"Brolių kelias" Arūnas Milieška

[Augucka]

Nežinau ar kam teko susidurti su šiuo knygų autoriumi, bet man teko šiek tiek persimesti keliais sakiniais su juo per Facebook.

Jis savo paskyroje pasidalino savo knygomis. Vieną jų perskaičiau, kurį paliko, greičiausiai, jau neišdildomą įspaudą manyje.

Iš vienos pusės, pats autorius rašo, kad jo knygų katalikų bažnyčia pripažinti nenori, ir suprantu dėl ko, nes jis save vadina mistiku. O mano akimis, jis ir yra mistikas, nes patiria nuotabų Šventosios Dvasios vedimą, nors katalikų bažnyčia to nemato ir matyti nenori.
Tai labai pasišventęs žmogus. Pasišventęs tikėjimui ir vedimui. Nuolankus ir nebijantis nusižeminti daugybės žmonių akivaizdoje vardan Dievo, vardan Kristaus.

Savo knygoje "Brolių kelias", Arūnas Milieška aprašo savo vargingą, pilną nusižeminimo ir skausmingą piligriminę kelionę po Europą. Ši knyga mane asmeniškai labai palietė, pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Skaitydama kartu su juo ir verkiau ir džiaugiausi. Nepaisant kelių mistinių potyrių, kurie gali būti, kažkuria prasme, interpretuojami kaip ekstrasensorika, ši knyga verta kiekvieno kataliko dėmesio.

Šis žmogus ypač jautrus Šventajai Dvasiai, teigia, kad būdamas palaimingoje, tyros, apvalytos nuo nuodėmių sielos būsenoje, galįs rankas uždėjęs gydyti žmones Šventąja Dvasia, ką kaip jis pats sako, darydavo patys pirmieji krikščionių piligrimai, apaštalai ir misionieriai. Tik mūsų bažnyčia jau per amžius primiršo ir nebepripažįsta šių Šventosios Dvasios dovanų, arba teigia, kad ne kiekvienas jas gali turėti. Manau, Arūno siela pasiekusi tokį palaimingą Šventosios Dvasios stovį, kad visiškai tikiu jo gebėjimu ir jo malonės dovanomis.
Na, žodžiu, reikia patiems paskaityti šią knygą ir įsitikinti tuo. Jei ką sudomino aprašymas, galėsiu atsiųsti PDF failiuką. Jis pats pasidalino šia knyga, sakydamas "Jums Kalėdinė dovana".

[Pilgrim]

Tik mūsų bažnyčia jau per amžius primiršo ir nebepripažįsta šių Šventosios Dvasios dovanų, arba teigia, kad ne kiekvienas jas gali turėti.

Nei Bažnyčia pamiršo, nei  taip teigia ir tuo labiau tai pripažįsta  jei tikintieji "pamiršo", jei tikintiesiems to "nesinori" tai jau kitas klausimas. o už tūlą brolį  pasimelskime.
P.S. knygą atsiųsk ...

[Augucka]

Knygą išsiunčiau 

Na, čia įdomus klausimas apie bažnyčią, nes kažkodėl katalikų dvasininkai šio žmogaus ir jo malonės dovanų nesupranta ir nepripažįsta, todėl jis savo knygas skiria tiems, kas, nepaisant visokių prietarų ir viso kito "pirmo įspūdžio", gali atpažinti tikrą ir pirminį Šventosios Dvasios veikimą per šį žmogų.

[Pilgrim]

Bažnyčios atsakymas:
Ugnies įpūtimas: ką bendra turi krikštas Šventąja Dvasia su įvedimu į krikščioniškąją Bažnyčią? / red.: K. McDonnell, G.T. Montague.
Kaunas : Gyvieji akmenys, 1993

[kukulis]

Pirmiausia reikia išklausyti ir antros pusės argumentų, kurie sako, kad tas žmogus neturi būti laikomas šventu. Kai išgirstame tik vieną pusę, tai žinome tik dalį tiesos. Todėl klausimą kodėl jis nepripažįstamas katalikų Bažnyčios reikia ir užduoti tiems kurie priima tą nepripažinimo sprendimą.

Man asmeniškai atrodo būdas teisingas vienas yra: reikia šį šventą žmogų palyginti su šventaisiais, kurie buvo pripažinti, ir kurie turėjo panašias dovanas.

Nežinau, kokie konkrečiai šventieji turėjo gydymo dovanas, tačiau nei vienas iš jų apie tas dovanas nerašė savo paliktuose raštuose; dažniausiai rašydavo apie tas dovanas jų amžininkai.

Taip pat nei vienas šventasis nerašė, kad jis yra šventas. Mūsų parapijos klebonas netgi taip yra pasakęs, kad jei žmogus sako kad jis yra šventas, tai jis tikrai nėra šventas... O didieji šventieji teigdavo, kad kuo toliau tuo labiau jie matydavo savo nuodėmingumą.

Gal būt šitų palyginimų pagrindu tas žmogus ir nėra pripažįstamas? Kaip manote?

[Varlė keliauninkė]

http://www.klauskkunigo.lt/6896/k%C5%ABdik%C4%97lis-j%C4%97zus-j%C4%97zus-karalius-milie%C5%A1ka-ir-ba%C5%BEny%C4%8Dia

[Augucka]

Kukuli, iš kokio konteksto tu ištraukei, kad A. Milieška ŠVENTAS? ? ?        Kurioj vietoj jis save šventu vadina? ? ?  Ir kurioj vietoj jį kiti šventu laiko? ? ? 

Na, o kunigui Vytautui B. žmogaus vadinti "rėksniu", sakyčiau, nedera ir negražu. Ne jam teisti ir ne jam pasmerkti ir prasivardžiuoti.

[Silvija]

Augucka, atsiųsk ir man

[kukulis]

Augucka, kokio dalyko nepripažįsta katalikų bažnyčia? Rašei kad nepripažįsta knygų. O apie ką būtent knygose jis rašo, kam reikalingas būtų pripažinimas? Jeigu tai tiesiog jo memuarai iš jo piligriminių kelionių, tai jokio pripažinimo ir nereikia, nes daug žmonių rašo memuarus ir nerekalauja kad jie būtų pripažinti.

Nujaučiu, kad jam reikia pripažinimo, jog tai ką jis patyrė yra atėję iš Dievo, o ne iš jo paties fantazijų. Ar teisingai supratau?


Ir iš esmės, kodėl pradėjai šią temą? Norėjai kad tau pritartume, kaip yra skriaudžiamas Arūnas, ar kaip?

[Augucka]

Ir iš esmės, kodėl pradėjai šią temą? Norėjai kad tau pritartume, kaip yra skriaudžiamas Arūnas, ar kaip?

Kukuli, na ką tu čia fantazuoji nesamones? Nei tu skaitysi šią knygą, nei tu trolink šioje temoje, nei tau spręsti kam kokią temą pradėti. Nesuprantu, kokių tu čia vis bandai priekabių ieškoti prie visų. Kas ką neparašys šiame forume, viskas tau negerai, viskas tau neįtinka.
Gal galėtų administratorius išsakyti kažkokias pastabas, nes tiesiog pastebiu trolinimą iš kukulio pusės ir tiek. 
Aš tiesiog sukūriau temą norėdama pasidalinti įspūdžiais apie perskaitytą knygą, dabar likau pati kalčiausia. Niekas gi neverčia tavęs jos skaityti. Nepatinka, neskaityk, o jei neskaitai, tai nekomentuok.

[Diak. Tomas M.]

Na, reikia pripažinti, kad Kukulis tikrai mėgėjas pasipešioti... Kukuli, tu jau žinai, koks bus Advento apsimarinimas, ane

Bet šioje temoje aš kažkaip bandau suprasti ir Kukulį, nes pats esu linkęs būti labai atsargus tokių žmonių atžvilgiu 

Tas atsargumas forume įgauna naują prasmę, nes sakysime Augucka parašo, kad tai žmogus, kuriame matome "tikrą ir pirminį Šventosios Dvasios veikimą per šį žmogų" ir kuris gydo rankų uždėjimu. Dabar kas nors paskaito mūsų forumą, o kadangi rado tai katalikų forume, patiki, kad taip ir yra, susiranda tą žmogelį ir paprašo jį pagydymo... ir sakysime įvyksta nenumatyti dalykai, nes realiai niekas iš mūsų negali tiksliai pasakyti, kokia dvasia per tą žmogų veikia, nes juk Šv. Raštas labai atvirai rašo, kad stebukladarių bus visada, o ar tikri jie, tai čia kitas klausimas.

Aš asmeniškai tikrai neleisčiau tam žmogui ant manęs rankų dėti. Nes vien jau noras dėti kitiems ant galvos rankas yra "raudona vėliavėlė"...

Todėl Kukulis praktiškai jaučia pareigą iškelti rimtus klausimus, na, aš tą patį tikriausiai padaryčiau. Tiesa nebijo sunkių klausimų, nes Ji visada nugalės. Pvz. Tomas Akvinietis Summoje kiekvieną savo teiginį pradeda nuo prieštaravimų tam teiginiui sąrašo ir po to vieną po kito prieštaravimus atmeta tvirtais argumentais.

Tai, kad tą žmogų niekas nenori pripažinti, tai tegul neliūdi jis, nes praktiškai daugelis šventųjų savo gyvenimo metu buvo ne tik nepripažinti Bažnyčios, bet net jos varginami, tardomi ir pan. Tai kažkuria prasme nuolankumo ir paklusnumo testas, kurį Jėzus leidžia praeiti daugeliui savo numylėtinių sielų. Kaip sakoma, velnias gali imituoti daug dorybių, bet negali imituoti paklusnumo.

Aš asmeniškai su tuo žmogum nekalbėjau, bet jei info klausk kunigo svetainėje tikra, jis toks mažų mažiausiai keistokas 

[kukulis]

Man tik keista, kodėl paprastus klausimus reikia priimti kaip įžeidimus?

[Donatas]

Susidomėjau ir paskaičiau kiek pavyko rasti Arūno knygų ištraukų bei komentarų. Taip ir nesupratau ką bažnyčia galėtų ir negalėtų pripažinti. Jei kalbame apie bažnyčią kaip mus, jos narius tai,  kad kai kurie skaitome jo knygas ir tai padaro įspūdį ir yra pripažinimas. O kad bažnyčios hierarchijos "aukštybės" gali būti neigiamai nusistatę jo atžvilgiu visai natūralu - jis nėra iš jų tarpo, be to tiesiai pasako jog kai kurie dalykai yra neteisingi. Ką jis rašo - bažnyčių tuštėjimą, tai kad bažnyčios paverčiamos turizmo centrais, komunijos dalinimas į rankas ir kiti "modernūs" dalykai ne kartą ir šiuose forumuose aptarti ir ko gero daugumos čia besilankančių nuomonė yra tokia pati kaip ir Arūno. Įdomus jo pastebėjimas apie religinių pastatų remontavimą už ES lėšas, anot jo tai būdas padaryti šventas vietas ne tokias šventas, nes mainais už paramą reikia paklusti tam tikroms taisyklėms. Vienu žodžiu įdomios įžvalgos tačiau ar tai "šventa" tai tik laikas parodys.

[Silvija]

Mes atsidūrėm šiokiame tokiame kazuse, nes aptarinėti knygos, kurią skelbia temos pavadinimas, gerbiant autorių ir Augucką deramai negalime, o tik paskaičius ją daug kas paaiškėja. Gavus autoriaus sutikimą, galėtume pagvildenti kai kuriuos momentus, tik ar verta, jei jis nepriima net ganytojų pastabų?

[Augucka]

tačiau ar tai "šventa" tai tik laikas parodys.

Na taip, sutinku, bet čia apie jokį šventumą net nekalbėjau ir neminėjau. Aš tik minėjau Šventąją Dvasią, Šventosios Dvasios dovanas, bet ne šventumą to knygos autoriaus ar jo veiksmų. Čia, pastebėjau kaip sugedęs telefonas  Kažkas neįsiskaito kas ką parašo, o poto gaunasi įvairios interpretacijos.

Gavus autoriaus sutikimą, galėtume pagvildenti kai kuriuos momentus

O argi šiame skyriuje visas knygas, kurias minime ir aptariame tik su autoriaus sutikimu? 

jei jis nepriima net ganytojų pastabų?

Na taip, jis savotiškas žmogelis. Manau, Donatas gana teisingas pastabas apie jį išsakė.

Va tokia vat jo piligriminė kelionė buvo po Europą:

Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. 8 Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! 9 Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti; 10 nei kelionmaišio, nei dvejų marškinių, nei kurpių, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio. Mato 10, 7-10

[kukulis]

Pacitavai ištrauką iš Evangelijos, o apie to bičo kelionę po Europą nieko neparašei, nors prieš tai buvo sakinys: "Va tokia vat jo piligriminė kelionė buvo po Europą:" .

Atsiprašau, bet paklydęs (taip reiktų versti žodį "prelest", per Marijos radiją girdėjau ) ir Arūnas ir tu Augucka.

[romis]

Augucka atsiūsk ir man. Kažkada skaičiau ištraukas A. Milieškos dienoraščio, bei telefonu teko pabendrauti, įdomi asmenybė,verta pasidomėti.

[Silvija]

Na, visi mes čia pakankamai klaidžiojam, kukuli. Aš labai gerai suprantu, dėl ko Augucka palanki šio piligrimo idėjoms. Ragavusieji savo gyvenime vargo, turbūt kiekvienas būtume paliesti kai kurių tos kelionės aprašymų. Bet kartais blogio angelas gali slėptis ir už labai gražių dalykų. Kaip nekeista pats knygos autorius knygos pradžioje prideda keletą punktų, kurie budriai akiai jau yra kaip perspėjimas:



Panaikinus Popiežiui Paulių VI. Kanonų teisės Senojo Kodekso 1399 ir kt. kanonus {A. A. S. 58 (16)} 1966 m. Nėra draudžiama publikuoti, skelbti ir platinti be Bažnyčios ,,IMPRIMATUR" naujų apreiškimų, vizijų, pranašysčių, stebuklų (išryškinta mano - Silvija) ir t.t. O. A. M. D. G.

Prieš išvesdamas į šią kelionę Viešpats pasakė, kad nuo to priklausys daugelio milijonų žmonių gyvybė. Nors ir nesupratau kodėl, tačiau paklusau šiam balsui. Pripratau, kad mistinis Dievo vedimas mano gyvenime seniai tapo norma, o Evangelijos išsipildymą matau savo gyvenime. Tikiuosi, kad tai kas čia užrašyta padės daugeliui rasti gyvą tikėjimą ir brolišką ryšį su Dievu, nes nesu joks ypatingas ar išskirtinis, o tų Dievo malonių veikimas aprašytas šioje kelionėje yra tik tikėjimo išdava, priklausanti kiekvienam krikščioniui. Tai savęs nusigalėjimo mokykla – ,,Dangiškieji universitetai" ir Dievo malonės veikimo pradžiamokslis. Visa tai kas parašyta ,,nuoga" tiesa ir tikiuosi, kad ji suveiks kaip vaistai į pražūtį žengiančiai žmonijai, Europai ir Bažnyčiai.

Knyga saugoma autorinių teisių. Prašymas: be autoriaus sutikimo teksto nekeisti, informacijos apie autorių neteikti, ir jo atvaizdo neplatinti!

Knygos ,,Brolių Kelias" ir ,,Draugai" patikrintos per Dievo priskirtą kunigą-vienuolį-Marijoną Bronislovą Paltanavičių, abi knygos 2006-06-14 perduotos Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai ir 2006-09-14 Kauno vyskupui-metropolitui Sigitui Tamkevičiui, kad būtų padarytas vertimas ir perduotos Popiežiui.

P.S. Jo ekscelencija Kauno metropolitas Sigitas Tamkevičius pasakė taip: "Jei platinsi savo knygas - turėsi problemų ir uždraudė Gintarui Naudžiūnui ateityje imti mane į jokias piligrimines keliones ir dar paliepė per jį, kad niekas su manimi nebendrautų, kartu nevažiuotų (Išvadino mane "nepakaltinamu"), o kunigam liepė surinkti mano knygas ir sunaikinti. (Vienas kunigas ir Prie Vilniaus Kalvarijų iš tos bažnyčios paėmė 10 egzempliorių (ir nei pinigų nei knygų.) Pasakė taip: "Aš jas kolekcionuoju - židinyje..."



Ką darome mes svarstydami čia visa tai? Reklamuojame knygą ir jau imame konfrontuoti tarpusavy, kas ko gero yra ir pačios A. Milieškos evangelizacijos vaisius. Nesinori rankiot iš tos knygos gėrio ir blogio grūdų, nes visur galima būtų rasti ir vieno, ir kito (įsivaizduokim jei mūsų forumo diskusijose kas nors imtų tai daryti). Bet jei jau užkibome...

Yra du keliai žvelgti į paklydusį pasaulį: visur matant tik blogį ir kaltinant visus už Kristaus mirtį ant kryžiaus (šitaip, beje, ir pasiliekant mirtyje) ir antras kelias – užtariant tokį puolusį pasaulį, pastebint jame esančius gražius dalykus ir skelbiant jam Prisikėlimą. Turbūt visi šiuos du būdus evangelizuoti esame bandę ir savo gyvenime. Pirmas - nuolat priešpastatant klystančių elgesiui Kryžių kaip priekaištą, t. y. konfrontuojant. Ir antras – tikėjimu, viltimi ir meile padedant įveikti blogį.

Knygos autoriui norėtųsi pasakyti: nepaklusniai atsiskyrus veikti pavieniui – labai rizikingas kelias, o apie tokius dalykus kaip sapnų aiškinimas ir užsiiminėjimas kt. praktikom (egzortai, pranašystės ir t.t.) turėtų būti atskira šneka su egzorcistais. Kaip kun. A. Valkauskas sakė, atlikus tokiem žmonėm egzortą, dažnai pasibaigia visos jų galios. Taigi, didžiausias Dievo darbas būtų, vis dėlto, nusižeminus pasitikrinti pačiam.

Už jus ir už save

[kukulis]

Aš taip pat neteigiu, kad Arūnas Mileška būtų koks nors ten apsėstasis ar panašiai. Manau kad tikrai žmogus turėtų turėti Dievo malonę, kad ištvertų tą keliavimą po europą ir vis išliktų užsidegęs.

Tačiau  daugelis šventųjų, tame tarpe ir Ignacas Lojola pataria, kad nesikoncentruotume į dovanas, bet į dovanotoją.

Taip pat ir geri darbai turi būti daromi ne dėl atlygio, ir ne dėl žmonių garbės.

[Pilgrim]

Nuoroda į dar vieną knygą "Draugai"
http://brolisarunasb.blogas.lt/
Paskaitykit ir klausimų liks mažiau.