Novena į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį

[Silvija]

Ta novena pradedama antradienio vakare prieš Dievo Kūną, arba atskaičius devynias dienas prieš Jėzaus Širdies šventę, kuri būva po Dievo Kūno šventės.

Ši citata iš 1935 m Kaune išleistos maldaknygės VISŲ METŲ NOVENOS. Joje pateikiami mąstymai kiekvienai novenos dienai, taip pat maldos. Pateikiu netaisyta to laikmečio kalba. (Apie novenas)




Maldos kiekvienai novenos dienai

1.   Prieš mąstymą. Didis Dieve! Kurio akivaizdoje ir prieš Kurį stoviu, meldžiu Tave per Tavo Sūnaus Šventąją Širdį, apšviesk mano protą, kad suprasčiau, ko iš manęs nori, ir pažadink mano širdį, kad dėl Tavo meilės daryčiau tai, kas Tau patinka. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

2.   Po mąstymo. Didis Dieve! Dėkoju Tau už suteiktą mano protui šviesą ir už minties atkreipimą į gera. Meldžiu Tave per Šventąją Tavo Širdį, sustiprink manyje tai, ką per Tavo malonę manyje padarei.


Jėzau romusis ir nuolankios Širdie, padaryk mano širdį panašią į Tavo širdį.
Saldžiausioji Jėzaus Širdie, būk mano meile!

Jėzaus Širdies litanija po novenos.



PIRMOJI  DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Švenčiausioji Jėzaus Širdis yra gailestingumo pavyzdys

Švenčiausioji Jėzaus Širdis, augdama metais, kartu augo ir galingame mums gailestingume. O kaip maloniai elgiasi ta šventoji Jėzaus Širdis su nusidėjėliais ir vargus kenčiančiais. Jei tik kas tikrai gailėdamasis grįžta, tuojau gauna Viešpaties malonę. Ta šv. Širdis iš bado alpstančias minias stebuklingai maitino dykumoje, o Jėzui nešant į Kalvariją kryžių, skaudaus liūdesio prispausta, ne tiek savimi, kiek verkiančiomis Jeruzalės dukterimis rūpinosi, trokšdama, kad ne Jo, bet labiau pačios savęs verktų.

O kas gi galės apsakyti Švenčiausios Viešpaties Širdies gailestingumą! Jisai didžiausiuose sopuliuose, daugiau rūpinosi kitų kentėjimais, negu savo.

O brangiausiasis Jėzau! Koks didelis nuliūdimas spaudžia mane, kad mano širdis taip nepanaši į Tavo šv. Širdį. Savo vargus visuomet laikau sunkesniais už kitų, o jei tenka kentėti, tada ir visai pamirštu apie tai, ką kenčia artimas.

O maloniausioji, dieviškoji Širdie! Pripildyk mano širdį tokios meilės gailesio, kokį visados turėjai pavargėliams ir nusidėjėliams, kad visuose savo reikaluose, o ypatingai mirties valandoje tokio pasigailėjimo galėčiau iš Tavęs susilaukti.

(Dabar atkalbėk maldelę po mąstymo. Paskui atskaityk Jėzaus Širdies Litaniją, kurią rasi po novenos. Taip daryk kiekvieną novenos dieną. )

[Silvija]

ANTROJI DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Švenčiausioji Viešpaties Jėzaus Širdis yra skaistybės pavyzdys

Nors saldžiausiasis Jėzus leido pragaro dvasiai visokiomis pagundomis save gundyti ir nors V. Jėzaus priešai pikčiausiais melais plėšė Jo garbę, tačiau prieš dorybę angeliškos skaistybės Jis nenorėjo būti gundomas, šmeižiamas. O kaipgi neapsakomai turėjo būti sunkūs Šv. Jėzaus Širdies kentėjimai, kada priešai piktumo įkarštyje skaisčiausiąjį nekalčiausios Mergelės Sūnų, minios akivaizdoj, atidavė pajuokimui ir išniekinimui į paleistuvingų piktadarių rankas, kada Jam baisaus plakimo ir ant kryžiaus prikalimo metu, nuplėšė rūbus iki nuogumo. Taip visiems matant atgailavo Švenčiausioji ir Skaisčiausioji V. Jėzaus Širdis už mūsų prieš tąją angelišką skaistybės dorybę  padarytas nuodėmes.

Tebūnie prakeiktos visos angeliškai skaistybei priešingos nuodėmės, kurios Tau, skaisčiausioji V. Jėzaus Širdie, sunkiausius sopulius yra padariusios. Šalin iš mano širdies visoki bjaurūs žodžiai, šalin visoki slapta padaryti darbai, kurie vien gėdos skaisčiausiajai Jėzaus Širdžiai yra padarę. O Skaisčiausioji Jėzaus Širdie! Dek mano ir visų žmonių širdyse!

(Malda ir litanija kaip pirmą dieną).

[Silvija]

TREČIOJI DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Šv. Jėzaus Širdis karštai rūpinasi amžinuoju sielų išganymu

Švenčiausioji V. Jėzaus Širdis iš pat pradžios karštai rūpinosi sielų išganymu. Numirti ant kryžiaus už nusidėjėlius jau buvo užrašyta toje Širdyje. O mano Dieve! Pirmasis įsikūnijusio Dievo atsikvėpimas buvo drauge pirmas meilės atsidūsėjimas. Tapti visuotine auka buvo Jo meilės troškimas. Viešpats Jėzus tarė dangiškajam Tėvui: ,,Tėve, Tavo liepimas numirti už visus žmones yra mano Širdies troškimas". Per 33 metus dažnai reikšdavosi Švenčiausiajai Širdžiai toji meilės ugnis šiais žodžiais: ,,Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir kaip nerimstu, iki tai bus atlikta!" (Luk 12-50).

O kaip verda manyje kraujas ir kaip trokštu, kad per jo išliejimą viskas išsipildytų ir pagreitintas būtų sielų išganymas. Bet aš vargšas tiek netekau laiko užsiimdamas niekingais darbais, arba apleisdamaS tai, ką turėjau padaryti. Kiek tat valandų, kurias V. Dievas suteikė man sielos išganymui, eikvojau miegui arba tuštiems pasikalbėjimams. Dieviškoji V. Jėzaus Širdie! Kuri taip trokšti amžinojo mano išganymo, uždek Tavo šv. uolumo liepsnomis mano šaltą širdį, kad visuose mano darbuose užsiėmimuose, nieko daugiau, tik Tavo garbės, mano ir kitų sielų išganymo tejieškočiau.

(Malda ir litanija kaip vakar).

[Silvija]

KETVIRTOJI  DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Švenčiausioji Jėzaus Širdis yra apleista

Ne tiktai žydai apleido V. Jėzų, bet ir jo mokiniai ir net patsai dangus. Amžinasis Tėvas troško meilės testamento, neduodamas jam jokio suraminimo. Baisiausiuose sopuliuose ištartas ant kryžiaus žodis įrodo tą tikriausiąją tiesą: ,,Mano Dieve! Mano Dieve! Kam mane apleidai? (Mat 27, 46). Prieš kančią ir kentėjimų metu paprastai Dievą vadino Savo Tėvu, o dabar – baisiausioje ir sunkiausioje mirties valandoje nenori ištarti to saldaus vardo, kad parodytų, kaip Švenčiausioji Jo Širdis visiškai buvo apleista. Jis kalbėjo: ,,Didis, galingas ir teisingas Dieve! Kodėl mane apleidai, lyg kad nebūčiau Tavo Sūnus?"

O kaip apleista V. Jėzaus Širdis! Argi ir aš neturiu jausti su Tavimi Tavo kančias? Nepatinka man užkietėjusių žydų, abejojančių mokinių širdis. Pasižadu čia iš savo pusės širdingai gailėdamasis dažnai mąstyti apie Tavo kančią. Savo kentėjimuose ir varguose, nors ir visi mano prieteliai ir visas pasaulis apleistų mane, trokštu pasilikti su Tavimi, apleistoji Viešpaties Jėzaus Širdie. Nes Tu niekados neapleidi ir kiekvieną į Tave besišaukiantį laimini.

(Malda ir litanija kaip pirmą dieną).

[Silvija]

PENKTOJI DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Šv. Jėzaus Širdis yra malonės pavyzdys

Visas pasaulis ir visas pragaras susijungę stengėsi naikinti šv. V. Jėzaus Širdies gailestingumo meilę. Persekiojimo audros iš visų pusių plūdo ant Jo. Tikri Jo mokiniai, Erodas, Piloto teismas tironiškas kankintojų smarkumas, susitarė prieš Jį ir visokiais pajuokimais, melais, išniekinimais, lyg tvanu, apipylė Šv. dieviškąją Jo Širdį. ,,Nes vandenys veržiasi iki mano sielai" (Ps. 68-2).

Tačiau toji Širdis galėjo atsakyti: ,,Daug vandenų negali užgesyti meilės, nei upės nepaskandins jos" (Giesmių Giesmė, 8-7) – Šv. Širdies meilės. Tos aukščiausios Širdies gailestingumo meilė yra dieviška, todėl teisingai sakė didis Beda, kad ,,jokie užpuolimai, jokios pagundos, jokia galybė, nei priešų piktybės, nei nusidėjėlių šiurkštumai negali tos Šventosios Širdies nuo rūpinimosi mūsų išganymu atitraukti".

Kai su Tavimi, o Švenčiausioji Jėzaus Širdie lyginuosi, matau, kaip labai esu nekantrus mano ligose, nuliūdimuose, apšmeižimuose, patirtuose varguose, persekiojimuose, pagundose, mano piktų įpročių naikinime ir dorybių įgijime! Kiek tat kartų pasitikėdavau vien savo pajėgomis ir žmonių pagalba? Kaip dažnai per silpnai tepasitikėdavau Dievu arba per drąsiai tikėjausi Jo gailestingumo, be jokių savo nuopelnų. Kiek tat kartų savo atgailą diena po dienos atidėliodavau. O gailestingiausioji Jėzaus Širdie! Įpilk į mano širdį krikščioniškąją meilę; kada pasaulis, kūnas ir piktoji dvasia savo viliojimais stums mane į prapultį, gelbėk mane. Kai mirties valandoje kovosiu su pragaro galybėmis, suteik man stiprybės visus mano priešus nugalėti, leisk, kad Tave iki paskutinės valandos galėčiau mylėti.

(Malda ir litanija, kaip pirmą dieną).

[Silvija]

ŠEŠTOJI  DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Šv. Jėzaus Širdis yra kantrybės pavyzdys

Nuo pat pradžios iki paskutinės gyvenimo valandos Jėzus pasiliko vargingame neturte, paniekinime ir sopuliuose. Jo neturtas buvo toks didis, jog Jis neturėjo vietos, kur priglaustų savo galvą. Visa žydų giminė jautė Jam didžiausios neapykantos. Nėra sąnario Šv. Jėzaus Kūne, kurs nebūtų patyręs sopulių ir kurs nebūtų buvęs padengtas žaizdomis, o visa tai Šv. Jėzaus Širdis kentėjo didžiausiu kantrumu.

O ką gi aš darau, jei man kas blogo atsitinka? O, mano Jėzau! Aš rūstinuosi, aš nekantrauju, piktžodžiauju, aš keršiju norėdamas atsilyginti.

O meilumo pilnoji Išganytojo Širdie! Kaip labai gėdinuosi savo nekantrios širides, kuri nuo mažiausiojo pažeminimo netenka ramybės, neatsižvelgdama į tai, kad savo nuodėmėmis užsitarnavau paniekinimų ir gėdos prieš visą pasaulį.

Ateityje trokštu saugotis visokios rūstybės, keršijimo ir nekantrybės. Kaip mano, taip ir visų žmonių širdyse teviešpatauja dieviškosios V. Jėzaus Širdies meilė ir kantrybė.


(Malda ir litanija, kaip pirmą dieną).

[Silvija]

SEPTINTOJI DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Šv. Jėzaus Širdis yra dovanų gausybės pavyzdys

Nerasi pasaulyje giminės, kurią dosni, maloniausioji Išganytojo Širdis nebūtų pripildžiusi gausių malonių. Trejopą šv. Petro meilės pareiškimą Jėzus apmokėjo, duodamas jam visoje Bažnyčioje ayukščiausiąją valdžią. Suruoštas sau vaišes apmokėjo pašaukimu į apaštalus. Už žmogžudžio Dizmo, kabančio po Jo dešinės, nužemintąjį išpažinimą atsilygino amžinuoju rojumi. Per miestus, miestelius ir kaimus eidamas visur V. Jėzus palikdavo savo malonės ženklus.

O Švenčiausioji V. Jėzaus Širdie! Širdie pilna begalinio meilumo! Kokia negailestinga ir užkietėjusi artimo meilės reikaluose, nuliūdimuose ir ligose yra mano širdis! Kiek kartų pavydėjau žmonėms jų laimės ir gero pasisekimo? O kiek kartų nesušelpiau artimo reikale, nors ir galėjau. O gailestingiausioji, dosniausioji Jėzaus Širdie! Padaryk, prašau Tave, kad mielai pripažinčiau, jog visa, ką turiu ir kuo naudojuos, yra Tavo dovana, ir kad gausųjį Tavo gailestingumą niekados Tau rūstinti nepanaudočiau, padaryk, kad akmeninę mano širdį sujaudintų pavargėlių reikalai, kuriuos pagal savo išgales vardan Tavo meilės visados šelpčiau.

(Malda ir litanija, kaip pirmą dieną).

[Silvija]

AŠTUNTOJI DIENA

(Maldelė prieš mąstymą)

(Mąstymas) Šv. Jėzaus Širdis yra paklusnumo pavyzdys

Šiai dorybei įvykinti Dievo Sūnus, būdamas Dievui Tėvui lygus, tapo žmogumi ir priėmė žmogaus prigimtį. Kaip žmogus, buvo paklusnus iki mirties ant kryžiaus. Didžiausiame apleidime, kurio patsai norėjo, kad parodytų pasauliui, kokiomis mintimis gyvena Šv. Jo Širdis, mirdamas šaukė didžiu balsu: ,,Tėve! Nors jokio nuraminimo man nesuteiki toje sunkioje valandoje, vis tiek esi brangiausiasis mano Tėvas, o aš paklusnus Sūnus, paklusnus iki mirties ant kryžiaus, ant kurio mirštu. Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo sielą". Tardamas tuos žodžius, tvirtam paklusnume, atidavė savo sielą Tėvui.

Per visą savo paslėptojo gyvenimo, nuo 12 iki 30 metų laikotarpį, V. Jėzus buvo paklusnus ne tik dangiškajam Tėvui, bet ir savo šventajai Motinai ir globėjui. Apie tai skaitome evangelijoje: ,,Buvo jiems paklusnus" (Luko 2, 51).

O paklusnioji V. Jėzaus Širdie, kaip gi aš esu priešingas savo vyresniųjų paliepimams, kaip nepaklusnus jų įsakymų vykdyme, o be to dar dažnai drįstu prieš juos murmėti...

Stebuklingasis šv. paklusnybės pavyzdy, mieliausioji Jėzaus Širdie, prašau Tave, suteik mano širdžiai tikros paklusnybės dvasią, nuo šios valandos atiduodu visiškai savo valią į Tavo šv. rankas; tebūnie ateityje Tavo šv. valia mano vadovu kelionėse ir darbuose.


(Malda ir litanija, kaip pirmą dieną).

[Silvija]

DEVINTOJI DIENA

(Mąstymas) Šv. Jėzaus Širdis yra meilės pavyzdys

Nuo kūdikystės iki mirties ant kryžiaus šv. V. Jėzaus Širdis degė meilės liepsnomis. Liepsningos meilės karštis, nebegalėdamas ilgiau slėptis, pasireiškė viešai. Toji neapsakomos meilės ugnis degė Jėzuje taip smarkiai, kad be viso savo kūno nuo kojų iki galvos atidarė mums ir šv. savo Širdį, kaipo gyvąjį neišsemiamos meilės šaltinį.

Iš tenai pakilo karčiausios meilės liepsnos. Tavo šv. Širdis, Jėzau, karštai mylėjo mane ir visus nusidėjėlius. Toji dieviškoji V. Jėzaus Širdis apreiškė beribę savo meilę, kad visi žmonės varguose ir prispaudimuose rastų toje Širdyje laimingo poilsio vietą. Neribotoji dieviškosios Širdies meilė stebuklingu būdu įsteigė Šv. Sakramentą ir atiduoda jame mums savo šv. Širdį kartu su Dievybe ir Žmogybe. Iš to šventojo meilės Sakramento kas dieną ir kas vakarą šaukia mus, tardamas: ,,Mano vaikai, dėl kurių didžiausius sopulius kentėjau ant kryžiaus, kuriems palikau visas savo gailestingumo gėrybes, mano vaikeliai, atiduokite man jūsų gailesyje sujaudintas širdis, būkite man ištikimi iki mirties".

Dabar karštai meldžiu Tave, o Dieviškoji Širdie, kuri valdai visas širdis, sušvelnink tą mano kaip uolą kietąją širdį; tikroje Dievo baimėje palenk ją prie viso to, kas Tau yra malonu ir tinkama, o mano sielos laimei naudinga.

(Malda ir litanija, kaip pirmą dieną).

Pasiaukojimas paskutinėje Novenos dienoje

Mieliausiasis mano Jėzau! Aš nuodėmingas žmogus regėjau Tavo Širdies malonės stebuklus, mačiau, kaip daug esi dėl manęs padaręs, kad mane amžinai išganytum ir mano širdį prie savęs patrauktum. Džiaugiasi tuo mano širdis, trokšta ir bėga prie Tavęs, pagaliau pasižada visai Tau atsiduoti ir per amžius tikrai tarnauti. Priimk tad mane, mieliausiasis Dieve! Nestumk nuo Savęs, nes kur eisiu Tavo apleistas? Pavedu Tau šią noveną, kad ir šalta širdimi atliktą, bet pavedu didesnei Tavo Širdies garbei, taip pat kad suteiktumei man nuodėmių atleidimą, laimingą mirtį, o paskui dangaus karalystę. Tebūnie, o mano Jėzau, per amžius garbinama Tavo Širdis, tegul visos pasaulio kartos Jai tarnauja, tegul Ji ir mano širdį uždega tikrąja Dievo meile, kad žemėje Tave mylėjęs, po mirties su Tavimi karaliaučiau Dangaus Jeruzalėje, Kursai gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu vienybėje Šv. Dvasios Dievas per amžių amžius. Amen.

Dievo pagelba tebūna visados su mumis. Amen.


(Atėjus šventei, atlik novenos  intencijoje išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą, o paskiau dievobaimingai gyvenk.)

[arabele]

Labai ačiū