Tarnavimas karinėje tarnyboje. Ar tai krikščioniška?

[kukulis]

Kitoje temoje ( apie šventąsias Mišias) Donatas išreiškė abejonę, ar tarnavimas karinėje tarnyboje neprieštarauja krikščioniškajai pasaulėžiūrai.

Aš asmeniškai apie tai nesu daug svarstęs, nes manęs asmeniškai tai nelabai liečia. Vis dėl to esu girdėjęs daug pasisakymų, kad karinė tarnyba nėra savaime antikriščioniškas aktas.  Tie pasisakymai skambėjo iš katalikų ir pravoslavų kunigų lūpų.

Aišku pirmas klausimas ar kariavimas, kovojimas nėra Dievo įstatymo "nežudyk" pažeidimas? Dėl šito klausimo, gal galėtų kas nors kitas atsakyti?

Antras klausimas - kuris labiau siejasi su mano paminėtomis anoje temoje šalimis: Pietų Korėja ir Šveicarija, ar netikintis žmogus yra įgalus kariauti ir ar netikinčiam žmogui galima leisti kariauti?
Dėl klausimo "ar gali", tai kaip nebijoti numirti už tai kuo netiki? T.y. jeigu visa egzistencijos esmė - materialus pasaulis, kokia tuomet prasmė kovoti ir mirti už kokias nors idėjas?
Ar galima iš viso netikintį žmogų prileisti prie karo? Dar įdomesnis klausimas. Jeigu tu nesugebi aukotis dėl kitų gyvybės, tuomet tu kitus aukosi kad išgelbėtum savo gyvybę. Jeigu tu netiki kad už savo veiksmus reiks atsakyti po mirties, ar nebus pavojaus tau pasidaryti sadistu ir prievartautoju?

[Silvija]

Pietų Korėjoje, jei nori tarnauti kariuomenėje, privalai būti katalikų tikėjimo.

Aišku pirmas klausimas ar kariavimas, kovojimas nėra Dievo įstatymo "nežudyk" pažeidimas? Dėl šito klausimo, gal galėtų kas nors kitas atsakyti?

Logiška, kad krikščionis karys visai kitaip žiūrės į savo priešininką nei netikintis, kurio karo tikslai gali būti patys įvairiausi. KBK apibrėžia šią situaciją išplečiant supratimą apie 5-tą Dievo įsakymą:

http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N180A6.html


III. Taikos gynimas
TAIKA
2302  Primindamas įsakymą: ,,Nežudyk" (Mt 5, 21), Išganytojas reikalauja širdies ramybės ir smerkia mirtino pykčio ir neapykantos nedorumą:

Pyktis yra keršto troškimas. ,,Trokšti keršto norint bloga žmogui, kurį reikia bausti, neleistina"; tačiau yra girtina reikalauti nuobaudos, ,,kad būtų ištaisytos ydos ir išsaugotas teisingumas"66. Jei pyktis virsta sąmoningu ir valingu troškimu nužudyti arba sunkiai sužeisti artimą, jis yra sunkus nusižengimas meilei – sunki nuodėmė. Viešpats pasakė: ,,Jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme" (Mt 5, 22).

2303  Valinga neapykanta yra priešinga meilei. Neapykanta artimui yra nuodėmė, kai žmogus sąmoningai ir valingai nori jam bloga; ji yra sunki nuodėmė, kai sąmoningai ir valingai linkima jam didelės žalos. ,,O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai..." (Mt 5, 44–45).

2304  Kad žmogaus gyvenimas būtų pagerbtas ir galėtų vystytis, reikia taikos. Taika nėra vien karo nebuvimas; jos neužtikrina ir priešiškų jėgų pusiausvyra. Taika žemėje pasiekiama tada, kai žmogui užtikrinamos reikalingos gėrybės, kai žmonės tarpusavyje laisvai bendrauja, gerbiamas žmonių bei tautų orumas ir nuolat puoselėjamas broliškumas. Taika yra ,,tvarkos ramybė"67, ,,teisumo poveikis" (Iz 32, 17) ir meilės vaisius68.

2305  Žemiškoji taika yra mesijinio ,,Ramybės Kunigaikščio" (Iz 9, 5) – Kristaus taikos atvaizdas ir vaisius. Ant kryžiaus pralietu savo krauju Jis pats savyje sugriovė priešiškumą,69 sutaikino žmones su Dievu ir savo Bažnyčią padarė visų žmonių tarpusavio vienybės ir jų vienybės su Dievu sakramentu.70 ,,Jis yra mūsų sutaikinimas" (Ef 2, 14). Jis pareiškia: ,,Palaiminti taikdariai" (Mt 5, 9).

2306  Kas atsisako prievartos bei kruvinų veiksmų ir žmogaus teisėms išsaugoti bei apginti imasi net ir silpniesiems prieinamų priemonių, rodo evangelinės meilės pavyzdį, tik privalo žiūrėti, kad tai nepažeistų žmonių bei visuomenės teisių ir pareigų; teisingai parodo, kokia didelė fizinė ir moralinė rizika yra imtis smurto, kuris neša griuvėsius ir mirtį.71

VENGTI KARO
2307  Penktas įsakymas draudžia valingai griauti žmogaus gyvenimą. Dėl blogio ir neteisybių, kurias sukelia kiekvienas karas, Bažnyčia primygtinai ragina visus melstis ir taip elgtis, kad Dievo gerumas išvaduotų mus iš nuolatinių karų vergijos.72

2308  Kiekvienas pilietis ir kiekvienas valdantysis privalo darbuotis, kad būtų išvengta karų.

Vis dėlto, ,,kol išlieka karo pavojus ir nėra kompetentingos, atitinkamą galią turinčios tarptautinės valdžios, tol valstybių valdžioms negalima paneigti būtinosios ginties teisės, jeigu prieš tai buvo išsemtos visos taikių derybų galimybės"73.

2309  Reikia griežtai laikytis sąlygų, kuriomis yra leistina karinė savigyna. Nutarimas gintis yra toks svarbus, kad jį priimti doriniu požiūriu galima tik tada, kai drauge sutampa visos šios sąlygos:

— jei tautai ar tautų bendrijai užpuoliko daroma žala tikrai yra ilgalaikė, didelė ir neginčijama;

— jei visos kitos priemonės užkirsti jai kelią pasirodo esą neįvykdomos ir neveiksmingos;

— jei yra rimto pagrindo tikėtis gynybinės sėkmės;

— jei ginklo vartojimas nepadarys didesnės žalos ir sumaišties negu blogis, kurį reikia pašalinti. Šiai sąlygai įvertinti reikia kruopščiai atsižvelgti į galingas šiuolaikines masinio naikinimo priemones.

Čia išvardyti tradiciniai vadinamosios ,,teisingo karo" doktrinos elementai.

Įvertinti šias doriniu požiūriu leistinos gynybos sąlygas ir protingai nuspręsti tenka žmonėms, atsakingiems už bendrąją gerovę.

2310  Valstybės valdžia tada turi teisę ir privalo įpareigoti piliečius atlikti, kas būtina valstybei apginti.

Kas yra pasiryžęs tarnauti tėvynei, būdamas karys, yra tautų saugumo ir laisvės gynėjas. Deramai atlikdamas savo pareigas, jis tikrai prisideda prie tautos bendrosios gerovės ir taikos išsaugojimo.74

2311  Tuo atveju, kai pilietis, paklusdamas savo sąžinei, atsisako vartoti ginklą, valdžia privalo palankiai į tai atsižvelgti; jis vis tiek lieka įpareigotas kitokiu būdu tarnauti visuomenei.75

2312  Bažnyčia ir žmogaus protas patvirtina, kad ir ginkluotų konfliktų metu pastoviai galioja dorinis įstatymas. ,,Jeigu, visų nelaimei, ir kilo karas, tai ne viskas dėl to leista abiem kariaujančioms pusėms."76

2313  Privalu pagarbiai ir žmoniškai elgtis su civiliais gyventojais, sužeistais kariais ir belaisviais.

Sąmoningai ir valingai prieš tarptautinę teisę ir visuotinius jos principus nukreipti veiksmai, kaip ir įsakymai juos vykdyti, yra nusikaltimai. Aklo klusnumo neužtenka pateisinti paklūstantiems šiems įsakymams. Tautos, nacijos ar etninės mažumos naikinimas turi būti smerkiamas kaip mirtina nuodėmė. Doriniu požiūriu esame įpareigoti priešintis įsakymams vykdyti genocidą.

2314  ,,Visi karo veiksmai, kuriais siekiama be atodairos sunaikinti ištisus miestus arba dideles teritorijas drauge su jų gyventojasi, yra nusikaltimas prieš Dievą bei prieš žmogų ir turi būti griežtai ir ryžtingai smerkiami."77 Šiuolaikinis karas yra tuo pavojingas, kad turintiems galingos technikos, ypač atominį, biologinį ar cheminį ginklą, duoda progos įvykdyti minėtus nusikaltimus.

2315  Ginklų kaupimas daugeliui žmonių atrodo kaip paradoksalus būdas galimiems priešams sulaikyti nuo karo. Jame jie mato veiksmingiausią priemonę taikai tarp tautų užtikrinti. Prieš tokią bauginimo taktiką iškyla svarbūs moralinio pobūdžio prieštaravimai. Ginklavimosi varžybos taikos neužtikrina; užuot pašalinę karų priežastis, rizikuoja jas pagilinti. Milžiniškos išlaidos vis naujų ginklų gamybai užkerta kelią padėti skurstantiems kraštams78 ir trukdo vystytis tautoms. Besaikis ginklavimasis pagausina konfliktų priežastis ir didina karų pavojų.

2316  Ginklų gaminimas ir prekyba jais pažeidžia bendrąją tautų ir tarptautinės bendrijos gerovę. Dėl to valstybė turi teisę ir pareigą šiuos procesus įstatymiškai tvarkyti. Trumpalaikės privačios ar grupinės naudos ieškojimas negali pateisinti veiklos, kuria kurstomas smurtas bei konfliktai tarp tautų ir pažeidžiama tarptautinė teisėtvarka.

2317  Tarp žmonių ir tautų siautėjančios neteisybės, akivaizdi ekonominė ar socialinė nelygybė, pavydas, nepasitikėjimas, išdidumas be paliovos grasina taikai ir sukelia karus. Visa, kas daroma šiam blogiui įveikti, padeda stiprinti taiką ir išvengti karo:

Kuo labiau žmonės esti nusidėję, tuo labiau jiems gresia karo pavojus; jis grės iki Kristui ateisiant; bet kuo labiau jie, meilės vienijami, nugali nuodėmę, tuo labiau nugalės ir smurtą, iki išsipildys pranašo žodžiai: ,,Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti" (Iz 2, 4).79

[Silvija]

2315  Ginklų kaupimas daugeliui žmonių atrodo kaip paradoksalus būdas galimiems priešams sulaikyti nuo karo.

Kartais žmonės ir taikos sąlygomis gyvena tarsi kare, nekurie dėl visa ko laiko ginklą namie. Žinau vieną skaudų atvejį, kai tėvas netyčia savo namuose nušovė sūnų.

Bet kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje, mes savo šeimoje sunkiai radome bendrą sprendimą ką reiktų daryti, jeigu. Todėl ši tema manau yra labai aktuali.

[Giedrė]

Ginti savo Tėvynę nuo bet kokių antpuolių - karinių ir nekarinių - akivaizdus ir savaime suprantamas dalykas. Miško broliai buvo labai tikintys, todėl ir mokėjo gyvybės auką ant Tėvynės laisvės aukuro sudėti. Dar Maironis rašė: "Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš deimantų pina". Net nėra apie ką diskutuoti, nes aiškiau nebūna.

[Donatas]

Visa bėda, kad tie kurie puola tėvynę mano lygiai taip pat - gina savo tėvynę. Taip ir žudo vieni kitus, praplautomis smegenimis, pasiremdami savo fiureriais ar poetais (nesupyk Giedre). Tokiame reikale pirmas dalykas taip sužaisti jausmais, jog priešus matytu ne kaip žmones, o kaip fašistus, teroristus, komunistus ir kitokius ...istus,  o ne žmones žudyti juk niekas nedraudžia ...

[ProzacR]

Daug zmoniu matydami isakyma "nezudyk" masto apie kara ar mirties bausme ar prieso nukovima savigynos metu, bet originaliam tekste naudojamas labai konkretus grynai hebrajiskas zodis kuris sako butent apie kriminaline zmogzudyste.

Is kitu teksto daliu reiktu suprasti, kad dar ir nesusijusia su Mozes istatymu leistinu kerstu. Kaip vienas pvz. zudika leistina nuzudyti.

Senajame Testamente galima rasti daug karo su Dievo pagalba istoriju ir kilniu nuzudymu pvz. Tarkim Juditos knyga mini kaip Judita klasta nukerta prieso vado galva.

O apie ginklu turejima:

Tada jis tęsė: ,,Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.

Lk 22:36

[Pilgrim]

1983 m. gegužės mėn. 3 d. JAV vyskupų konferencija priėmė ganytojišką laišką '"The Challenge of Peace: God's Promise and our Response — Taikos iššūkis: Dievo pažadas ir mūsų atsakas".

JAV Vyskupai trumpai išdėsto Bažnyčios tradicinį mokymą apie teisėtą karą. Jis turi atitikti šiuos reikalavimus:

     1.    Turi būti teisinga ir svarbi priežastis —    apsaugoti nekaltų žmonių gyvybę, apginti pagrindines žmogaus teises.

     2.    Karas turi būti paskelbtas teisėtos valdžios.

     3.    Karu siekiamos vertybės turi būti didesnės ar bent ne mažesnės už jo nešamas blogybes — žmonių žudymus ir kitiems padarytus nuostolius.

     4.    Turi būti teisinga, gera intencija karą pradėti (apsaugoti žmonių gyvybes ir gyvenimiškas sąlygas), stengtis kaip galima greičiau pasiekti taiką ir susitaikymą, neuždėti neprotingų susitaikymo sąlygų, išvengti nekaltų žmonių žudymo ir medžiaginių nuostolių.

     5.    Karą naudoti tik kaip paskutinę priemonę, kai visos kitos pastangos išspręsti konfliktui neduoda jokių rezultatų.

     6.    Kai yra konkreti galimybė, kad karas pasiseks.

     7.    Kai yra proporcija tarp karo padaromos žalos bei išlaidų ir tikimo pasiekti gėrio.

     Iš šių pagrindinių sąlygų ar principų, nustatančių karo leistinumą, kyla dar vienas labai svarbus principas, ypač galiojantis karo metu, būtent diskriminacijos dėsnis —    atskirti karius nuo paprastos liaudies. Praktiškai tai reiškia, kad galima apšaudyti ir bombarduoti tik karinius taikinius, o ne nekaltus civilinius žmones ar jų nuosavybes.

http://laiskailietuviams.lt/index.php/1984m-4-balandis/5841-karas-ar-taika

[ProzacR]

Tačiau šių tautų miestuose, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip paveldą, nepaliksi gyvo nė vieno, kas kvėpuoja. 17 Sunaikinsi juos – hetitus ir amoriečius, kanaaniečius ir perizitus, hivitus ir jebusitus, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs,

Ist 20:16-17

[Silvija]

ProzacR, mes negalime remtis ST atskirdami jį nuo NT .

Jėzus atėjo ne paneigti to, kas buvo Įstatyme (Jis pats jo laikėsi), bet įvykdyti papildant, jei taip galima pasakyti. Ta prasme, padaryti su Dievo pagalba daugiau, nei Senojo Testamento žmogus. Šiandien mes papuolame į tokias dviprasmiškas situacijas, kurias tikrai labai sunku tiek vertinti, tiek atsakyti į jas dalyvaujant.

Giedre, aš taip pat norėčiau tau paprieštaraut – diskutuoti tikrai yra apie ką. Nes kai mes atsidursim ukrainiečių situacijoje, bus per vėlu. Prisiminkime, kad bendro sutarimo tuomet nebuvo net tarp dviejų Ukrainos Bažnyčių (tai, manyčiau, vėl skirtingi katalikų ir pravoslavų požiūriai, susidūrę ekstremaliose aplinkybėse, pasirodė besą priešingai traktuojantys tiesą).

Kaip supratau tą situaciją aš, tai ortodoksų ganytojai liepia visų pirma išlaikyti širdies ramybę ir nedaryti jokių sprendimų emociniu pagrindu, gerai neapsvarsčius ir neapgalvojus visų "už" ir "prieš". Deja, tai gan patogi situacija ir bailiams, kurie gali pasislėpti už tokio požiūrio. O Tėvynę ir laisvę juk ginti reikia ir pirmieji tų jaunų žmonių, daugiausia studentų, mitingai Maidane tokį tikslą ir turėjo. Kiek jie buvo ramūs ir taikūs, mes turbūt negalime tiksliai pasakyti. Vienaip ar kitaip tai buvo revoliucinės nuotaikos, paskatinusios tolimesnius kovinius veiksmus.

Katalikai, kaip skaitome Katekizme, nedviprasmiškai pasisako, kad laisvė – vertybė ir ją turime ginti. Todėl katalikai pateisino ukrainiečių veiksmus. Tačiau ar iki galo įsigilinę į aplinkybes? Ką darytume mes, jei toks pavojus iškiltų Lietuvoje?

Mano atsakymas būtų toks: visų pirma neturime veikti kaip avių banda ir pavieniui. Mums labai reikalingi piemenys, kuriais pasitikėtume. Ar galime pasitikėti mūsų politikais? O mūsų ganytojais su Vyskupų Konferencija priešakyje? Aš labai atsiprašau už kritiškumą, bet ar ne pernelyg vėluojanti yra ši bažnytinė institucija? (mažytis pavyzdukas) Nežinau, gal jie turėtų turėti kokius patarėjus politikos klausimais ar ką, kad reikalui esant galėtų žaibiškai vadovauti tautai? O tauta atitinkamai galėtume pasitikėti savo ganytojais ir nuolankiai jų klausyti. Klausimas ar esame tokia tauta, ar esame tokia Bažnyčia?

[Pilgrim]

Kreipimasis dėl įvykių Ukrainoje

Ukrainoje prasidėjo nauja smurto prieš protestuojančius šios šalies piliečius banga. Pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius, uždaromi televizijos kanalai, skamba ultimatyvūs reikalavimai. Ukrainos piliečių troškimą gyventi laisvoje valstybėje bandoma numalšinti karine jėga, o į žmonių valią ir siekius neįsiklausoma. Tačiau iš smurto negimsta tiesa. Smurtas neišsprendžia problemų, o tik kėsinasi panardinti visa į baimę ir neapykantą. Meldžiame Viešpatį, kad Ukrainos vadovas priimtų sprendimus, kurie leistų pasukti santaikos link. Gyva skaudaus mūsų šalies kelio į laisvę patirtis leidžia mums dar geriau suprasti Ukrainos žmonių išgyvenamas dramatiškas valandas.

Raginame Ukrainos jėgos struktūrų vadovus padaryti viską, kad tučtuojau nutrūktų kraujo liejimasis. Tik dialogas gali atvesti į taiką. Kreipdamiesi į Lietuvos tikinčiuosius, raginame juos vienytis su Ukrainos krikščionimis ir melsti Ukrainai taikos bei susitaikymo, prisiminti žuvusius ir kenčiančius šv. Mišiose. Te krikščioniškasis solidarumas ir malda lengvina skausmą ir veda taikos link.

Lietuvos vyskupai

2014 m. vasario 19 d.

http://lvk.lcn.lt/naujienos/,215

Atskirkim svarbų dalyką Bažnyčia nėra politinė institucija, "kas Dievo Dievui, o kas ciesoriaus ciesoriui". Nemanau, kad mūsų vyskupai tylėtų, reikia prisiminti netolimą laikotarpį kai buvo persekiojama Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

Kaip Silvija minėjo ištraukinėti Šv. Rašto eilučių iš konteksto negalima. Kad ir aukščiau minimoje ištraukoje iš Senojo Testamento skambantis Dievo paliepimas ... tačiau jis pakimba ore ir lieka nesuprastas kai nežinai aplinkos, situacijos kodėl būtent toks yra Dievo žodis.

[ProzacR]

Silvija, kodel mes negalime remtis Biblijos istrauka?
Ar Dievas mums ja dave tam, kad mus klaidintu?

[Silvija]

Todėl, kad kartais tai yra raidės laikymasis, neatsižvelgiant į konkrečią, gyvą situaciją. Daugelis pastebi, kaip Šventraščio eilutės, kartais išimtos iš konteksto rodos prieštarauja viena kitai, bet visumoj, kaip Gyvas Dievo Žodis, jis yra mums nepamainoma pagalba gyvenime. Bet Jį naudoti turime atsakingai.

[Donatas]

ProzacR,

Nelabai suprantu ką tu tokiomis ištraukomis nori pasakyti ?

Ar pats ruošiesi vykti į artimuosius rytus ir "Sunaikinsi juos – hetitus ir amoriečius, kanaaniečius ir perizitus, hivitus ir jebusitus, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, " ? Jei taip - tai sėkmės tau.

[ProzacR]

Pratesiu minti, kad Dievo isakymu kaipo dar vienos istraukos is Biblijos laikymasis irgi yra raidės laikymasis, neatsižvelgiant į konkrečią, gyvą situaciją.
Ir tarkim atsivellgiant i situacija, gal kartais galima naudoti priesingus isakymus, t.y. armijos vado nurodymus vogti, meluoti ir zudyti.

Nors cia tesiu ta pacia protine gimnastika ir as taip nemanau realiai.

[ProzacR]

ProzacR,

Nelabai suprantu ką tu tokiomis ištraukomis nori pasakyti ?

Ar pats ruošiesi vykti į artimuosius rytus ir "Sunaikinsi juos – hetitus ir amoriečius, kanaaniečius ir perizitus, hivitus ir jebusitus, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, " ? Jei taip - tai sėkmės tau.

Ju jau senai kaip nera, bet tekstas mums parodo VIESPATIES poziuri i karinius veiksmus toje situcijoje i kuria geriau butu isigilinti aplinkinese eilutese.

[Giedrė]

Donatai, pagalvok logiškai. Jei gauja svetimų karių imtų veržtis į tavo namus, žudytų kaimynus, artimuosius. Ką darytum? Stovėtum ir tylėtum? Ne. Aš tai nepaisant savo sveikatos bėdų vis tiek atrasčiau būdą priešintis.

[Donatas]

Giedre,

Nežinau kaip būtų,  nors  manau kad net dauguma kurie dabar sako kad negintų tėvynės užėjus realiam pavojui ją gintų.

Būtent taip ir veikia karo propaganda - įtikina jog veržiasi priešai,  jie žudo mūsiškius, engia ir kankina. Tai sukelia neapykanta ir logiškai mąstant atsiranda teisė taip pat elgtis. Už skriaudą atlyginama didesne skriauda ir taip įsisuka ratas kurį neįmanoma sustabdyti. Bet kur čia taisyklė "elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi" ?
Yra ir kitokių kelių pvz kuriuo nuėjo Mohandas Gandhi.

[Giedrė]

Ukrainoje nereikia jokios propagandos. Veržiasi svetimieji į butus Donecke, prisidenginėja vaikais ir baigtas kriukis. Mahatma Gandis, be abejo, ėjo geru keliu, bet ne visada yra galimybė būtent tokiu keliu eiti, o savų išduoti ir dezertyruoti - ne mano charakteriui.

[Giedrė]

Dar į temą: buvo toks kunigas ir miško brolis Antanas Ylius - Vilkas. Jis puikiai suderino savyje ir kunigystę, ir tikėjimą, ir kovą už laisvę.

Puikus straipsnis apie jį yra žurnale "Karys", 2014, Nr.4 psl. 48-53. Įmetu nuorodą į žurnalą pdf formatu: http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/karys/2014_m._kario_numeriai/2014_karys_nr.4.html

Ir apskritai, jei domitės Lietuvos kariuomene, tai siūlau reguliariai paskaitinėti žurnalus "Karys" ir "Kardas", kuriuos leidžia KAM. PDF formatu leidinius galima skaityti nemokamai. Įmetu nuorodą: http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655.html

[kukulis]

Aš asmeniškai nejaučiu vidinio prieštaravimo dėl tarnavimo kariuomenėje.

Donato kai kurie pasisakymai buvo labai bendro pobūdžio. T.y. Donatas rašė kad kažkur vykdoma propaganda, bet nedetalizuoja kokia.  T.y. yra daug atvejų, kai tikrai vykdoma tokia propaganda, tačiau yra ir daug kitų atvejų, kur tikrai reikalinga gynyba. Todėl viską į vieną krūvą apibendrinti yra klaida.

Dėl nežudymo įsakymo tai vėl renkamės iš dviejų variantų: a) nusikaltėlis nužudo 10 žmonių b) nužudai vieną žmogų - tą nusikaltėlį.
Rezultatas 10 - 1 = 9 išsaugai 9 gyvybes.   Jeigu nedalyvauji gynyboje, o tik būdamas pacifistas stebi kaip jis žudo tuos 10 žmonių, ar pats tuomet netampi atsakingas už jų gyvybes? Kaip po tokio atvejo, Dievo akivaizdoje atsakysi į klausimą: "ar gyvendamas žemėje nepažeidei įsakymo 'nežudyk'" ?