Pasvarstymui: kas seka po savižudybės? Jei žmogus nėra tikintis į nieką, gyvenimas nemielas ir nebenori jo tęsti. Koks tada jo likimas po... ?
Nesvarbu ar žmogus tiki į kažką ar į nieką. Čia kaip tam posakyje, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Jei klausi mūsų katalikų, katalikiškam forume, tai štai ką rašo katekizmas:
SAVIŽUDYBĖ
2280 Už savo gyvybę kiekvienas yra atsakingas ją davusiam Dievui. Dievas yra ir bus aukščiausias jos Viešpats. Mūsų pareiga ją dėkingai priimti ir saugoti Jo garbei ir savo sielų išganymui. Mes esame Dievo mums patikėtos gyvybės prižiūrėtojai, bet ne savininkai. Mes negalime su ja elgtis, kaip mums patinka.
2281 Savižudybė prieštarauja natūrialiam žmogaus polinkiui išsaugoti savo gyvybę ir pratęsti gyvenimą. Ji ypač prieštarauja teisingai savęs meilei. Ji taip pat paniekina artimo meilę, nes neteisėtai nutraukia solidarius ryšius su šeima, tauta ir žmonija, kurioms mes esame skolingi. Savižudybė prieštarauja gyvojo Dievo meilei.
2282 Jei savižudybe siekiama duoti pavyzdį, ypač jaunimui, tai ji tampa ir dideliu papiktinimu. Valingai prisidėti prie savižudybės prieštarauja doriniam įstatymui.
Dideli psichiniai sutrikimai, išgąstis arba didelė laukiančių išmėginimų, kančios arba kankinimų baimė gali sumažinti savižudžio atsakomybę.
2283 Nereikia prarasti vilties, kad nusižudę asmenys dar sulauks amžinojo išganymo. Dievas gali Jam vienam žinomu būdu duoti progos jų išganomam gailesčiui. Bažnyčia meldžiasi už žmones, pasikėsinusius į savo gyvybę.
Savižudžiai dažniausiai po mirties labai kenčia ir ta žemiška kančia, kurios nepakelia dažniausiai savižudžiai yra tik labai menkutė, palyginus su ta, kuri laukia anapus, bet tai nereiškia, kad jie neverti pasigailėjimo ir kad jie niekada neturės vilties. Toje amžinybėje, kurioje savižudis atsidurs galės sulaukti išganymo, bet klausimas kada, jei laikas tenai nustoja prasmės...
Jei yra viltis, vadinasi savižudžiai nenueina į pragarą, bet į skaistyklą, nes tik skaistykloje siela turi mažą viltį...
Jei tau asmeniškai reikia pagalbos, mes galime už tave pasimelsti [-o<
Už nieką melstis nereikia ypač jei tas už kurį meldžiamasi prasmės tame nemato.
Kad kaip įstatymą pacitavote ačiū, bet domina Jūsų visų nuomonė, tiesiog taip pasvarstymui. Juk dažnai įstatymas su realybe ar nusistovėjusia praktika prasilenkia. Tiesiog bandau suprasti...
Įdomu tada, kodėl klausi mūsų, tikinčiųjų :-\
Pabandysiu ekspromtu. Kas seka po savižudybės? - sako, kad žmogus supranta padaręs didelę klaidą, bet būna jau per vėlu ką nors pakeisti. Jei žmogus nėra tikintis į nieką - tokių žmonių išvis nėra, tai – tik momentinės (kartais ir ilgiau trunkančios) nevilties (piktojo) apgaulė, būsena, kurią išgyvenus, sugrįžta viltis ir tikėjimas rytdiena; gyvenimas nemielas - taip gali pasirodyti tik tuo momentu, bet gyvenimas juk keičiasi; ir nebenori jo tęsti - jo gyvenimas ne jam vienam priklauso, tegul pagalvoja apie kitus. Koks tada jo likimas po... ? - likimas po – kaip nuskintos šakos – ji sudžiūsta ir daugiau jau nebeveda vaisiu. Kitaip nei ta, kuri apmiršta natūraliai, žiemai atėjus, o jos žiemos miego poilsis, kaip ir žmogaus natūrali mirtis, veda į atgimimą – pavasarį, Prisikėlimą.
Ar dėl savęs šito klausi ar tik šiaip, iš smalsumo?
Kiek teko skaityti, tai išgelbėti žmonės, kurie bandydami nusižudyti, buvo pakliuvę į klinikinės mirties stadiją, niekada nekalba apie tai, ką matė, tuo tarpu eiliniai žmonės, noriai dalijasi savo įspūdžiais, ar tai butų buvę teigiami, ar net baisūs, nes dažniausiai jie grįžta su tikslu pakeisti gyvenimą. Galima spėti, kad bandę nusižudyti tikrai nenori prisiminti to ką matė :-\
Man asmeniškai labai patinka ši banglentininko istorija, kai jis, sugeltas nuodingiausių pasaulio medūzų, porą valandų kovojo dėl savo gyvybės, o miręs prabuvo apie 15 minučių ir grįžo atgal:
https://www.youtube.com/watch?v=sTU7MfOgDKM
Galima būtų teigti, kad 99,99% savižudybių yra tiesioginis demono - mirties dvasios veikimas, bet jei žmogus netikintis, jis aišku nežinos ką tai reiškia ir kaip su tuo kovoti... o juk vienas Jėzaus vardo paminėjimas daug gyvybių išgelbėja.
Tikriausiai ir savižudybė savižudybei nelygi. Skaičiau, kad rodos viena Lietuvos mergelių, bėgdama nuo rusų kazokų ir norėdama išgelbėti savo skaistybę, iššoko per langą ir užsimušė (nepamenu tikslių vardų, tik istorijos siužetas užsiliko). Šiuo atveju gal tai net nebūtų vertinama kaip savižudybė, bet bandymas išvengti pavojaus? Bet be abejonės tai yra labai išimtini atvejai. Šiais laikais jaunimas žudosi, norėdami pasirodyti kažkokiais didvyriais, bet juk pasilikti gyvenime ir nugalėti sunkumus yra žymiai didesnis didvyriškumas, ar ne?
Nežinia, kaip dabar, bet anksčiau Bažnyčia buvo labai griežta savižudžių atžvilgiu, juk net Šv. Mišių neleisdavo užpirkti ir laidodavo už kapinių tvoros. Viename interviu rusų šventikas tėvas Dimitrijus pasakojo, kad tai buvo daroma specialiai, norint žmogų sudrausti ir leisti suprasti, kad tai netoleruotinas elgesys. Galima tikėti, kad baimė būti net ir po mirties atmestam bendruomenės, artimųjų, galėjo išgelbėti ne vieną savižudį. Nes šiais laikais, kai savižudžius apverkia ir liaupsina visa spauda ir televizijos, nejučiomis susidaro įspūdis, kad jie tampa vos ne didvyriai.
Bet atsakant į tiesioginį klausimą:
Citata iš: Vejas liepos 16, 2013, 18:05:12Jei žmogus nėra tikintis į nieką, gyvenimas nemielas ir nebenori jo tęsti. Koks tada jo likimas po... ?
Niekas nežino, nes niekas iš tenai nėra sugrįžęs... panašiai yra su klausimu, kas nutinka mirusiems nekrikštytiems vaikeliams? Bažnyčia tikisi, kad vaikeliai bus švelnios Dievo meilės išgelbėti, bet tai yra tik spėjimas. O žmogus nutraukęs gyvybę savo valia, gal taip parodo, kad jis nenori būti ir dalimi pomirtinio gyvenimo? Sunku pasakyti, bet kiek skaitau įvairių regėjimų aprašymuose nieko gero nežadama. Jei prilygintume savižudybę žmogžudystei ar abortui, nes juk nutraukiama žmogaus gyvybė, tai vaizdas tampa dar niūresnis.
Kodėl klausiu tikinčiųjų ? Geras klausimas... Galbūt tai ir atsakymas į klausimą.
Skirtingos religijos žiūri kitaip į tai.
Bet jei esi neutralus religijos pasirinkime, kas tada? Juk manau, kad kaip ir bet kokiame tikėjime nutiks tai kuo tiki. Yra tame vidurys?
Citata iš: Silvija liepos 16, 2013, 18:48:51
Ar dėl savęs šito klausi ar tik šiaip, iš smalsumo?
Manau smalsumas tiesiog, be to įdomu. Teko kažkada šia tema diskutuoti ir taip nerasti bendros nuomonės
O ar esi krikštytas?
Taip
Tomai, Youtubėj pilna sugrįžusių savižudžių pasakojimų. Užtenka į paiešką įvesti "Near death experience suicide" ir pamatysi ir išgirsi.
Neseniai per Marijos radiją klausiau laidą, kurioje vienas iš kunigų, nepamenu kuris, sakė, kad bažnyčia Romo Kalantos pasiaukojimą susideginant laiko šventu.
Citata iš: Vejas liepos 16, 2013, 18:28:22
Už nieką melstis nereikia ypač jei tas už kurį meldžiamasi prasmės tame nemato.
Ar mato prasme tame, ar ne mato - nuo to nesikeicia Dievo suteikiama malone per kitu maldas, kurios tikrai gali padeti.
Citata iš: Vejas liepos 16, 2013, 18:57:44
Citata iš: Silvija liepos 16, 2013, 18:55:01
O ar esi krikštytas?
Taip
Tokiu atveju mes tikime, kad tavęs Viešpats neleis pražudyti piktajam, nes yra užrašyti Jėzaus žodžiai, kad Tėvas liepė neprarasti nei vieno Jam pavesto žmogaus, o t. y. - pakrikštyto. Tu tuo gali ir netikėt ;)
Tėvai, pakrikštydami vaiką, kaip mes tikime, gelbsti jį nuo piktojo pavergimo. Tai yra dovana žmogui. Sveikinu! :)
Aišku, būna atsitinka, kad suaugęs žmogus sąmoningai atsižada šios dovanos. Toks sąmoningas atsižadėjimas viską keičia.
Na ką, gal šįkart tuo ir baigsim. Užsuk dar, Vėjau :)
(žinai, kad tavo slapyvardis - Šventos Dvasios simbolis Biblijoje? ;))
:off-to-bed:
Nežinojau :)
Bet užsuksiu dar
Izaijas 41:10
"Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine."
O jei žmogus yra tikintis į kokį nors tikėjimą ir jį išpažįsta, kuriame savižudybė toleruojama tam tikromis aplinkybėmis. Reiktu pagooglint, kad konkrečių pavyzdžių pateikti. Kad ir Japonija antrojo pasaulinio karo metais, kai kariai nepasiduodavo imami į nelaisvę ar radikalusis Islamas.
Gal nepyksit, kad šito klausiu pas Jus. Tiesiog įdomu tada, kas tokiam žmogui būną ? Ar būna tas ką jo religija deklaruoja?
Kitas atvejis jei jis buvo krikštytas ir pakeitė tikėjimą, kas tada ?
Citata iš: Vejas liepos 17, 2013, 06:07:38
O jei žmogus yra tikintis į kokį nors tikėjimą ir jį išpažįsta, kuriame savižudybė toleruojama tam tikromis aplinkybėmis. Reiktu pagooglint, kad konkrečių pavyzdžių pateikti. Kad ir Japonija antrojo pasaulinio karo metais, kai kariai nepasiduodavo imami į nelaisvę ar radikalusis Islamas.
Tada manau Dievas atsižvelgs į tas aplinkybes, kuriose žmogus gimė, augo, buvo auklėtas, į tai kaip jis atsiliepė į Dievo kalbinimus, nes Dievas kalbina kiekvieną žmogų, tik dažnai mes nenorime to girdėti.
Citata iš: Vejas liepos 17, 2013, 06:07:38
Kitas atvejis jei jis buvo krikštytas ir pakeitė tikėjimą, kas tada ?
Pakrikštyti dažniausia pereina į kitus tikėjimus dėl to, kad nusivilia žmonėmis, kurie skelbia krikščionybę ne tokią, kokia ji turėtų būti, patys nesilaiko Kristaus mokymo, todėl iškreiptas tikėjimas žiūrintiems į tokius krikščionis tampa nepatrauklus. Tuo tarpu kitose religijose tikintys gali pasirodyti tikresni ir dėl to jų religija patrauklesnė. Tačiau čia yra paslėpta bombikė, žmogus suklaidinamas žmonių. Jei jis nepasitikėtų tokiais krikščionimis ir tartų sau: imsiu ir pats paieškosiu, kas gi ta krikščionybė, jis atrastų lobius.
Mes tikime, kad Dievas pilniausiai apreiškė save krikščionybėje, todėl dažnai paklaidžioję svetur, krikščionys sugrįžta atgal. Bet jau ne be nuostolių. Būnant kitoje religijoje ir nusižudžius, manau jo laukia dideli nemalonumai, bet aplinkybes ir teismą vykdom ne mes ;)
Citataį tai kaip jis atsiliepė į Dievo kalbinimus, nes Dievas kalbina kiekvieną žmogų]į tai kaip jis atsiliepė į Dievo kalbinimus, nes Dievas kalbina kiekvieną žmogų
Gal galima plačiau, kas tai?
Kalbina = kviečia į save, kviečia Jį pažinti. Va netgi ir jūsų prisijungimas prie šio forumo yra Šventosios Dvasios kvietimas pažinti Dievą, pažinti daugiau, sužinoti daugiau, ieškoti atsakymų. ;)
Na, šitoj temoj labai plačiai neišsiplėskim, bet nei vienas iš mūsų turbūt nepaneigs, kad žmogus yra daugiau nei tik kūnas. Mes girdim, matom ir jaučiam ne vien materialius dalykus, bet ir tuos kitus, matomus tik dvasinėmis akimis, girdimus dvasinėmis ausimis. Skirtingai nei gyvulys, žmogus gali susivaldyti, aukotis... Tai yra mūsų, pagal Dievo paveikslą sukurtų būtybių požymis, požymis, kad Jam ir priklausom.
Suvokdami savo priklausomybę Dievui mes niekad nesistengsim būti aukščiau Jo, t. y. spręsti gyvenimo klausimus vien savo protu ir valia besiremdami. Toks nuolankus žmogus pajėgus išgirsti, ką Dievas jam sako (paprastai Dievo kalbinimo neišgirsta pasipūtėliai ir pasikėlėliai). Tai nusakyt sunku, bet kai praktikuoji, imi atskirti.
Bendruomenėje, kurioje yra patikimų žmonių, visada galima pasitikrinti ar neklysti, nes būna visokių atvejų, net ir ligos (šizofrenija), kai žmogus ima realiai girdėti balsus. Pasilikęs vienas jis gali būti tų balsų įvarytas į kampą, apgautas. Per Dievo žmones, tikinčiuosius, taip pat Dievas prakalba, kuomet gali gauti tikrai nesavanaudišką, išmintingą patarimą iš žmonių, panašiai perėjusių tas pačias patirtis.
Norejau atkreipti demesi i tai, "kas buna po" ir zemiskame gyvenime.
Zmogus mastantys apie savizudybe, nepagalvoja, kas bus su paciais artimiausiais zmonemis, kai jis iseis.
Tas, kuris masto apie savizudybe, turetu uzduoti klausima sau - o ka jei mano artimiausias zmogus, pats mylymiausias dabar iseitu? Kaip as jausciausi?
Reiketu pagalvoti apie savo artimuosius, koki skausma ir trauma paliks ju sirdyse. Daugeli metu, jei ne visa gyvenima, artimieji kaltins save, kad jie yra kalti del to zmogaus isejimo. Jie kaltins save, kad jie kazko nepadare, kad butu isvengta savizudybes.
Artimiausiu zmoniu gyvenimas niekados nebebus toks pat. Netekties skausmas palauzia zmones, gali sukelti sirdies ligas, infarkta, insulta (nekalbant apie kitas ligas).
Jei mums musu gyvenimas neturi dideles vertes, ar artimuju skausmas irgi nieko vertas?
Ar musu dabartiniai jausmai, gali prilygti bent krupelyte susilyginti su tuo skausmu, kuri isgyvena motina ir tevas, neteke savo vaiko?
Citata iš: Vejas liepos 16, 2013, 18:05:12
Jei ... gyvenimas nemielas ir nebenori jo tęsti.
:hug:
Paziurek situos video (anglu kalba) apie Nick Vujicic, kuris gime be koju ir be ranku:
https://www.youtube.com/watch?v=H3bQwkABnbs (https://www.youtube.com/watch?v=H3bQwkABnbs)
https://www.youtube.com/watch?v=DeTMVq6kQZI (https://www.youtube.com/watch?v=DeTMVq6kQZI)
Pilnas DVD :
https://www.youtube.com/watch?v=1zeb-k-XzaI (https://www.youtube.com/watch?v=1zeb-k-XzaI)
Rimta tema. Buvo pažįstamų tarpe ir nusižudžiusių, ir išgelbėtų. Galiu tik pritarti Erikai - sunkumai visi praeina, o va nusižudžius - jau nieko nebepakeisi. Tik artimiesiems sukelsi baisų, visą gyvenimą trunkantį, skausmą. Nors dabar atlaidžiau žiūrima į savižudybes nei seniau, bet amžinybės prasme išgelbėjimas beveik prarandamas, arba kaip minėjo kun. R. Doveika, pakimba ant plonyčio plauko. Tokiais atvejais, savižudybės pagundą patiriančiam reikia neužsidaryti, eiti į žmones, lankytis šv. Mišiose, išpažintį atlikti. Palaipsniui palengvėja ir tas, kas atrodė taip baisu, jau nebekankina. Po to, atsiranda ir noras gyventi.
Toks vaizdas puolate gelbėti, man tiesiog buvo įdomu poziciją per Krikščionių akinius pamatyti. Teoriniu lygmeniu.
Tikras Vėjas :D
Pabandyk įsivaizduoti save mūsų vietoj: vidurnaktį prisijungia į forumą naujas narys ir užveda temą apie savižudybę :o
Bet jei gelbėti nereikia, tai viskas gerai :thumbup:
Smagu, kad tu, Vėjau, esi čia. :thumbup: Svarbią temą palietei. Nesvarbu, koks vaizdas susidaro, svarbu, kad visi atsispirtų nuo tos baisios pagundos. O teorija ir praktika gyvenime susilieja į viena. Dievo palaimos tau. :hug:
Apie savižudybę kalba ortodoksai:
http://www.youtube.com/watch?v=Bm1OQfsgtb0
http://www.youtube.com/watch?v=CC6FDYY-2VY
http://www.youtube.com/watch?v=OH0HjeAEgN8
http://www.youtube.com/watch?v=bVBf2jQ7mM0
O čia kun. Arnoldas Valkauskas sako, kad savižudybė gali būti susieta ir su apsėdimu:
http://youtu.be/9a0rt86CqO0?t=2m46s
Čia pilnas rinkinys:
http://www.youtube.com/playlist?list=PLPqOHUs5dhWfg-3m8pDda7iV43F8FtpKd
Reikėtų žinoti, kad savižudybė yra gilios depresijos pasekmė.
Visa tai žmoguje neatsiranda iš niekur. Tai yra piktosios dvasios veikimas, kai dvasia sunaikina asmenybę ir žmogus negali jai pasipriešinti. Svarbu yra atpažinti, kad jame veikia toli gražu ne dieviškosios dvasios, bet puolę angelai. Laiku pastebėjus, žmogui galima padėti. Tai yra labai rimta ir labai tikra!!!
Žiūrint iš demonologijos pusės:
Šventosios Dvasios mintys - džiaugsmas
Priešingai veikia demonai:
Demoniškos mintys - liūdesys, neviltis, nedrąsumas, nusivylimas.
Demoniški būdo bruožai - beviltiškumas.
Demonų užvaldymas - savižudybė
Demono vardas: nebylumo ir kurtumo dvasia - randama Morkaus 9 skyrius 25-27 eilutės
Nebylumo ir kurtumo dvasiai priskiriama ši veikla:
priepuoliai, traukuliai, gili depresija, kuri veda į savižudybę, beprotybė, šveplavimas, nesugebėjimas girdėti ar kalbėti. Jei mediciniškai žmogus randamas ir pripažįstamas sveikas, tačiau jame vistiek yra vienas ar keli iš šių požymių, reikėtų susimąstyti apie egzorto pagalbą.
Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: ,,Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!"
26 Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: ,,Jis mirė".
27 Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo.
Šias dvasias reikia iš savęs vyti. Jei kam įdomu, pateiksiu keletą būdų, kaip tą padaryti.
P.S. reikėtų dar pridurti, kad po mirties tie patys demonai bando nusitempti žmogaus sielą į pragarą, tik Viešpats gali įsikišti ir išgelbėti savižudžio sielą. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, viena jų - tikėjimas Jėzumi ir jo auka už mūsų visų nuodėmes. Jei kas mano, kad tai sapalionės, tai labai labai klysta, nes dvasinis pasaulis toks pats tikras, kaip ir fizinis ir dargi net žymiai tikresnis. Aš asmeniškai galiu tai paliudyti, nes esu patyrusi sielos atsiskyrimą nuo savo kūno. Taip pat esu gyvenusi name, kuriame buvo poltergeistas ir esu jautusi tas dvasias fiziškai, netgi prisilietimais. Todėl ir domiuosi jau nuo seniai šiuo reiškiniu - demonologija.
Padėk Dieve tokiems...
Nagi, Augucka, pateik tuos būdus. Net įdomu pasidarė.
Nieko stebuklingo nesitikėk, Giedre :D Tai tik keli maldos būdai ir patarimai. Pasižiūrėsiu šį vakarą, nes turėsiu daugiau laisvo laiko ;)
Va, radau mūsų forume keletą gerų maldų:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,164.0.html (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,164.0.html)
:thumbup:
Keistai atrodė gretinimas ligos ir apsėdimo.
Jei tarkime žmogus pastoviai apie savižudybę galvoja, nėra impulsyvu (sakykim planas neįgyvendintas ateities), kas tada ?
,,Reikėtų žinoti, kad savižudybė yra gilios depresijos pasekmė.
Visa tai žmoguje neatsiranda iš niekur. Tai yra piktosios dvasios veikimas, kai dvasia sunaikina asmenybę ir žmogus negali jai pasipriešinti.''
Sakote gilios depresijos pasekmė ? Depresija psichologinis susirgimas juk, vedimas piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotikais ar patologinė pasekmė, trauma...
Taip pat sakote: ,,Tai yra piktosios dvasios veikimas, kai dvasia sunaikina asmenybę ir žmogus negali jai pasipriešinti."
Prieštaravimą gal matau, juk gali būti apsėdimas arba patologinė priežastis.
Apsėdimas veikia iškart ar palaipsniui ? Nežinau dėl patologinių priežasčių, bet manyčiau jei depresija, gal progresuoja palaipsniui...
Ką manote ?
Vėjau, čia taip keliais žodžiais nepaaiškinsi...
Kur įdėjau video nuorodas, pažiūrėk pilną rinkinį, ten kun. Arnoldas Valkauskas, kuris yra vyriausias Lietuvos egzorcistas, bando suprantama kalba paaiškinti tuos dalykus.
Reikalas toks, kad dvasinio pasaulio tamsieji gyventojai gali sukelti tiek paprastas kūniškas ligas ir sutrikimus, tiek grynai dvasinius, o kartais liga turi abiejų bruožų... todėl dažnai egzorcistai ir konsultuojasi su psichiatrais ir psichologais, kad išsiaiškintu kas yra atsakingas už negalavimus.
Koks piktosios dvasios tikslas ? Ką ji gauna iš to ?
Arnoldas Valkauskas. Piktosios dvasios tikslas – sunaikinti žmogaus asmenybę (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-07-05-arnoldas-valkauskas-piktosios-dvasios-tikslas-sunaikinti-zmogaus-asmenybe/65387)
Papildymas: Žmogus buvo viena iš priežasčių, kodėl šviesos angelas sukilo prieš Dievą ir tapo tamsos angelu, todėl demonai amžinai nekęs žmogaus dėl to. Plačiau čia rašo apie visą šviesos ir tamsos angelų kovą:
ŠV. ARKANGELAS MYKOLAS KRIKŠČIONIŠKOJE TRADICIJOJE IR BAŽNYČIOS TĖVŲ RAŠTUOSE (http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?Itemid=104&catid=76:brolio-skiltis&id=606:varkangelas-mykolas&option=com_content&view=article)
Bet kas yra demonas ? Ar ne mes patys demonus susikuriame nesilaikydami krikščionybės kelio ?
Esame sužavėti galimybių, pasaulio, svajonių ir jų siekdami bet kokia kaina.
Galbūt mūsų poelgiai yra demoniški jei neatitinka tam tikro mokymo? Gal ne kažkokia pašalinė jėga mus už rankos traukia, o mūsų pasąmonė žabojama mokymų, vidinių įsitikinimų, religijos... O tiesiog tie poelgiai gali nuvesti į destrukciją ar priešingai...
Yra mano mintyse tiesos ?
Ar ne demonas yra pats žmogus ?
Matai, vienas iš pagrindinių blogio, ar pavadinkime velnio tikslų yra įtikinti žmogų, kad tokio kaip velnio išvis neegzistuoja, kad blogis yra ne dvasinės asmenybės, bet kažkoks neapčiuopiamas dalykas. Tokiu būdu blogis praranda "veidą", ko pasekoje įvairių filosofinių žongliravimų būdu prieinama prie išvados, kad blogis išvis neegzistuoja, kad viskas yra mūsų pasirinkimai ir kad jie nėra nei blogi nei geri ir t.t. ir pan. Taip žmogus tampa labai lengvai valdomas blogio, nes nelieka jokių patikimų būdų pažinti, identifikuoti blogio veikimą ir jam, pasipriešinti, nes juk žmogus mano, kad blogis išvis neegzistuoja.
Kas beje blogiui gana pavyko, žinant, kad kai kurios protestantų konfesijos oficialiai nusprendė, kad velnio nėra ir tai, kaip pozityviojo mąstymo srovė plinta...
Tuo tarpu egzorcistas Kristaus vardu gali įsakyti blogiui pasireikšti ir taip žmogui nuimamas nuo akių uždangalas, padedama jam pamatyti, kas vyksta, bandoma padėti jam suprasti savo, kaip Dievo kūrinio vertę ir unikalumą, bei jo gyvenimo prasmę visuotinio Dievo plano kontekste.
Dėl pozityvizmo srovės sutinku, teisėje ir ta pati bėda. Kai norma tampa aukščiau už įstatymo dvasią ar tikslą ir paslėpiama teisingumo prigimtis.
Per kitą prizmę pažiūrėjau ir kitaip supratau.
Kaip manote koks procentas žmonių yra apsėstas? Gal yra žmonių, kurie gyvenimą pragyvena taip ir nesuprasdami, kad yra apsėsti ?
Dar įdomus klausimas, kuriam gal reikėtų atskiros temos. Kaip ateina demonas ? Pakviečiamas, sudaromos galimybės apsėsti, silpnumas, ar tiesiog atsitiktinė auka ?
Manau jei apsėdimas vyksta, tai apgalvota forma ir veiksmas. Turėtų rinktis gal demonas pagal kažką
Čia gal Tomas atskels šitą temą į naują, nes jei jau taip prakalbom apie piktąsias jėgas, būtų įdomu patyrinėti šį klausimą, nes kaip matome, daugybė žmonių gyvena nežinioje apie juos supantį dvasinį pasaulį.
Citata iš: Vejas liepos 18, 2013, 19:28:28
Koks piktosios dvasios tikslas ? Ką ji gauna iš to ?
Pagrindinis demonų tikslas yra pasiekti, kad mes išvengtume išganymo. Per išganymą mes atlikę šią žemišką misiją (gyvenimą) turėtume sugrįžti namo, pas savo Kūrėją. Jei jiems nepavyksta mums sutrukdyti pasiekti išganymo, tuomet jie siekia, kad mes nepasiektume krikščioniškos brandos. Jie bando mus nuslopinti ir paversti mus neefektyviais. Jų pagrindinė strategija yra stengtis atitraukti žmoniją nuo Dievo. Jie tą daro naudodami įvairias gundymo ir priekabiavimo formas. Taip pat jie stengiasi mesti iššūkį Dievui ir Jo žodžiui. Demonai mums meluoja ir labai stengiasi, kad mūsų sielas laimėtų sau.
Dievas turi paruošęs mums planą ir tikslą, o šėtonas visada siekia sugriauti jį.
CitataKaip manote koks procentas žmonių yra apsėstas? Gal yra žmonių, kurie gyvenimą pragyvena taip ir nesuprasdami, kad yra apsėsti ?
Na, galbūt teigti, kad visi yra apsėsti yra per griežta, nes pats apsėdimas yra jau galutinė stadija, tačiau visus mus pastoviai atakuoja piktieji. Pradeda jie savo darbą lėtai, palaipsniui, pasigauna mūsų mintis ir bruka savo. Viskas prasideda mūsų minčių pasaulyje, palaipsniui mintys virsta kūnu, tai yra sumaterialėja. Štai todėl reikia nuolat stebėti, apie ką galvoji, kokios tavo mintys. Atlikti dvasinę praktiką, išvalyti savo mintis.
Čia pavojai nesibaigia, nes piktasis supratęs, kad tu eini link Dievo, puola su dviguba jėga. Tada atsiranda abejonės, prieštaravimai, ir jei žmogus nežino su kuo turi reikalą, pasiduoda ir "atkrenta".
Demonologija yra visas mokslas. Reikia perprasti velnio strategiją, žinoti jo veikimo būdus ir t.t.
CitataDar įdomus klausimas, kuriam gal reikėtų atskiros temos. Kaip ateina demonas ? Pakviečiamas, sudaromos galimybės apsėsti, silpnumas, ar tiesiog atsitiktinė auka ?
Demonai ateina per mūsų neišmanymą, nes mes jiems leidžiam, t.y. atidarom duris.
Pagrindiniai:paveldėtas prakeiksmas
kūniškos nuodėmės
liga
emocinė trauma
transinė būsena
okultinė ezoterinė praktika
Žodžiu, demonas pasinaudoja mūsų silpnybėmis, ypač jis veiklus tuose, kurie neturi tikėjimo, neturi stipraus ryšio su Dievu, toliau gyvena nuodėmėse neatgailaudamas. Jis veikia įvairiai, vieniems jis suteikia stiprybės, pvz. ateistams, kad jie toliau galėtų skelbti, kad Dievo nėra, kad velnio nėra, kad nieko nėra, tik mokslas (demonams tai labai paranku, nes jie pilnai užvaldo ir pasiima to žmogaus sielą). Kitus palaužia dvasiškai, sunaikina asmenybę, žmogų nuvaro į kapus, kad galėtų pasiimti jo sielą.
Tie, kurie užsiima okultinėmis praktikomis, velnias suteikia antgamtinės jėgos, kažkokių neįprastų galių, kad žmogus pasijaustų esąs Dievu. Velnias už leidimą savyje veikti apdovanoja parapsichologinėmis galiomis, todėl žmogus klimpsta toje praktikoje vis gylyn ir gylyn, savo valia atiduodamas sielą.
Efeziečiams 6: 11-12 mums duotas aiškus šėtono nuodugniai paruoštos piktadarybių ir nuodėmių sistemos vaizdas:
Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.Buvau ir aš susirgusi depresija 2008 metais. Kai supratau, kad tai kyla ne iš manęs, puoliau save gydyti Šventu Raštu, skaityti garsiai, melstis, dažniau galvoti apie Dievą, nors kartais nueiti į bažnyčią, velnias mane paliko, visa depresija išgaravo.
Dar ir dabar kartais jaučiu jo atakas, bet jei nuolat gyveni su Dievu mintyse ir maldoje, jis prieš tave neturi galios, jis nežino kaip prieiti, nes tave saugo Dievas ir jo pavesti angelai.
Vyksta nuolatinė dvasinė kova, kaip sako A. Valkauskas ir kam mes leisime nugalėti, priklauso tik nuo pačių mūsų, nuo mūsų laisvos valios pasirinkimo ;)
Augucka tikrai labai gražiai viską paaiškino. Na, o jei norima dar tiksliau, teologiškiau, tai tinklapyje www.jokuboparapija.lt radau labai gerą ir išsamų tekstą. Sakyčiau nuostabus, reto gilumo tekstas. Įdedu nuorodą čia ir linkiu gero skaitymo. :)
http://jokuboparapija.lt/laikrastis/laikrastis-2008-11-05-b85.pdf
Labai gera nuoroda, Giedre :thumbup: Viską paaiškina nuodugniai :pentecostal:
Dar noriu visus katalikus perspėti, kad kai žegnojatės, žiūrėkit, kad kryžius, kurį dedate ant savęs nesigautų apverstas. Patys žinot ką tai reiškia ::)
Dievas kiekvienam iš mūsų siuntė angelą, kad mus saugotų ir vestų į Dievą, tačiau reikia nepamiršti, kad velnias padarė tą patį, pasiuntė savo angelus, kad sukiotusi, trainiotųsi apie mus ir pastoviai mus gundytų ir trukdytų įvykdyti mūsų šventą misiją.
Vyksta nuolatinė dvasinė kova, kurios mes, gyvendami materialiame pasaulyje, nematome. Kova tarp gėrio ir blogio, kova tarp šviesiųjų ir tamsiųjų pusių.
Štai todėl arkangelai Mykolas ir Gabrielius ir kiti (viso yra 7 archangelai) yra vaizduojami su kalaviju ir šarvais, nes jie nuolat kovoja už mus, už mūsų sielas.
Augucka, aciu :thumbup:
Citata iš: Vejas liepos 18, 2013, 19:40:28
Bet kas yra demonas ? Ar ne mes patys demonus susikuriame nesilaikydami krikščionybės kelio ?
Esame sužavėti galimybių, pasaulio, svajonių ir jų siekdami bet kokia kaina.
Galbūt mūsų poelgiai yra demoniški jei neatitinka tam tikro mokymo? Gal ne kažkokia pašalinė jėga mus už rankos traukia, o mūsų pasąmonė žabojama mokymų, vidinių įsitikinimų, religijos... O tiesiog tie poelgiai gali nuvesti į destrukciją ar priešingai...
Linksma dainele, kaip velnias dirba : Velnio Zodziai (https://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=dz2LTIkWIB0)
Čia neblogas ortodoksų video, kaip apsisaugoti nuo blogio:
Как оградить себя от порчи и колдовского воздействия (http://www.youtube.com/watch?v=K0_XZsAIhDs)
O diskusiją apie katalikišką žegnojimąsi perkėliau čia:
Ar teisingai katalikai daro kryžiaus ženklą, žegnojasi (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,447.0.html).
Susijusi tema: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,908.msg10149.html
Citata iš: Tomas M. liepos 19, 2013, 23:35:00
Čia neblogas ortodoksų video, kaip apsisaugoti nuo blogio:
Как оградить себя от порчи и колдовского воздействия (http://www.youtube.com/watch?v=K0_XZsAIhDs)
O va dar vienas ortadoksų video, ir, mano vatine galva, pimasis barzdyla gerokai prieštarauja antrajam.
Labai jau netoli tas 40 maldelių per 40 dienų, ar kuo daugiau sykių per dieną žegnotis nuo stabmeldystės.
O 150 maldelių, meldžiantis Rožinį, irgi link stabmeldystės neša?
Ir taip ir ne.
Jeigu 150 maldelių atliekame tarsi atlikdami kokį darbą, už kurį Dievas privalo atsiskaityti, tuomet tai tikrai neša link pagonybės.
Tačiau jeigu visą dieną žmogus prisimena Dievą ir vis persižegnoja - tai visai ne stabmeldystė.
Žodžiu mes nenuspręsim, ar žmogus stabmeldys ar ne, jeigu tik žiūrėsim į jo veiksmus; o į širdį žiūri Dievas.
Jeigu norime imti pavyzdį, tuomet neužtenka vien išsiklausinėti ko ir kiek kartų per dieną reikia daryti, bet dar ir sužinoti išsiaiškinti, kaip mąstyti tą darant, kaip nusiteikti savo protą ir širdį.
Nes yra dvasiniai dalykai ir yra išoriniai dalykai.
--
Buvo klausimas: pažįstu moterį, kuri visai prasigėrė, ir jai jau niekas neberūpi, o tik kur gauti stiklelį išgerti. 100 kartų pasižadėjo mesti ir 100 kartų pažadą sulaužė.
Ir buvo atsakymas: vyksta išorinis gyvenimas ir vyksta vidinis - dvasinis gyvenimas. Ir mes vien žiūrėdami į išorinį gyvenimą, negalim spręsti apie vidinį žmogaus gyvenimą. Gal būt ta moteris, prieš imdama stiklelį visad kovoja savo viduje kad neimti, bet kiekvieną kartą pralaimi šią kovą. Ir kai Dievas ją teis jos teismo dieną, tai gal ji bus išteisinta už šias vidines pastangas, kurių nemato niekas kitas, o tik Dievas.
Nes už tuos pačius darbus vieni žmonės bus nuteisti, o kiti išteisinti; nes vieni nenorėjo daryti, bet darė, nes kitaip negalėjo; o kiti galėjo nedaryti, bet darė laisva valia.
---
Taip ir su maldelėmis - vieni už jas bus nuteisti, kad išniekino pačią maldą, išoriškai vaizduodami besimeldžiančius, o kiti apdovanoti už uolumą, įkarštį ir nuoširdumą.
Kukuli, kiek esu skaitęs, net tos "šiaudinės" maldos turi prasmę, nes tam, kad Dievas galėtų padaryti vyną, turi būti ir vanduo... bet sutinku, kad yra pavojus taip ir likti tokiame "pamaldume".
Kitas aspektas yra tai, kad žmonės neįsisąmonina, kas yra žegnojimasis. O juk tai iš esmės yra malda (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,161.0.html), mini tikėjimo išpažinimas. Čia vėlgi turime patys dėti pastangas, kad suprasti ką darome, o ne vien ranka pavedžioti per krūtinę. Suprasdami tikrąją esmę, nesistebėsime, jei kas nors mums patars, kad puolant pagundoms, kiek įmanoma dažniau pats sau išpažink savo tikėjimą.
Citata iš: Silvija spalio 01, 2014, 08:16:20
Citata iš: Gubijaus vilkas spalio 01, 2014, 05:52:19
O va dar vienas ortadoksų video...
Kur?
oi, vatinė galva, pamirša įdėt.. Va:
https://www.youtube.com/watch?v=__U3hCeVfSU
Citata iš: Tomas M. spalio 01, 2014, 06:11:06
O 150 maldelių, meldžiantis Rožinį, irgi link stabmeldystės neša?
ai ne tokie mes naivūs, gali nešti gali ir nenešti. Kukulis čia puikiai išaiškino, o ir pats Tomai jau atsakei, kad yra pastanga ir įsisamonimas, gal galima būtų sakyt kokybė? O kiekybė va - dažnai prieštarauja kokybei.
Nors dvasiniuose dalykuose viskas gali būt stipriai kitaip.