Apie katalikų ir pravoslavų skirtumus, kodėl skirtingiems nelengva būti kartu?

[Silvija]

Tie ortodoksai Marijos radijuje kalbėjo būtent, kad jų vienuolystė kilusi iš pirmojo vienuoliškąjį gyvenimą gyvenusio žydo - Jono Krikštytojo pavyzdžio.

[Diak. Tomas M.]

Varlyte, kažkur skaičiau, kad senovėje, bent jau Romos imperijoje, skaistus gyvenimas buvo laikomas silpnumu, t.y. jei tu esi vyras ir nesusilauki palikuonių, toks iš tavęs ir vyras... Gal taip panašiai buvo ir žydų mastyme? 

Manoma, kad kaip priešprieša tam mastymui buvo skirta Šv. Jono Apreiškimo vieta, kur Dievą garbina daugiatūkstantinė skaisčių vyrų minia.

[kukulis]

Kodėl pas žydus vienuolių nėra, ahmm.. ?

Kodėl dabar nėra, nerašysiu, nes ir taip žinai mano atsakymą

O seniau tai buvo taip vadinami nazirai. Galima rasti apie juos skaitant Senąjį Testamentą.

[kukulis]

Ištraukos iš Senojo Testamento apie nazirus:

(Raudų knyga)
[Rd 4,7]
Zajin  Jos nazirai buvo tyresni už sniegą,
baltesni už pieną;
jų kūnai rausvesni už koralą,
kaip safyro spalvos.

(Skaičių knyga)
[Sk 6,18] Tada naziras nusiskus pašvęstą galvą prie Susitikimo palapinės angos ir, nunešęs plaukus nuo pašvęstos galvos, padės juos ant ugnies po bendravimo auka.

(Teisėjų knyga)
[Ts 13,5] nes, tikėk manimi, tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas nepalies jo galvos, nes berniukas bus naziras[i2] Dievui nuo pat gimimo. Jis pradės vaduoti Izraelį iš filistinų rankos".

Komentaras: Ts 13,5: ... berniukas bus naziras... : pašvęstas Sandoros Dievo tarnybai. Būdamas pašvęstas naziro įžadu visam gyvenimui, jis turėjo susilaikyti nuo vyno, nuo bet kokių kitų svaigalų ir nesikirpti plaukų. Žr. Sk 6,2-6.

[Diak. Tomas M.]

Bet kaip visi žinome to naziro istoriją, moterys buvo jo silpna vieta... tad ar galima tikrai laikyti nazirus proto-vienuoliais? 

[Varlė keliauninkė]

O tai Jonas Krikštytojas iš ko ėmė pavvyzdį?
Esu skaičiusi, kad greta fariziejų ir sadukiejų dar buvo ir esenai, vien pamaldūs vyrai, gyvenę ne santuokose..

Juozapas Flavijus esenų bendruomenę apibūdina kaip vėlesnių krikščioniškųjų ordinų pirmtakę: esenai niekinę turtus, bendrai dalijęsi nuosavybe, kiekviename mieste būta bendruomeninių namų, kur esenas galėdavo rasti viską, ko reikia gyvenimui. Be to, jie rūpinęsi vargšais.

Pirma, evangelijose minimi Betanijos prie Alyvų kalno gyventojai: Lozorius ir jo seserys Marija ir Morta. Visi drauge gyveno celibatiškai. Suaugusiajam nevesti ar neištekėti tarp žydų daugiau negu neįprasta, galiausiai ankstyva santuoka ir vaikų gimdymas laikyti tiesiog pareiga Dievui. Vienintelė išimtis buvo esenai, pasak Juozapo Flavijaus, santuoką menkai vertinę ir daugiausia gyvenę celibatiškai.

citatas ėmiau iš čia http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=8534
Ko gero vienuolystė irgi iš žydų.

Kukuli, aš ne ekstrasensė - tavo atsakymo nežinau
O nazyrų ir vienuolių, man rodos, suplakt į krūvą negalima - tai kažkas kita..

[Silvija]

Pridedu info apie pašvęsto gyvenimo formas KB:

I. Pašvęstojo gyvenimo institutai:

   1)    Vienuoliniai institutai:
          A.    Monastinio gyvenimo institutai
          B.    Kontempliatyvaus gyvenimo institutai
          C.    Apaštalinio gyvenimo vienuoliniai institutai
   2)    Pasauliečių institutai.
   3)    Apaštalinio gyvenimo draugijos.

II. Pašvęstosios mergelės.

III. Eremitai.

IV. Našliai.

V.  Naujos pašvęstojo gyvenimo formos.


1) Vienuoliniams institutams būdinga:

    Specialus pasišventimas Dievui (konsekracija) viešais įžadais (evangelinių patarimų profesija).
    Specifinė charizma.
    Pastovus bendras gyvenimas.
A. Monastinis gyvenimas – pati seniausia pašvęstojo gyvenimo forma. Jungia vidinį gyvenimą ir maldą su darbu ir vietos pastovumu, t.y., gyvenimu tame pačiame vienuolyne visą gyvenimą.
B. Kontempliatyvus gyvenimas – kai vienuoliai atsideda vien tik kontempliacijai, sekdami Kristų, besimeldžiantį ant kalno.
C. Apaštalinis vienuolinis gyvenimas – kai priklausant vienuoliniam institutui atsidedama maldai ir įvairiopai apaštalinei tarnystei Dievo tautoje.

2) Pasauliečių institutams būdinga:

Pasišventimas Dievui gyvenant pasaulyje.
Nėra bendro gyvenimo.
Nėra viešų įžadų.
3) Apaštalinio gyvenimo draugijoms būdinga:

Bendras gyvenimas specifinio apaštalavimo tikslu.
Įsipareigojimas laikytis evangelinių patarimų kokiais nors šventais pasižadėjimais (ne įžadais).

Šaltinis: http://vitaconsecrata.lt/pasvestojo-gyvenimo-formu-ivairove

[kukulis]

Bet kaip visi žinome to naziro istoriją, moterys buvo jo silpna vieta... tad ar galima tikrai laikyti nazirus proto-vienuoliais? 

Na, tai atsitiko dėl to, kad jis sulaužė savo įžadą.
O ar nors vienas buvo šventasis, kuris būtų nepadaręs nei vienos nuodėmės?
Šv. Paulius persekiojo krikščionis iki atsivertimo.
Šv. Augustinas buvo pagarsėjęs lėbautojas.
Šv. Ignacas Lojola - lėbautojas ir garbėtroška.

Mozė - žmogžudys. Dovydas - sanguliautojas ir žmogžudys ...

Taip kad Samsonas niekuo teigiamu iš jų neišsiskiria.

[Pilgrim]

Baigsis man gripas  tada sudėliosiu apie tuos vienuolius ST laikais

[kukulis]

Linkiu greičiau pasveikti.
.. ir truputį ne į temą ... kada tavo kompas pasitaisys, kad galėtum pasidalinti mintimis apie turėjimą?

[kukulis]

Varlyte, kažkur skaičiau, kad senovėje, bent jau Romos imperijoje, skaistus gyvenimas buvo laikomas silpnumu, t.y. jei tu esi vyras ir nesusilauki palikuonių, toks iš tavęs ir vyras... Gal taip panašiai buvo ir žydų mastyme? 

Manoma, kad kaip priešprieša tam mastymui buvo skirta Šv. Jono Apreiškimo vieta, kur Dievą garbina daugiatūkstantinė skaisčių vyrų minia.

Skaistumas ir vaisingumas nebūtinai priešingos sąvokos.
Pvz. Mergelė Marija buvo ir skaisti ir vaisinga.

Analogiškai esu girdėjęs ir pritariu tokiam teiginiui: žmogus santuokoje suartėdamas, nepanaikina savo skaistumo - išlieka skaisčiu. Šitą teiginį yra išsakęs vienas lietuvis VDU katalikų fakulteto docentas ( nepamenu vardo ), o taip pat esu girdėjęs tą patį teiginį ir iš kito šaltinio.

Neskaistumas lytiškumo prasme yra netvarkingi santykiai, uždrausti santykiai ir neleistini santykiai. O bendresne prasme neskaisti gali būti taip pat ir kalba bei mintys, net ir išeinant iš lytiškumo rėmų. Pvz. pasitenkinimas kito žmogaus kančia (siaubo ir kovinių filmų atveju) - taip pat gilina žmogaus neskaistumą.

P.S.
Aišku vedybinių santykių prasme tas skaistumas santykinis dalykas, nes tas kuris susilaiko nuo bet kokio intymaus suartėjimo, išlieka "labiau" skaistus negu žmogus santuokoje. Vis dėl to dvasine prasme, žmogaus siela, pagal tą supratimą, po santuokinio suartėjimo išlieka skaisti.
Šitą "P.S." rašau tam, kad nepripainiočiau dėl mums svarbių tikėjimo tiesų.

[Silvija]

Man tai kitas aspektas atrodo svarbus, kalbant apie vienuolių - tiek Senojo Testamento, tiek NT - skirtumus. Du būdai žmogui būti pašvęstam: kai jį pašvenčia kiti (kūdikystėje arba pavyzdžiui kaip vieną iš gausios šeimos vaikų) ir pajutus pašaukimą. Čia panašiai kaip su įtikėjimu: vieni įtiki tradiciniu būdu, o kiti - visiškai netikėtai, kas vadinama netgi (ap. Pauliaus atveju) ne atsivertimu, o mistiniu atvertimu.

[Pilgrim]

  Trečias būdas iš ST, Levio giminė, kunigystė paveldima 

p. s. PC garantiniame remonte informuos kada.

[Varlė keliauninkė]

Ir visi trys būdai iš Dievo
Pirmas ir trečias - Dievo įsakymai ST. Antrasis - Šv. Dvasios veikimas.                         

[kukulis]

p. s. PC garantiniame remonte informuos kada.

Tai tu "baltus" kompus naudoji?
Nes kompo remontui, jei geležyje kas nors negerai, diskas nereikalingas ... tokiu atveju galima diską prijungti prie kito kompo ir persirašyti reikiamus failus

Bet jei kompas "baltas" tai pats neturi teisės ardyti ...

[Pilgrim]

Dykumos tėvų dvasingumas visuomet buvo ir yra ortodoksų vienuolystės pamatas. Visi ortodoksų vienuoliai ir šiandien greta Šventojo Rašto skaito Šventųjų Tėvų knygas, tarp jų itin autoritetingi paterikonai ir jerondikonai, kuriuose surašytos trumpos Dykumos tėvų ir vėlesnių šventųjų ištaros, taip pat svarbų vaidmenį vaidina VI a. parašyta atsiskyrėlio šv. Jono Pakopininko ,,Dangiškosios kopėčios" ir Bažnyčios tėvų raštų rinkinys, pavadintas ,,Filokalija" (slav. ,,Dobratoljubie", lietuviškai – ,,meilė gėriui").

Vakaruose yra tam tikrų vienuolių ordinų, pavyzdžiui, dominikonai, jėzuitai, kurie ne bėga iš pasaulio, o eina į jį. Ortodoksų vienuolystės tikslas visada yra bėgimas nuo pasaulio.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-14-gintaras-sungaila-ortodoksu-vienuolyste-kilme-ir-dabartis/127399

[Diak. Tomas M.]

Įdomi mintis apie Rytų ir Vakarų skirtumą iš Katalikų Unitų kunigo lūpų:

Pamaldumas ir ritas. Kam iš viso reikalingas Rytų ritas? Į šį klausimą tėvas Joakimas atsakė, kad Rytų ir Vakarų žmonės skiriasi. Jis pateikė palyginimą: ,,Jei vakarietis pamatys gražią gėlę, jis ją nuskins, nusineš į laboratoriją, ištyrinės, aprašys, nustatys cheminę sudėtį. Jei rytietis pamatys gražią gėlę, jis prie jos sustos, atsisės ir į ją žiūrės – kontempliuos. Vakarietis priimdamas naikina ir pritaiko, rytietis – saugo. Todėl ir Rytų ritas ypatingas." Kunigas pateikė palyginimą – Vakarai turi pamaldumą įvairiausioms Kristaus kūno dalims, Jo žaizdoms, Jo rankoms, Jo kojoms, Jo dešiniam širdies skilveliui, o rytiečiai garbina visą Kristų ir Jo niekada neskaido. Jis pridėjo: ,,Popiežius Pranciškus jį pavadino ,,auksiniu ritu" – jis yra mūsų paveldas ir vertybė; nepaprastai puošnus ir iškilmingas." Rytų rito saugojimą skatino ir Vatikano II susirinkimo nutarimai.

[Varlė keliauninkė]

Per daug suabsoliutinta, nors dalis tiesos yra, bet tik maža dalis..
Reikėtų suprasti, kad vakarietis nemoka grožėtis, o rytietis - analizuoti? Kas yra nesąmonė

[Diak. Tomas M.]

Man atrodo, kad ta mintis nesako, jog Rytų kultūros žmonės nemoka analizuoti, tik kad jie linkę į kontempliaciją

[Silvija]

O aš perskaičius tą palyginimą tarp Rytų ir Vakarų pajutau savotišką skausmą ir nusivylimą, manau kad TĄ sukelia skirtumų iškėlimas neieškant bendrumo. Tas jausmas lydi, kai TAI darome ir kitur, pavyzdžiui, ieškant skirtumų tarp KB ir Stačiatikių, tarp moterų ir vyrų... Atsiranda kažkokia "karo žiežirba"

Va tada skirtingiems ir nelengva būti kartu.