Mišiolas katalikų gyvenime

[Diak. Tomas M.]

Turiu prisipažinti, visą laiką maniau, kad mišiolas yra skirtas kunigams, laikant Šv. Mišias. Niekada net į galvą netoptelėjo, kad man jo reikėtų, nes juk "ir taip viską žinau" ir "viską suprantu".

Bet... maždaug prieš pusę metų, kai pirmą kartą sudalyvavau Tradicinėse Lotyniškose Šv. Mišiose, viena pirmųjų minčių buvo, kad reikia kuo greičiau įsigyti tokią storą knygą odiniu viršeliu, kurią visi aplinkui turi

Buvau pastatytas "į savo vietą". Ar aš žinau daug apie Šv. Mišias - ne, mes tik 0,0000000000001% nebent sugebam suprasti didžiausios visatoje paslapties, o lotynų kalba ir tylioji liturgija labai gražiai už rankutės atveda prie knygų kromelio, kad neišpuiktum per daug...

Iš tiesų galiu paliudyti, kad mišiolas realiai praturtina tikinčiojo gyvenimą. Visada po ranka:

• Pagrindinės maldos
• Katalikų doktrinos pagrindai
• Sąžinės peržvalga
• Liturginis kalendorius
• Žodžio liturgijos skaitiniai
• Išsamus ir gausiai iliustruotas Šv. Mišių vadovas, padedantis geriau suprasti jas ir geriau įsigilinti. Šis man svarbiausias, nes gali visas Šv. Mišias neatsitraukiant mintimis sekti.
• Grigališkasis giesmynas (ne tai, kad aš mokėčiau giedoti, bet vis tiek )
• Gražūs Šv. Mišių, liturignių laikų ir švenčių aprašymai
• Ir dar daugiau...

Apskritai mišiolai taip išleisti, kad tiesiog vien paimti į rankas tokią knygą didelis malonumas:


http://www.youtube.com/watch?v=N5TjEbh4Tq4

[Sigitas]

Su šiuo reikalu pirmą kartą susidūriau, kai mūsų parapijoje svečiavosi misonierius iš Kanados. Jis gan gerai mokėjo lietuvių kalbą, bet Mišiose visada skaitydavo mišiolą, nors buvo pasaulietis. Mums visiems tai buvo labai smalsu, kas ten per knyga pas jį rankose? Pasižiūrėjom - ogi kunigų naudojama knyga per Mišias.
Suprantu, jog mišiolas reikalingas kai pamaldos vyksta svetima kalba.  Bet mišiolas - ne vadovėlis! Jame nerasi parašymo ką reiškia tas ar anas kunigo gestas, aprangos spalva ar žodis. Vadovėlių, aiškinančių liturgijos reikšmes yra prirašyta daug ir įvairaus lygio.
Man pakanka liturginio maldyno, kuriame taip pat yra užrašyta visa Mišių eiga ir visos liturgijoje naudojamos maldos.
O tiems, kas nežino ką reiškia vienas ar kitas dalykas Mišių metu, patarčiau tiesiog pasikalbėti su artimiausiu kunigu neoficialioje erdvėje. Kunigai mielai dalijasi tuo, ką mano esant reikalinga žinoti pasauliečiams.
Mišiolą Lietuvoje galima įsigyti Kaune, šventojo Kazimiero knygyne (tiesiog kitur nežinau ar yra).
Visgi svarbiau Mišių metu dalyvayti bendruomeninėse pamaldose, nei skaityti knygą (kad ir kaip ji ten bevadintųsi).

[Augucka]

Na, Sigitas kaip visada visur labai kategoriškas  Gal ir gerai, reikia turėti savo tvirtą nuomonę ir ją apginti, tik taip pat reikėtų nepamiršti priimti ir kitokią nuomonę 

Aš norėčiau įsigyti mišiolą, ypač dėl Gregorian Chant, tik nežinau, koks man būtų geriau - anglų ar lietuvių kalba. Dar neapsisprendžiau Ir kainuoja turbūt nemažai 

[Pilgrim]

Afrikoje, Amerikoje, Azijoje - visur šv. Mišios vyksta vienodai, tik kalba skiriasi. Mes esame viena Bažnyčia, vienas kūnas. Liturginė malda padeda suprasti ir pajusti, kad mes esame viena.
Liturgijoje mes nesame laisvi. Kunigas neturi teisės pakeisti nė vieno žodžio iš Mišių eigos ir jai priklausančių maldų.
Todėl Popiežiaus yra patvirtintos knygos iš kurių meldžiamasi visame pasaulyje.
Pagrindinės liturgijos knygos: skaitinių knyga ir Mišiolas, su Mišių eiga.
Su visais liturginiais daiktais reikia elgtis labai atsargiai ir pagarbiai.
Taigi Mišiolas yra ypatinga knyga ir turinti savo paskirtį. Manyčiau, kad kiekvienam pasauliečiui
turėti ją namuose nėra tinkama ir reikalinga.
Tai nesistebėkite Sigito kategoriškumu, jo žodžiuose daug tiesos.
O giesmės ir giedojimai tikrai yra išskirti į atskirą knygą, tik reikia ją susirasti.

[Diak. Tomas M.]

Problema. Manau supratau kame reikalas - toks jausmas, kad lietuviai niekada neturėjo lietuviško Mišiolo pasauliečiams... o Europoje tikintieji jau kelis šimtmečius sėkmingai naudoja Mišiolus!

Visos mano įdėtos Mišiolų nuotraukos yra būtent tokie Mišiolai, kuriuos parapijos perka šimtais ir laiko klauptuose ar dalina tikintiesiems prieš Šv. Mišias, ar žmonės atsineša nuosavus. Kai kurie jų yra labai kompaktiško formato, kad patogu būtų net vienoje rankoje laikyti. Yra net specialūs gidai, kaip pasirinkti tinkamą Mišiolą. Ir aišku, Mišiolas nėra skirtas vien Ekstraordinarinei Šv. Mišių liturgijos formai, jų yra pačių įvairiausių. Žmonės juos naudoja savo kasdienybėje, skaitydami Šv. Rašto skaitinius, melsdamiesi, kai kurie jų be viso kito turi ir kai kurias Valandų Liturgijos dalis.

Po tokių "kategoriškų" pareiškimų tenka parašyti atsakymus apie Mišiolo naudojimą, kad paprasti žmonės nebūtų be reikalo suklaidinti:

• Tikintiesiems negalima naudoti kunigų Mišiolo, nes tai - šventa knyga. Tikintieji nenaudoja kunigų Mišiolo (ir kas tokią sunkią knygą galėtų nešiotis...). Tikintieji naudoja specialius Mišiolus, išleistus būtent jiems.
• Mišiolas reikalingas kai pamaldos vyksta svetima kalba. Netiesa, žmonės puikiai naudoja Mišiolus ir Ordinarinės Liturgijos metu. Tereikia pažiūrėti nuorodą į Mišiolų pasirinkimo gidą.
• Mišiolas - ne vadovėlis! Jame nerasi parašymo ką reiškia tas ar anas kunigo gestas, aprangos spalva ar žodis. Netiesa, gerame Mišiole rasi ne tik tai, bet dar daugiau!
• Svarbiau Mišių metu dalyvauti bendruomeninėse pamaldose, nei skaityti knygą (kad ir kaip ji ten bevadintųsi). Tikintieji neskaito Šv. Mišiose knygų Jie skaito Mišiolą, kartu su kunigu jungdamiesi tose pačiose maldose ir įsigilindami į kunigo veiksmus, bei jų reikšmę. Mišiolas yra labai svarbi pagalbinė priemonė, padedanti tikintiesiems sąmoningai ir aktyviai dalyvauti Šv. Mišiose.

Ir aišku, visada gerai pasiremti rimtais šaltiniais:

The use of missals by the laity, at least on mainland Europe, extends for considerably more than two centuries, providing access to the riches of the liturgy for lay people increasingly interested in the liturgical action unfolding before them.

In countries where religious persecution was a reality, such as in Great Britain during penal times, the possession of such a book would have provided opponents of the Catholic faith with adequate evidence of adherence to "popery." It was not, in the British context, unknown in recusancy, for the texts of certain Masses as well as the ordinary of the Mass to be printed within a broader devotional manual aimed at a catechesis of the faithful.

During the 20th century, missals increasingly contained with catechetical material about the liturgical year, commentaries on sacred Scripture and about eucological texts.

Symbol of unity, identity

In our present day, at celebrations of the extraordinary form, missals are a considered pre-requisite, not only as a means of participating in texts which are often intentionally silent, but, more crucially, as a means of following the texts of Scripture as well as those of particular rites attached to certain days which would not be familiar. They contain an abridged version of the rubrics when compared to those contained in the altar missal. They also provide a collection of texts and illustrations of sacred art found conducive to prayer and meditation and which help to detract from inevitable distractions. Since missals could be as artistically beautiful as expensive, the faithful make sacrifices to possess one. Correspondingly, they have developed with time into a symbol of Catholic identity and pride.

In the context of the ordinary form, the purpose of a missal for participating at Mass is less clear. Though many people choose to possess one, maybe culturally inspired by the previous example, and who bring it diligently to Mass each week, the hermeneutic of participation has changed. This change has affected people to the extent that many have simply stopped using them. However, a missal remains a huge support to those who are deaf or hard of hearing and in situations where the proclamation of texts is, in practice, barely audible.

Speaking at cross-purposes about what is meant by a missal in the ordinary form is a risk. For laypeople, it is the book they use if they desire to follow the texts at Mass. In an updated style, a missal contains all that is needed in one volume, together with whatever liturgical and scriptural commentaries the edition decides to include.

A ZENIT DAILY DISPATCH - The Use of Missals and Missalettes During Mass

Įdomu, kad Anglijoje katalikų persekiojimo metais, Mišiolo turėjimas buvo traktuojamas, kaip ištikimybės Popiežiui ženklas.

Pridedu ir foto iš savo Mišiolo, kur matome, kaip paraštėse tikintiesiems atskleidžiama gilesnė Šv. Mišių ir kunigo veiksmų prasmė:

[Diak. Tomas M.]

Aš norėčiau įsigyti mišiolą, ypač dėl Gregorian Chant, tik nežinau, koks man būtų geriau - anglų ar lietuvių kalba. Dar neapsisprendžiau Ir kainuoja turbūt nemažai 

Kadangi taip atrodo, kad lietuviško varianto nėra, iš angliškų manau šitas geriausiai tiktų, nes kaip supratau, jame yra daugiau giesmių, o pats didesnis knygos formatas leidžia natoms kiek didesnėms būti:

http://www.ccwatershed.org/Campion/

[Silvija]

Pasijutau beveik kaip iškasena. Įdomių dalykų čia mums užrodei, Tomai . Tai – tarsi gurmaniškas patiekalas ant mūsų įprasto kaimiško stalo su žirniais ir pupom. Iš tiesų tai labai gražu ta visa tikėjimo kultūra – apranga, puošni liturgija... Turėtume orientuotis į tai, kad nenusakralint, nesuprastinti visko iki ,,kukurūzų traškučių".

Bet vėlgi, kai imame kilti tiek aukštai, norisi priminti ir apie žemę (leidžiu sau oponuot, nes čia juk – diskusijų forumas ). Greta šių gerų dalykų turime nuolat budėti, kad mūsų širdyse pirmoji vieta atitektų norui išpildyti esminiam - garbinti Dievą dvasia ir tiesa. Atrodo, kad Bažnyčia jau per tai ėjo – rūpindamasi visu kitu, pamiršo svarbiausią – kad reikia tik vieno.

Stebėti laiko ženklus liepta visiems be išimties. Panašu, kad po truputį grįžtame į persekiojimo laikus, kai galbūt savam krašte būsim kaip svetimšaliai, gal net teks rinktis kur nors "katakombose" į Mišias. Ar tada visi šie geri dalykai netaps bereikalingu balastu?

Ir grįžti prie ištakų... Ką tai reiškia? Gal net tai, kad Dievo žodį tampa būtinybe įsirašyti į savo sąmonę, mokėti mintinai? Nes vėl gali tekti savo vaikams ir anūkams pasakoti remiantis vien tuo, ką nešiojamės su savim nuolat ir kas nesveria.

Jėzus buvo vargšų draugas, ligonių gydytojas, nusidėjėlių gynėjas... Aišku, neturėtume Jo mokymo suprasti kaip išsilaisvinimo teologijos atstovai, bet turim budėti, kad ir šiais dalykais (turiu omeny "gurmaniškais") nepasinaudotų skaldytojas, nes mūsų visų vienybė ateity gali būti svarbiausia, kas padės išlikti. Geriausias pavyzdys šiandien yra tai.

[Sigitas]

Yra gi lietuvių kalba mišiolas, gi rašiau, jog jį galima įsigyti Kaune švento Kazimiero knygyne.
Google žemėlapis knygyno >>>.

Kas dėl mišiolo skaitymo pamaldų metu, tai nesu nusistatęs prieš. Pas mus tai nėra įprasta, o be to žmonėms labai dažnai trūksta nuolankumo Dievui ir klusnumo viršesniesiems, tai ir pradeda per pamaldas pirmiau kunigo sakyti visus tuos dalykus garsiai, trukdydami kitiems. 
Yra daugybė pavyzdžių, kai moterėlės ir perdėm pamaldūs vyrai visų Mišių metu garsiai ir labai greitai kalba tai, ką paprastai turi pasakyti tik kunigas. Yra dalykų, kurie per Mišias turi būti pasakyti tik kunigo, pavyzdžiui aukos liturgijos centrinė dalis.
Kartą ligoninės koplyčioje Mišių metu, kur dalyvavo tik keli žmonės, viena moterėlė visą laiką pirmiau kunigo pasakydavo visus žodžius. Garsiai. Pasibaigus Mišioms kunigas tai moteriai ir visiems susirinkusiems pasakė, jog esama žodžių, kuriuos Mišių eigoje gali ir turi tarti vien tik kunigas.
Tokio nekuklumo ir neišmanymo, bei nesiskaitymo pavyzdžių esama daug. Deja net ir be mišiolo, paprasto liturginio maldyno dėka, žmonės sugeba sugadinti Mišias.
Šiais laikais apskritai rimties nėra bažnyčioje - mobiliakai zvimbia, žmonės šnekučiuojasi, iš lauko visokių signalizacijų garsai aidi... Atsimenu, kai dirbau zakristijonu, patikdavo vėlai po vakarinių Mišių, atsisėsti ant tabernakulio laiptelių ir tokioj tyloj melstis, medituoti, svajoti...

[Augucka]

Campion Missal būtų tobulas variantas, bet reikia su jais susisiekti ir paklausti ar jie atsiųstų į UK. 
Ačiū Tomai 

Kaip nekeista, vakar kaip tik šią svetainę www.ccwatershed.org labai nagrinėjau, siunčiausi iš jų natas ir buvau labai laiminga juos atradusi, o dabar kaip tik ir tu ją užrodei  Argi neįdomus sutapimas

[Augucka]

Sigitai, esate teisus. Tikrai pritariu, kad žmonės šiais laikais labai nekuklūs ir savo egocentriškumu  bando užgožti kunigą. Tikrai yra negražu 

[Diak. Tomas M.]

Panašu, kad po truputį grįžtame į persekiojimo laikus, kai galbūt savam krašte būsim kaip svetimšaliai, gal net teks rinktis kur nors "katakombose" į Mišias. Ar tada visi šie geri dalykai netaps bereikalingu balastu?

Tikrai ne, jie bus ištikimybės Kristaus Vietininkui ženklas  

[Diak. Tomas M.]

Sigitai, tavo pateikti pavyzdžiai švelniai tariant - ekstremalus variantas

Šiaip kiek man teko matyti, tai apskritai žmonės viską seka mintyse, na bet čia toks jau Ekstraordinarinės formos privalumas, kur vyrauja tyla ir bendruomenė turi aiškius momentus, kai dalyvauja balsu

Bet juk negali kažko nedaryti vien todėl, kad atsiranda žmonių, nemokančių tai daryti, ar ne? Štai kunigėlis vieną kartą pamokė močiutę ir tikėsimės, kad ji susipras, o jei ne, tai jau Dievulis su ja po visam pasikalbės

Beje, dalį atsakomybės sau turi prisiimti ir dvasininkai, nes jei nėra mokymo, tai nėra ir mokančių...

[Silvija]

Norint, kad atsirastų mokymas, turi steigtis giedojimo, lotynų kalbos mokyklos, be to, įsigyti ir spausdinti visoms toms tavo užrodytoms gėrybėms bent jau Lietuvoje nėra pakankamai lėšų. Liaudis atpratus (ypač jaunimas) skaityti knygas ir tuo, ką turime šiuo metu Lietuvoje – gyvi mokymai - tikrai galime pasidžiaugti. Jėzus taip pat prisiderino prie esamų sąlygų ir mokė netgi iš valties .

Žinoma, reikia tai daryti ir ano neapleisti. Todėl yra gerai, kai dabar žmonės gali pasirinkti kiekvienas pagal savo galimybes. Svarbu neliktų tikėjimo dalykuose neišmanėliais.

[Varlė keliauninkė]

Problema. Manau supratau kame reikalas - toks jausmas, kad lietuviai niekada neturėjo lietuviško Mišiolo pasauliečiams... o Europoje tikintieji jau kelis šimtmečius sėkmingai naudoja Mišiolus!

Sutinku, kad nežinojimas yra problema, bet žymiai mažesnio masto, nei pats galvoji. Aišku, paprasčiausia padėti mišiolus bažnyčių suoluose, kad tikintysis pats pasidomėtų, kas ką reiškia, bet kaip Silvija pastebėjo viskas atsiremia į finansus. Ir tokių sąmoningų katalikų atsirastų, bet tikrai nedaug :-)

Kitas dalykas - pačių kunigų sąmoningumas ir noras šviesti. Pavyzdžiui, mūsų parapija beveik merdėjo, kol neatsirado jaunas karštas  ir išradingas (!) kunigas, kuris pernai Tikėjimo metų proga prieš vakarines šventas Mišias sugalvojo pravedinėti žmonėms trumpas, 10 min., katechezes, aiškindamas gestus ir maldas kalbamas Mišių metu. Ir ne šiaip atlikdamas tai, kas jam įpiršta ar iš reikalo, ne, jo užsidegimas sutraukdavo į tas katechezes ir į Mišias daugiau žmonių, nei mūsų klebonas galėjo įsivaizduoti parapijoj esant, nes atvažiuodavo ir iš kitur. Lobis tokie pasišventę kunigai :-) o ir parapija atsigavo. Avelėms reikia Ganytojų pagal Kristaus širdį :-)

[Diak. Tomas M.]

Norint, kad atsirastų mokymas, turi steigtis giedojimo, lotynų kalbos mokyklos...

Jau yra: http://academiaadfontes.wordpress.com/apie/

[Pilgrim]

Manau supratau kame reikalas - toks jausmas, kad lietuviai niekada neturėjo lietuviško Mišiolo pasauliečiams... o Europoje tikintieji jau kelis šimtmečius sėkmingai naudoja Mišiolus!

Oho  kokia čia diskusija išsivystė

Laikas sudėlioti taškus ant "i"
eilinį kartą "pasimovėme ant terminų" 
Mišiolas yra liturginė knyga. Tą reikia atsiminti.
Tai ką vadini Tomai mišiolu pasauliečiams, tai Lietuvoje nėra nusistovėjusio
vieningo termino. Vieni tai vadinama liturginiu maldynu, kiti mišiolėliu.
Leidžiami tokie leidiniai ir Lietuvoje.
Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas paruošė Gyvoji duona, kurį sudaro trys tomai, A, B, C, pagal liturginius metus. Šis jų leidinys vadinamas - sekmadienių mišiolėlis.
Tinkamai mokant naudotis dar yra Magnificat.
Taip pat buvo keletas laidų Liturginio maldyno
Nežinau kaip yra angliškai, ispaniškai kalbančiuose kraštuose, kokie terminai. Tačiau pvz. vokiškai kalbantys kraštai atskiria terminus
Mišiolas - Messbuch
Liturginis maldynas, mišiolėlis - Gotteslob.

[Sigitas]

Nežinau kaip ten Anglijoje ar Amerikoje, bet pas mus, Lietuvoje, yra tradiciniai liturginiai maldynai, kuriuose yra surašytos visos liturgines maldos, bei visa Mišių eiga pradedant persižegnojimu, baigiant palaiminimu [žodžio ir aukos liturgijos dalys]. Tą ir mano močiutė maldyną turėjo, skaitydavo, atsimenu iš vaikystės, lotyniškų Mišių metu. Ir aš turiu liturginį maldyną, visad nešiojuos su savim, bet Mišių eigos neskaitau iš knygos nes ir taip žinau.
Man labiau patinka per Mišias matyti žmones, o ne raides.

[Augucka]

As visgi, Tomai, isigijau kitoki, nes kiek zinau tie amerikoniski labiau orientuoti i amerikoniskas sventes, tokias kaip Thanksgiving, Independence Day, ir pan. Nes pastebejau siame saite www.usccb.org siokius tokius skirtumus liturginiame kalendoriuje ir ko gero, minima Misiose ir t.t.
Jei klystu, prasau pataisyti mane 

[Pilgrim]

Kiekvieno krasto vyskupu konferencija tvirtina ir leidzia, atsizvelgiant pagal vyraujancius paprocius ir tradicijas, butent tam krastui ar regionui skirta liturgini maldyna. Taigi Amerikai skirtas liturginis maldynas skirsis nuo skirto Anglijai liturginio maldyno.

[Diak. Tomas M.]

Gal ir be reikalo, reikėjo jiems užklausimą duoti

Tai  juk pasaulietinės šventės, o ne religinės. O kai kalba eina apie Tradicinius Mišiolus, tai iš vis abejočiau, kad ten tokios šventės yra net paminėtos, juk jie naudoja 1962 metų senąjį Bažnytinį kalendorių. Mano Mišiolas yra skirtas visam pasauliui, ten yra specifinės maldos JAV, UK, Airijos, Australijos, gal net ir kitoms tikinčiųjų bendruomenėms.