Mūsų maldos nėra apribotos laiko, jos veikia amžinybėje

[Diak. Tomas M.]

Skaičiau, kad Šv. Tėvas Pijus buvo paklaustas, kodėl jis vis meldžiasi už laimingą savo senelio mirtį, kuris jau seniai numiręs... Tėvas Pijus atsakė, kad Dievui nėra praeities, jis yra amžinybėje... čia ne tiksli citata, bet maždaug taip prisimenu. Įdomi mintis, o juk Tėvas Pijus buvo iš tų, kurie daug prisilietė prie dvasinio pasaulio terpės 

Įdomu, kad šiandien klausiau nuostabų pamokslą apie
moterų dvasinę motinystę kunigams, kur kunigas pasakojo nepakartojamą istoriją, kuri keliai žodžiais yra:

Jaunas vyras planavo savo ateitį, paskirtą žemiškų turtų ir garbės siekimui, kai jam apsireiškė Kristus su žėrinčia Švč. Širdimi ir pasakė, kad jis negali švaistyti laiko, nes viena moteris už jį meldžiasi visą savo gyvenimą, kad jis taptų kunigas. Vyras išvydo besimeldžiančios kuklios vienuolės vaizdą, kuris jam įstrigo atmintyje visam gyvenimui.

Būdamas 30 metų amžiaus šis vyras ėmė studijuoti teologiją, tapo kunigu, o vėliau ir vyskupu. Būdamas vyskupu, per vieną savo vizitų moterų vienuolyne, Šv. Mišių metu dalydamas Komuniją, jis išvydo tą vienuolę. Vėliau jis susitiko su ja, bet jai neatskleidė paslapties. Įdomu tai, kad moteriai buvo tik 30 metų. Vyskupas paskaičiavo, kad greičiausiai Švč. Jėzaus Širdies vizija įvyko tą dieną, kai vienuolė gimė  Kristus priėmė jos maldas į ateitį, žinodamas tos jaunos merginos sielos istoriją. Pokalbis baigėsi vyskupo palaiminimu, kurį jis suteikė 30 metų už jį jaunesnei savo dvasinei motinai.

Nerealu 

[Silvija]

Iš tikrųjų mūsų supratimą kartais iškreipia tas laiko matmuo. Pasiklausius šio pasakojimo, galima būtų pamanyti, kad viskas jau iš anksto mums nulemta. Bet.

Prisimenu kažkada Alfa kurse girdėtą šios erezijos apie likimą paaiškinimą (gal jau ir rašiau kažkur forume šią ištrauką, bet vėl ji labai tinka ):

Kažkas kartą rašė dienraštyje ,,Times" įrodinėdamas: "Jei Dievas jau žino ateitį, vadinasi jos negalima pakeisti". Katalikas, Klifordas Longlis, tuometinis ,,Times" korespondentas religiniais klausimais, atsakė: ,,Jei Dievas gyvena amžinajame dabar, visas maldas jis girdi tuo pat metu. Todėl Jis tinkamą ateinančios savaitės maldą gali prijungti prie įvykio, įvykusio prieš mėnesį. Į maldas, išsakytas po įvykio, gali būti atsižvelgta dar prieš įvykį." Kitaip tariant, Dievas turi visą amžinybę, kad atsakytų atsakyti į žaibišką vairuotojo maldą prieš pat susidūrimą.

[arabele]

kaip viskas painu ir tuo pat metu nuostabu gerai kad mūsų malda niekada nepavėluos.

[Jazminas]

Skaičiau, kad Šv. Tėvas Pijus buvo paklaustas, kodėl jis vis meldžiasi už laimingą savo senelio mirtį, kuris jau seniai numiręs... Tėvas Pijus atsakė, kad Dievui nėra praeities, jis yra amžinybėje... čia ne tiksli citata, bet maždaug taip prisimenu. Įdomi mintis, o juk Tėvas Pijus buvo iš tų, kurie daug prisilietė prie dvasinio pasaulio terpės 

Labai viltingai nuteikia   

[kukulis]

Čia dėl laiko tai yra labai daug nuomonių skirtingų. Vieni sako, kad jau visas laikas yra, ir Dievas viską iš anksto žino, bet aš prisilaikau kitos nuomonės.

Pagal tą kitą nuomonę, tai jokios ateities nėra, yra dabartis ir praeitis, o ateitis kuriama dabartyje. Ateities įvykiai neegzistuoja.
Į klausimą, kaip Dievas žino apie ateitį, atsakymas toks: jis tai numato dėl savo išminties. T.y. taip kaip mes žinome, kad tuoj lis, nes kaupiasi debesys, arba numatome kokį kitą įvykį dėl savo protingumo ir dėl to kad tie įvykiai susiję  priežaties-pasekmės  ryšiu, taip ir Dievas dėl savo begalinės išminties numato ir visą ateitį.

Tai aš labiau būčiau linkęs prisilaikyti tos antrosios nuomonės.

Čia tik kyla klausimas ar visą tą ateitį Jis numato ar ne visą?
Net neabejoju, kad Dievas pilnai numato visą fizinio pasaulio vyksmą iš anksto. Jis numato visus atomų skilimus oro dvelktelėjimus ir kitką, nes viskas fiziniame pasaulyje paremta priežaties-pasekmės ryšiu.. Kyla klausimas: ar yra tai, ko Dievas negali numatyti?

Jeigu laikytume, kad žmogus turi transcendencinę laisvę, tuomet tai ir būtų tai ko Dievas neturėtų numatyti . Tos transcendencinės laisvės pasireiškimo momentu atsiranda galimybė vykti skirtingoms įvykių grandinėms, priklausomai nuo atlikto pasirinkimo. Jeigu tai tikra transcendencinė laisvė, tai Dievas neturėtų žinoti iš anksto ką žmogus pasirinks, tačiau Dievas toliau gali numatyti abi įvykių grandines, ir po kiek laiko viskas gali susiklostyti taip, kad tos grandinės susijungs į vieną ir viskas toliau vyks pagal Dievo planą . Vis dėl to, tos transcendencinės laisvės egzistavimo hipotezė iškelia kitą hipotezę, pagal kurią Dievas numato ne absoliučiai visą ateitį .

Klausimas: kiek kartų gyvenime žmoguje pasireiškia ta transcendencinė laisvė. Juk mūsų sprendimai įtakojami mūsų fizinių troškimų, sielos jausmų ir įvairių aplinkybių, kurias jas gali lengvai numatyti Dievas. Transcendencinė laisvė turėtų kilti iš dvasinės žmogaus sielos srities, nes ji nebūtų tai, kas yra iš anksto žinoma ir paremta priežasties-pasekmės ryšiu. Gali būti kad ji pasireiškia tik vieną kartą gyvenime arba visai nepasireiškia . Galime tik fantazuoti, kokie tai būtų atvejai ...

Ką apie tai manote?

[nf]

Greičiausia tokios 100% laisvės neturim, nes vis tik esam kūriniai, bet ir šiaip mažai kas būna 100% grynumo, bet iki 99,99% galim bandyt pasiekt. Manau ir evangelijoje apie tai  :

Mt 11
³⁰ Mano jungas švelnus,
mano našta lengva".

[Varlė keliauninkė]

kas yra transcendentinė laisvė?

[nf]

kas yra transcendentinė laisvė?

Kai rašiau atsakymą mintyse turėjau vidinę laisvę, dabar pasižiūrėjau į tarptautinių žodžių žodyną- pasirodo tas žodis reiškia už suvokimo ribų.   
Taip išeitų nesuvokiama laisvė  . Tikriausia tokios nė nebūna