesa, ne visi į tai atkreipia dėmesį, kai kuriems veikėjams regisi, kad prie tamsos darbų prisideda ir pats popiežius. (...) Liberalieji ir sekuliarieji komentatoriai, sveikinantys Pranciškaus progresyvumą, ėjimą į gyvenimo pakraščius ir laukiantys besąlygiško Bažnyčios atsivėrimo šiuolaikiniam pasauliui, sutrinka išgirdę popiežiaus įspėjimus apie tamsos kunigaikštį ir didžiojo gundytojo veikimą. Jų ausyse tai skamba kaip visiškos atgyvenos ir prietarai. (...)

Dar būdamas Buenos Airių arkivyskupu, Bergoglio paliudijo: ,,Tikiu, kad velnias egzistuoja, o vienas didžiausių jo laimėjimų mūsų laikais yra tas, kad žmonės įtiki jo neegzistavimu". Pranciškus yra jėzuitas, o jėzuitų formacijos pagrindą sudaro šv. Ignaco dvasinės pratybos, kuriose svarbią vietą užima šėtono tikrovės apmąstymas ir mokymas atpažinti jo veikimą ir atsispirti jam. Skirti blogio veikimą, žmogaus veikimą ir Šv. Dvasios veikimą yra jėzuitų dvasingumo pagrindas. Popiežius Pranciškus atpažįsta velnio jėgų veikimą šių dienų pasaulyje. Jis žino, kad nekalbėdami apie šią tikrovę mes nepajėgsime ir pasinaudoti priemonėmis, reikalingomis velnio veikimui atremti. (...)

Popiežiaus požiūrį į blogio temą liudija ne tik jo pamokslai, bet ir konkretūs žingsniai. Vienas iš jų – šią vasarą t. Amorth'o prieš keletvirtį amžiaus įsteigtos Tarptautinės egzorcistų asociacijos pripažinimas.

Parsisiųsti laidą:

https://www.dropbox.com/sh/8upbc2j5mksvxkj/AABq8vSFXJnKsEwPctMUW83ha/11_Lapkritis/Popie%C5%BEius%20ir%20pasaulis.%20Septintoji%20diena/2014-11-15_Popiezius-ir-pasaulis_Septintoji-diena.mp3?dl=0

[Silvija]

Jėzaus Kalno pamokslo palaiminimai yra tikri paradoksai. Jų logika – visiškai priešinga šio pasaulio logikai. Tai nelyginant naujasis Dekalogas, Jėzaus duotas mums. Mažoji studija pradeda laidų ciklą Noriu tikėti, kuriose bus kalbama apie kiekvieną iš jų, iliustruojant Biblijos veikėjų gyvenimais. Labai įdomiai pirmoje laidoje kunigas Vladimiras Solovėjus pasakojo apie palaiminimų vaisius.

Šventojoje Žemėje stovi aštuonkampė Palaiminimų Šventovė, per kurios kupolą šviesa krenta ant grindų, kur užrašyti šie 8 palaiminimų vaisiai:

-   Narsumas, kuris kaip vaisius turinčių vargdienio dvasią.
-   Dėkingumas (atitinkamai antram palaiminimui - Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.)
-   Tikėjimas (Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.)
-   Nuosaikumas (Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti.)
-   Protingumas (Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.)
-   Meilė (Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.)
-   Viltis (Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.)
-   Teisingumas (Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.)

Pirmuoju palaimintuoju (laimingu žmogumi) buvo Jėzus Kristus, Gyvenant Juo ir mes galime tapti palaimintais (laimingais), o paradoksali tikrovė taps tikru laimės šaltiniu. Ir nors palaiminimai reikalauja pastangų, kaip kad arklas ,,sužeidžia" žemę ir paruošia ją sėjai, palaiminimai atidengia vidinę tikrovę ir ruošia mus autentiškam santykiui su Dievu.