Ar privaloma priklausyti savo parapijai?

[Kaštonas]

"kartais girdžiu ką Dievas sako ir per "nuobodų pamokslą", kartais tik piktinuosi."
Gal tave Viešpats kviečią Save pažinti labiau. Ką manai?


Mano vardas Svajūnas.

[Silvija]

...esu priklausomas nuo bendruomenės, reikia kad kas nors vis primintų pagrindinius dalykus.

Tai visi mes tokie ir tai nėra blogai, net, sakyčiau, toks Dievo planas. Svajūnas paminėjo maldos grupę, sakyčiau - tai būtinas žingsnis parapijoje: jungtis prie grupelių (nebūtinai maldos), nebūti pavieniui. Nors ir esi vedęs, turi savo mažąją bendruomenę. Bendra veikla įsiūbuoja, lengviau kreiptis ir į kleboną su visokiais prašymais.

P.s. o jei nėra parapijoje veiklos, kuri būtų prie širdies, gal galima pasiūlyt kažką, prie ko galėtų jungtis kiti? 

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-25-kataliku-baznyciai-desperatiskai-reikia-menininku/147991

[Saulius]

Svajūnai,
"Gal tave Viešpats kviečią Save pažinti labiau. Ką manai?" - tikrai, taip ir manau.
Silvija,
Teisingas pasiūlymas ir ko gero žinau ką daryti. Bet, pats nebūčiau niekaip šito sugalvojęs, - taigi reikėjo, kad prisijungčiau prie jūsų K.Diskusijų bendruomenės Ačiū už nuorodą.

[kukulis]

Bendruomeniškumas, pasak berods Valkausko, yra vienas iš Šventosios Dvasios veikimo požymių. T.y. gavęs Šventąją Dvasią kiekvienas žmogus trokšta priklausyti kokiai nors krikščioniškai bendruomenei, jos ieško, nori dalyvauti veikloje ir t.t.

O jei prie bajerio, tai kaip tūlas pažįstamas pasakytų: "jei nepriklausysi jokiai parapijai, tai eisi į pragarą" .

[Sigitas]

Pragaran nugarmėt gali kartu su visa bendruomene. Priklauso nuo to, ką konkrečiai veikia bendruomenė. Pasak tautosakos:  "gerais norais pragaras grįstas". Aišku, kompanijoje ir į pragarą linksmiau žingsniuot. 

[kukulis]

Hehe, aš tik atliepiau į temos pavadinimą "Ar privaloma priklausyti savo parapijai?" 

[Kaštonas]

Sigitai, ar esi nepatenkintas savo bendruomenę?


"teisingas pasiūlymas ir ko gero žinau ką daryti."
jei ne paslaptis ką planuoji daryti?

[Diak. Tomas M.]

Manau, turėtume kelti sau klausimą, kodėl Dievo valia atsidūriau čia, šioje parapijoje, tarp būtent tokių žmonių. Ar turėtume ieškoti pasaulyje idealios vietos sau gyventi, melstis, dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, tiesiog kaip Danguj? Ar tokia vieta yra?

Aš į tai žiūriu iš kitos perspektyvos - tam, kad galėtume kažką duoti, reikia pirma patiems kažką nuveikti, įgyti patirties, sutvirtėti tikėjime. Kodėl seminaristus siunčią į Romą? Kodėl žmonės važiuoja studijuoti į garsius universitetus arba pas gerus mokytojus? Tam, kad Dievas per tuos žmones/bendruomenes juos suformuotų. Kitu atveju akli ves aklus, o rezultatai bus atitinkami.

Taigi, mano situacijoje aš matau, kad man reikia tokios bendruomenės, kuri gali mane suformuoti kaip Kristaus karį, kur aš net iš pasyvaus žmonių elgesio galiu mokytis, nekalbant apie bendravimą. Ar aš galiu tai gauti mano dabartinėje parapijoje? Ne.

Žinau, kad mano šeimos išgelbėjimas priklauso nuo mano pasirinkimų ir savo šeimai su Dievo pagalba atradau tą bendruomenę, kur mes galime būti Jo garbei suformuoti. Kai mes jau turėsime to raugo, tuomet mes galėsime eiti į tas kitas parapijas, nes mes jau turėsime to gero bagažo ir galėsime tikėtis, kad geras raugas nebus sugadintas blogo.

[Kaštonas]

"Žinau, kad mano šeimos išgelbėjimas priklauso nuo mano pasirinkimų"

Nesusireikšmink Tomai.
Kad pamatus GALI padėti tai taip, kokius pamatus...
esi it "lankas".
O toliau viso gero.


Neša varnas varniuką per ežerą. Klausia varniuko -ar prižiūrėsi mane senatvėje?
Varniukas sako taip. Varnas išmeta varniuką į ežerą.
Neša kita. Istorija kartojasi.
Trečia.
Sako ne.
Varnas šį varniuką pernešė.

"Istorijos" "autorius" G. Jungas atrodo.

[Diak. Tomas M.]

Nesusireikšmink Tomai.
Kad pamatus GALI padėti tai taip, kokius pamatus...

Nežinau ar turi šeimą, bet pasiskaitinėk apie tėvo dvasines pareigas ir jų realią reikšmę šeimos gyvenime.

[Kaštonas]

Gerai Tomai. Aš pasiskaitinėsiu.

Įdedu kontakus. Tau neprireiks, gal kitam. Kaunietė, labai faina.

Doc. dr. NIJOLĖ LIOBIKIENĖ
http://socialinisdarbas.vdu.lt/lt/content/doc-dr-nijol%C4%97-liobikien%C4%97

[Diak. Tomas M.]

Aš pasiskaitinėsiu.

Jei nerasi lietuviškai (bent jau man neteko užmatyti), pabandyk rusiškai pas ortodoksus

[Kaštonas]

Tomai mielai pasikalbėsiu su tavimi ta tema jei norėsi.

Esu sukrėstas ano žmogaus savižudybės.
Vienas iš mano "hobių" buvo savižudybių "prevencija" . Taip pat dvasinio palydėjimo....
Jaučiuosi šiandiena neadekvatus.
Persiprašau...


Puikybė "aš žinau", "aš geriau žinau" -pagrindinė savižudybės priežastis.

(Nežinau ar turi šeimą, " taip Tomai, - jaunėliai 17. Vyresniems virš 20 )

[Silvija]

Tomai, tavo perspektyva (žvilgsnis) galbūt tinka tavo situacijoje (didmiestis su daug parapijų, kitos galimybės rinktis), bet ji gali visai netikti vienkiemio žmogui. Be to, ar gali būti garantuotas, kad tau bus duota to laiko "formavimui(si)"? Taigi, tavo metodas, mažų mažiausiai, neuniversalus. O Jėzaus - tinka bet kam, bet kokiomis sąlygomis gyvenantiems ir bet kuriam pasaulio užkampyje. Kiekvienai dienai gana savo vargo, bet jei atsikėlęs išgyveni ją su meile ir pasitikėjimu, tu pasistūmėjai į priekį. Nėra taip, kad tik su kažkokiu žinių ar patirties bagažu būsi išganytas 

Toji diena gali užklupti netikėtai. Ir ji užklups, nežiūrint ar tu vaikas, ar suaugęs ar žilas diedukas. Tad turime duoti iš to, kas esame šiandien, iš tų talentų, kurie mums patikėti. Čia ir dabar.

P.s. Tiesa, dar nebuvo pasakyta, kad Dievo valia žmogui gali būti ir palikti savo parapiją bei eiti kitur. Visaip juk gali būt, Viešpaties keliai nežinomi.

[Diak. Tomas M.]

Silvija, aš juk ir nesakau, kad mano sprendimas yra universalus. Apskritai, juk kiekvienas mūsų yra unikalūs, tad ir sprendimai savo ruožtu... Prisijungiau prie šios diskusijos todėl, kad Pilgrim iškėlė idėją, kad reikia likti savo parapijoje, o aš norėjau parodyti, kad yra įvairių variantų, kurie gali nulemti ir kitokį sprendimą.

Dėl vienkiemio situacijos - tuomet yra rekolekcijos ir galimybė turėti dvasios vadovą, su kuriuo susitinki periodiškai.

Be to, ar gali būti garantuotas, kad tau bus duota to laiko "formavimui(si)"?

Mano užduotis ir pareiga šiuo atveju yra daryti tai, kas yra geriausiai duotoje situacijoje. Dievas pasirūpins visu kitu. Svarbiausiai yra vektorius, ir kol yra laikas ir galimybės, manau tai reikia išnaudoti.

...bet jei atsikėlęs išgyveni ją su meile ir pasitikėjimu, tu pasistūmėjai į priekį. Nėra taip, kad tik su kažkokiu žinių ar patirties bagažu būsi išganytas 

Man atrodo mes jau kažkur apie tai diskutavome, t.y. apie tai, kad mūsų pareiga stengtis tobulėti ir gilintis į tikėjimą. Ir jei jau mums skirta likti amžinai "savo vienkiemyje", šventųjų gyvenimuose mes matome ir kitokį vaizdą - jie ėjo, ieškojo pavyzdžių, mokėsi, tobulėjo, vėl ėjo, vėl mokėsi... Ar jie kažko nesuprato apie žinių bagažą ir apie galimybę, kad jie nebaigs savo formavimosi? 

[Silvija]

Nežinau ar supratau paskutinę tavo mintį, bet yra tas dalykas, kad krikščionis vienu ir tuo pačiu metu turi būti pasiruošęs viskam, bet ir turėti ramybę savyje. Budrus ir ramus.

Turėti tikslą ar vektorių? Žiūrint koks jis. Svarbiausia - išmokti mylėti. Toks mano vektorius

[Pilgrim]

Sava parapija ...
noriu paaiškinti, ką turiu mintyje tai sakydamas.
Tai ta konkreti bažnytinė bendruomenė (parapija, rektoratas, vienuolyno bažnyčia ir t. t.)
kurioje tu nesi svečias, prašalaitis užklystantis retkarčiais.
Bet ta bendruomenė kurioje esi savas ir kurioje
pastoviai būni. Kuriai tu esi ištikimas. Turi būti ištikimas. kuriai įsipareigoji.
Gali susiklostyti aplinkybės, kad tai nebus parapija, kuriai priklausai
pagal teritorinį pasiskirstymą.

[Diak. Tomas M.]

Aaa, na tai tuomet viskas tampa paprasčiau

[Saulius]

"Gali susiklostyti aplinkybės, kad tai nebus parapija, kuriai priklausai
pagal teritorinį pasiskirstymą."

Pilgrim, paaiškink - kokioms aplinkybėms esant tai yra pateisinama, ar tai priklauso nuo asmens apsisprendimų?

[Augustas]

"Gali susiklostyti aplinkybės, kad tai nebus parapija, kuriai priklausai
pagal teritorinį pasiskirstymą."

Pilgrim, paaiškink - kokioms aplinkybėms esant tai yra pateisinama, ar tai priklauso nuo asmens apsisprendimų?

Teritorinio pasiskirstymo principas šiuo atveju nesvarbus visai. Svarbu tiktai, ar konkrečioje parapijoje (tiksliau sakant, prie konkrečios bažnyčios) yra bendruomenė, kuriai ir Tu turi galimybę naudingai patarnauti dvasiniame augime, ir ji yra naudinga Tau Tavo dvasiniame augime. Tai yra vienintelis kriterijus, į kurį krikščioniui reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis nuolatinę parapiją ar bažnyčią. Visa kita nėra svarbu. T.y., nesvarbus klebonas, nesvarbu, koks bažnyčios interjeras ar kaip (kokia kalba) vyksta pamaldos ir pan.