KONCERTAI IR KITI RENGINIAI BAŽNYČIOSE BEI KOPLYČIOSE ŠALIA LITURGINIŲ APEIGŲ

[Silvija]

Tuo pačiu pavadinimu yra LVK išleista instrukcija. Bet šiandien, po kelionės į Šiluvą, man sukilo nekurie prieštaravimai ir norėčiau diskusijos šiuo klausimu.

Taigi, viskas nuo pradžių . Su Tomu kelionėje palietėm architektūros klausimą ir aš suklydau sakydama, kad Šiluvos koplyčia ir Kauno Prisikėlimo bažnyčia yra to paties autoriaus, architekto Vivulskio . Gi pasirodo, kaunietė buvo statyta pagal latvio Reisono projektą ir turi protestantizmo stilistikos bruožų. Beje, Vikipedijoj rašoma, kad susigražinant nusavintą sovietų pastatą vis dėlto "Buvo atsižvelgta į tai, kad atstatyta šventovė turėtų tarnauti ne vien sakraliniams poreikiams, bet ir kultūriniams renginiams". Taigi, protestantiška dvasia įkišo savo koją į tarpdurį ir dabar ten vyksta
labai gražūs koncertai, bet ar taip turėtų būti?

Minėta instrukcija rūpestingai dėlioja kriterijus, kaip turėtų būti sprendžiamos tokios problemos (jau lietėme šią temą čia):

5. Sakralinė muzika (sukurta pagal liturginius tekstus), kuri dėl objektyvių priežasčių negali būti atlikta šv. Mišių metu, taip pat religinė muzika (paremta bibliniais ar Mišių tekstais), skirta Švč. Trejybės Asmenų, M. Marijos, šventųjų garbei, gali būti atliekama bažnyčiose ne pamaldų metu. Tokio pobūdžio religiniai kūriniai atlieka svarbų vaidmenį, būtent:

sukuria bažnyčioje meditacijos atmosferą, padedančią atsiverti dvasinėms ver-tybėms net tiems, kurie yra toli nuo Bažnyčios;
sukuria nuotaiką, kuri palengvina ir padaro labiau prieinamą Dievo žodžio skelbimą;
saugo bažnytinės muzikos lobyną, kuris yra sukurtas vien tik liturginiais tikslais, bet šiandien negali įeiti į liturgines apeigas;
padeda lankytojams giliau suprasti sakralinę bažnyčios paskirtį.

Tačiau ne taip paprasta davus leidimą koncertams vykti sukontroliuoti atliekamų pasaulietinių kūrinių dvasią. O sulyginus kažkuo panašias didžiąją ir mažąją šventoves, sunku įsivaizduoti, kad tas sakralumo pojūtis, kuris yra Šiluvos koplyčioje išliktų, jei ten būtų leidžiama vykti sakysim kameriniams koncertukams

Kitas iš prieštaravimo klausimų - ar žmogaus kaip kūrėjo pasėta dvasinė sėkla savo kūriniuose neauga kartu su kūriniu net ir žmogui numirus? Ar ne pernelyg "minkšti" katalikai esame kompromisiniuose klausimuose?

[kukulis]

Tokius sprendimus priima parapijos klebonas. Su juo reiktų kalbėti ir diskutuoti šiais klausimais .

Aišku niekas nedraudžia ir be jo diskutuoti, bet jis juk priima sprendimus, ir gal būt turi savo argumentus, kodėl priima vienus ar kitus sprendimus

[Silvija]

Būtent iš tavęs, kukuli, tikėjausi platesnių filosofinių pasvarstymų, nes kažkada jau buvom panašioje tik priešingoje situacijoje 

O klebonas kartais neturi laiko tiems pasvarstymams ir mes čia galėtume viską sukramtyt, jam beliktų tik nuryt

[kukulis]

Nu va, ne visad taip gaunasi kaip žmogau tikiesi

[Donatas]

Klausimas ar koncertas arba kitas renginys gali ką nors "sugadinti" ? Jei gali koncertas tai gal
gali ir "pikta akis" nužiūrėti ir visa tai gali baigtis raganų medžiokle.   Aišku man kaip tikinčiam norisi, kad bažnyčia būtų naudojama tik griežtai pagal paskirtį.
Dalis teologų aplamai abejoja demonų egzistavimu, kurie net biblijoje aprašomi. Tai apie daiktų ir vietų "dvasias" yra dar sunkiau šnekėti.

[kukulis]

Kokia gi ir kuri teologų dalis abejoja demonų egzistavimu?

[Donatas]

http://www.egzorcistas.lt/leidiniai/gabriele-nanni-dievo-pirstas-ir-setono-galia-egzorcizmas
Skaityti nuo
"Dabartinė demonologijos padėtis"

[Silvija]

Sutinku, kad tema slidi ir gali nuvesti iki raganų medžioklės, bet mes ten neikime, o pašnekėkime apie mūsų pačių virtuvę (klebono sprendimą manau gali įtakot parapijiečiai)

Klausimas ar koncertas arba kitas renginys gali ką nors "sugadinti" ?

Gali ir dar kaip Tai, aišku, priklauso nuo to, koks bus koncertas ar renginys. Tose instrukcijose ir bandoma nusakyti, koks jis galėtų būti. Galima paanalizuoti tą youtubinį pavyzdį papunkčiui:

sukuria bažnyčioje meditacijos atmosferą? - sakykim taip
sukuria nuotaiką, kuri palengvina ir padaro labiau prieinamą Dievo žodžio skelbimą? - sakykim taip
saugo bažnytinės muzikos lobyną, kuris yra sukurtas vien tik liturginiais tikslais, bet šiandien negali įeiti į liturgines apeigas? - ne
padeda lankytojams giliau suprasti sakralinę bažnyčios paskirtį? - ne, gali labai iškreipti supratimą apie tai

Aš taip manau. Bet suprantu, kad kartais gali būti priežasčių, kad vieni ar kiti renginiai vyktų, tik mes jų nežinom.

[Donatas]

Reikalas toks, kad bažnyčios atstatymui nemažai lėšų skyrė valstybė. Atsisakius visai leisti kultūros renginius galima sulaukti smarkaus priešiškumo.
Marijos radijuje buvo panašus klausimas, tai siūloma išnešti švenčiausiajį sakramentą į atskirą sakralią vietą jei manoma jog renginyje bus per daug pasaulietiškumo.

[kukulis]

Na, mūsų valstybė kol kas yra mūsų, ir tikiu, kad paramą skyrė ne tam kad paneigtų krikščionybę, o tarsi pasisako už ją.

O koncertai bažnyčioje, jei tai ne ŠM atvejis tai gal tikrai viskas normoj?

Beje, kamerinė muzika nėra populiarioji muzika. Gal tie muzikantai nemokamai grodami bažnyčiose savaip garbina Dievą?

P.S.
ŠM = Šiuolaikinis Menas . Mano nuomone ŠM propaguoja tie, kurie taip ir neišmoko kurti normalaus meno, tai bet kokią nesąmonę sugroję ar nupiešę, pateikia tai kaip ŠM, ir visi įsivaizduoja kad čia labai aukštas lygis

[Silvija]

Kamerinė muzika - tai muzika, skirta mažai erdvei, mažam ansambliui ar mažam klausytojų ratui. Tai gali būti ir popmuzika. Va pastaroji man rodos visai ir netinkama, kažkaip ji subanalina ir patį požiūrį į Dievo namus.

[Diak. Tomas M.]

Marijos radijuje buvo panašus klausimas, tai siūloma išnešti švenčiausiajį sakramentą į atskirą sakralią vietą jei manoma jog renginyje bus per daug pasaulietiškumo.

Kažkuria prasme mes tuo tarsi sakome: "Mielas namų Šeimininke, nors tu esi Visatos Sutvėrėjas ir Valdovas, ir šiuose namuose mes esame tik svečiai ir tarnai, mes Tave laikinai "padėsime" kur nors nuošaliau, tuomet gerai pasilinksminsime, ir vėl Tave grąžinsime iš tos atskiros vietos į Tavo sostą..."

Žmonės pamiršo, kad Altorius yra Dangaus gabalėlis čia žemėje...

[Varlė keliauninkė]

Prieš metus FB erdvėje buvo įsisukusi analogiška diskusija. Tuo metu, kai grupė 'Skylė' surengė koncertą Kaune, šv. Jurgio bažnyčioje ir, mano galva, niekam tada minėta LVK instrukcija nebuvo įdomi.. neišskiriant net bažnyčios hierarchų. Prisegu tos diskusijos išklotinę (manau, galiu tą daryti, nes diskusija buvo vieša), jau vien dėl to, kad joje dalyvavo ir gerb. arkivyskupas

[Silvija]

Oho diskusija , kadangi aš ne feisbukinė, tai nemačiau ir neskaičiau. Ačiū keliauninke

[Varlė keliauninkė]

Tik kad nuo tų diskusijų aiškiau nepasidaro 

[Silvija]

Aiškumas toks, kad klebonai ir atsakingieji už vykstančius bažnyčiose koncertus lyg ir neturėtų gerai išmanyti pop muzikos, kuriai atlikti leidimą duoda. Todėl ar nevertėtų kai kuriais atvejais prašyti pagalbos ir patarimo išmanančių muziką parapijiečių? .

[kukulis]

Taip manau reiktų. Aš Silviją paskirčiau atsakinga už muziką parapijiečių atstove . Gavosi kaip pajuokavimas, bet turbūt rimtai taip daryčiau, jei tik turėčiau įgaliojimus

[Silvija]

Aš nieko prieš, nors galėtų ir profai padėti 

[Silvija]

Šiandien, maldų už krikščionių vienybę savaitei prasidedant, bernardinai.lt išspausdino Holger Lahayne tekstą, kuriame mes, katalikai, broliškai "gaunam malkų" Tikiuosi, kad tai pakurs ne priešiškumo, bet savitarpio supratimo židinį

Šioje temoje norisi atkreipti dėmesį į ne kurias straipsnio kritines pastabas:

1868 metų Didįjį penktadienį Brėmeno katedroje pirmą kartą Johanesas Bramsas (Johannes Brahms) dirigavo savo garsųjį kūrinį chorui ir okestrui "Ein Deutsches Requiem – nach Worten der Heiligen Schrift, op. 45" (Vokiškasis requiem – pagal Šventojo Rašto žodžius, op. 45). Kaip rodo pavadinimas, kūrinys neturi nieko bendro su to meto Romos katalikų bažnyčios lotyniškosiosmis Vėlinių mišiomis. Liuteronas Bramsas pasirinko ne lotynišką kūrinio tekstą, o žodžius iš Martyno Liuterio Biblijos vertimo, kurį jis pats nuo jaunumės gerai žinojo.

Pagrindinė kūrinio mintis – paguoda (ne veltui veikalas prasideda eilute iš Mato evangelijos 5, 4: "Palaiminti liūdintys, jie bus paguosti"). Užuot kūręs mišių už mirusiųjų vėles muziką, jis sukūrė paguodos himną tiems, kurie gedi ir kenčia, rimtumo, pagarbos ir pasitikėjimo kūrinį gyviesiems. Dėl to pagal bažnytinės muzikos rūšiavimą vadintis "requiem" Bramso opusui net nelabai ir tiktų; pagal sumanymą – ypač atlikimo – labiau derėtų oratorijos pavadinimas.

J. Bramsą visą gyvenimą labai domino tokie esminiai žmogiškosios būties klausimai, kaip kančia ir mirtis. Tačiau ar jis pats buvo nuoširdžiai tikintis, ginčijamasi. Austrų kompozitorius Heinrichas von Herzogenbergas jo kūrybą vadino "tikro protestanto ir labai religingo žmogaus" liudijimu. Visai kitaip skamba kito XIX a. atstovo, evangelikų kunigo C. Wilkenso vertinimas: "Jis [Bramsas] buvęs visiškai netikintis, tikras krikščionybės priešas..." Šitoks vertinimo skirtingumas galbūt atsirado iš to, kad J. Bramsas, augęs liuteriškame Hamburge, po to gyventi perėjęs į Vieną, nors ir nesiliovė lankęsis liuteronų bažnyčioje, galėjo pasiduoti tuo metu labai madingam, vadinamam antidogminiam, arba liberaliajam protestantizmui.

Tačiau kad ir kaip būtų, šis kūrinys jaunajam kompozitoriui tapo tikru skrydžiu į sėkmę ir iki šių dienų išliko vienu iš populiariausių. Tad ir buvo sumanyta, pasikvietus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą su choru bei solistais, jį atlikti Šiaulių katedroje (žr. nuotr.). Vietos laikraščio reklaminiame pranešime rašoma: "Šiauliuose 'Vokiškasis Requiem' skambės pirmą kartą. Renginio data, spalio 31 d., pasirinkta neatsitiktinai. Tai simboliška dovana šiauliečiams, įteikta lietuviams svarbios Visų šventųjų dienos išvakarėse."

Protestantiškas protestanto kompozitoriaus kūrinys atliekamas visiems protestantams svarbiausią atmintiną dieną, Reformacijos dieną, Romos katalikų katedroje, tiesiai po mišių, grynai katalikiškos šventės išvakarėse. Triukšmo dėl to tikrai nekilo jokio, tačiau bent jau klausimą "kaip tai suprasti?" vertėtų užduoti. Nemanau, kad tokią dieną toks koncertas būtų specialiai surengta provokacija broliams evangelikams, ar tai padaryta iš gėdingo nežinojimo (bent jau dabartiniai katalikų dvasininkai nėra nei piktavaliai, nei nežinantys, mat per protestantizmo istorijos paskaitas tikrai bus girdėję apie Liuterio tezes, paskelbtas 1517 metų spalio 31 dieną). Labiau tikėtina versija – eilinis "simboliškas" protestantų ignoravimas. Nenustebčiau, kad niekas nebus net pasvarstęs apie tos dienos tinkamumą bažnyčios diplomatijos požiūriu. "Lietuviams" katalikams spalio 31 diena yra būtent "Visų šventųjų dienos išvakarės", sekuliariajai kultūrai – vis labiau Helovinas, o vienam procentui gyventojų, ,šiek tiek kitokiems' lietuviams – jų diena. Bet ko gi čia paisyti to vieno vargano procentėlio...

Žinoma, J. Bramso requiem jokia protestantų nuosavybė – imk ir grok kad ir katalikų bažnyčiose. Bet kam versti tą kūrinį "gedulingosiomis mišiomis mirusiems pagerbti" ("Šiaulių kraštas", 2014 10 29) – Bramso requiem nei toks yra, nei buvo tam skirtas! Šią evangelišką paguodos giesmę, vienintelę visiems evangelikams bendrą atmintiną dieną atlikti katalikų mišių kontekste prieš Visus šventuosius ir tokiu būdu tarsi pasisavinti ir sukatalikinti – ne kas kita, kaip apgailėtina jautrumo ekumenizmui stoka ir skaudus abejingumas.

Paryškinau šių pastabų svarbiausiąją vietą.

[Silvija]

P.s. Užmiršau pasakyti, kaip mano nuomone tą savitarpio supratimą šiuo klausimu pasiekti - ogi daugiau katalikų bažnyčiose negroti neliturginių gabalų ir problemų nekils. Dar galvoju, kad šiuo atveju sprendimas buvo priimtas ne iš nežinojimo ir ne iš ignoravimo, o būtent manant, kad groti protestantiškus kūrinius pasitarnauja ekumenizmui.