Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje 100 metų minėjimas

[Diak. Tomas M.]

Žinant, kad Fatimos apsireiškimas skaitomas vienas didžiausių Naujojo Testamento laikų stebuklų (kalbu apie
Saulės stebuklą), ir tai, kad žinia, kurią perdavė Švč. Mergelė Marija taip pat buvo labai griežta ir svarbi, įdomu kas vyksta pasaulyje, artėjant 100 metų minėjimui.

Pvz. JAV visos šalies mastu vyksta grandioziniai renginiai, kaip "100 Vyskupijų piligriminės Fatimos Mergelės statulos kelionė". Mūsų parapijoje neseniai kaip tik buvo ši statulėlė atvežta,
procesijoje miesto gatvėmis dalyvavo virš 2000 žmonių.

Įdomu, kas vyksta Lietuvoje (t.y. Marijos žemėje), nes kažkaip bent jau iki manęs neateina jokios įdomios naujienos šia tema 

[Pilgrim]

o kaip turėtų skambėti - ta įdomi naujiena šia tema ?

[Diak. Tomas M.]

Tai galėtų būti gal kokios knygos apie Fatimą išleidimas, straipsniai, renginiai, pamaldos ir pan.

Paskutinis straipsnis buvo 2010 metais:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-08-11-arteja-fatimos-marijos-apsireiskimu-simtosios-metines/48772

Štai dar radau vienos Kauno bažnyčios anonsą:

2016-08-24 Keliaujanti Fatimos Dievo Motinos statula
2016 metų rugpjūčio 30 dieną (antradienį), 10 val. į Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčią bus iškilmingai įnešta keliaujanti Fatimos Dievo Motinos statula. Drauge atvyks atstojai iš tarptautinės organizacijos (TVF), pasisakančios už krikščioniškas vertybes. Visi kartu melsimės Rožinio malda, prašydami Švč. Mergelės Marijos užtarimo. Kviečiame dalyvauti!

Ir dar viena žinutė:

http://lt.radiovaticana.va/news/2016/08/30/pad%C4%97kos_ir_vilties_eisena_i%C5%A1_tytuv%C4%97n%C5%B3_%C4%AF_%C5%A1iluv%C4%85/1254553

Tad kaip matome, vienintelė organizacija, kuri bando nešti į Lietuvą Fatimos žinią yra TVF, kuri net LIetuvoje neturi savo centro, o atvyksta kaip delegacija.

[Sigitas]

... (kalbu apie
Saulės stebuklą)...

aciu uz filmuka! 

[Pilgrim]

yra TVF, kuri net LIetuvoje neturi savo centro

tai čia jų ir reikia klausti kodėl neturi Lietuvoje savo centro.

Malda LSMUL Kauno klinikų koplyčioje prašant Fatimos Dievo Motinos užtarimo (2016 08 30)
http://kaunoarkivyskupija.lt/index.php?id=140&ncid=2&nid=3779

[Giedrė]

Norėdama finansuoti Fatimos skulptūros atsiradimą vienoje parapijoje susidūriau su nesupratimu. Buvau labai užsidegusi, tad būčiau aukojusi savo lėšas ir jau buvau sutarusi su draugais, kurie taip pat būtų prisidėję. Tačiau - greitai man buvo duota suprasti, kad tai nereikalinga. Tad nesistebiu, kad nėra jokio paminėjimo ... 

[Silvija]

Manau tavo išvada nesusijusi su pačia istorija, kurią čia trumpai nupasakojai, Giedre. Būčiau aukojusi, buvau sutarusi su draugais... o ar nuo to reikia pradėti?  Tai, kad visi esame Bažnyčia dar nereiškia, kad bažnyčiose galim daryti savo tvarką kaip tik sugalvosim

Beje, Marijos Radijas kalba apie būsimą sukaktį.

[Giedrė]

Silvija, esmė ta, kad Lietuvos dvasininkai jaučia kažin kokią mistinę konkurenciją su Fatima ir Lurdu būtent dėl Šiluvos. Ne kartą teko girdėti tokius pasakymus: "Mums nereikia Lurdo ir Fatimos. Mes turime Šiluvą." Manau, tai - didelė klaida. Kaip tik reikia justi bendrumą. O apie Gvadelupės apsireiškimus žinoma dar mažiau - tą žinią aktyviau skleidžia kapucinai, bet dauguma tikinčiųjų menkai ką žino apie tai.

Mano trumpai papasakota istorija tik rodo, kad gilaus bendrumo su visuotine bažnyčia nėra Lietuvoje. Nemanau, kad graži Fatimos Dievo Motinos skulptūra būtų sujaukusi kokią nors tvarką, nes viską ėmėmės keliese derinti su kunigu, tačiau galiausiai jis pats sužlugdė visą iniciatyvą. Tai - liūdina, nes po tokių patirčių jau nesinori iš vis nieko imtis. Pradedi galvoti: "Kam man to reikia? Nesivarginsiu. " Šioje istorijoje aš asmeniškai nieko nepraradau, bet dabar, išgirdus dvasininkų dejavimus apie pasyvius parapijiečius, galiu tik ironiškai nusišypsoti.

Jeigu MR nekalbėtų apie Fatimą, tai jau būtų skandalinga, nes juk tai - neeilinė sukaktis.

[Silvija]

esmė ta, kad Lietuvos dvasininkai jaučia kažin kokią mistinę konkurenciją su Fatima ir Lurdu būtent dėl Šiluvos.

Manau tai tik tavo subjektyvi nuomonė. Kiek man teko girdėti dvasininkus kalbant apie Marijos apsireiškimus kitose pasaulio vietose, niekados nieko panašaus negirdėjau. Priešingai, apie tai visada kalbama su didele pagarba. Bet natūralu, kad lietuviai turi išskirtinai reaguoti į apsireiškimus, vykusius Lietuvoje, nes Mergelė Marija žino ką daro, nemanai?

Mano trumpai papasakota istorija tik rodo, kad gilaus bendrumo su visuotine bažnyčia nėra Lietuvoje. Nemanau, kad graži Fatimos Dievo Motinos skulptūra būtų sujaukusi...

Gilus bendrumas su visuotine Bažnyčia ypač jaučiamas per Popiežiaus paskelbtų Gailestingumo metų šventimą. Tavo papasakota istorija tikrai neįrodo priešingo fakto, o tik kažkokius asmeninius nesutarimus su vietiniu klebonu.

Šioje istorijoje aš asmeniškai nieko nepraradau, bet dabar, išgirdus dvasininkų dejavimus apie pasyvius parapijiečius, galiu tik ironiškai nusišypsoti.

Manau, kad praradai. Malonę mylėti savo ganytojus, nes labai jau ilgai širdy nešiojiesi apmaudą:

Toliau dar smagiau. Norėjau savanoriškai surinkti pinigus Fatimos Dievo Motinos skulptūrai ir pati paaukoti gana didelę sumą tam reikalui. Susisiekiau su portugalais skulptoriais, kurie Fatimoje dirba, atsirado palaikančiųjų Kaune. Man buvo pareikšta, kad mūsų bažnyčiai tokios skulptūros nereikia (suprask Fatimos Dievo Motinos skulptūra gadintų architektūrą), nors doros vietelės pasimelsti į Dievo Motiną bažnyčioje nėra. Ar verta dar sakyti, kaip stipriai nusivyliau?

[Diak. Tomas M.]

Bet natūralu, kad lietuviai turi išskirtinai reaguoti į apsireiškimus, vykusius Lietuvoje, nes Mergelė Marija žino ką daro, nemanai?

Gal čia reikėtų paklausti, kokią žinią perdavė Šiluvos Mergelė? Kiek pamenu, apie tai jokių duomenų nėra, vaikai ją pamatė ir tiek. Tuo tarpu kitais apsireiškimais Švč. Mergelė perdavė labai svarbias žinias ne tik visam pasauliui, bet ir mūsų laikmečiui.

[Silvija]

Bijau, kad tikrai esama, Giedrės žodžiais tariant, "nesveikos konkurencijos" Tomai, Mergelės Marijos apsireiškimų žinios, kur jos bebūtų perduodamos, tik primena mūsų Viešpaties Apreiškimą ir įsakymą mylėti vieni kitus, o ne kariauti ir pan. Ji kalba mums, kaip Motina vaikams, bet nepasako nieko naujo, kas jau pasakyta.

Religinius nesutarimus išgyvenusioje Šiluvoje Marija kalbėjo kitos konfesijos žmogui – kalvinui. Ar šis unikalus faktas nėra Viešpaties per savo Motiną perduotas raginimas krikščionims susitaikinti? Nes tik per susitaikinimą įmanu pasiekti taiką ir ramybę, atgauti kūno ir dvasios sveikatą.

http://siluva.lt/index.php?id=13&y=2016&m=9&action=month

[Pilgrim]

akimirka mąstymui su TV pagalba

http://www.bernardinai.lt/tv/laida/132/vaidotas-reivytis-skubiausia-zmoniu-pagalba

p.s. tiesioginis ryšys su šia diskusija

[Diak. Tomas M.]

Ji kalba mums, kaip Motina vaikams, bet nepasako nieko naujo, kas jau pasakyta.

Kaip pati minėjai, Švč. Mergelė Marija, būdama mūsų Motina, mūsų žingsnius nori kreipti link Sūnaus ir čia jau yra svarbu, ar mes Jos klausomės tuo metu, kai Ji kalba, nes laikas ir situacija, kuomet Ji kalba yra svarbi. Galime tuomet klausti, jei Šiluvos Mergelės žinia yra svarbi Lietuvai, ar Lietuva klausosi tos žinios ar tik "sėdi ant skrynios" ir džiaugiasi, kas yra joje, bet nesiteikia tuo pasinaudoti?

Ir jei Fatimoje Švč. Mergelė Marija kalba visam pasauliui, ar mes "turėdami" Šiluvą, tarsi esame atleidžiami nuo pareigos tą žinią išklausyti ir priimti savo gyvenimuose?

Ką sako pati Švč. Mergelė ir kodėl užvedžiau šią diskusiją? Sesuo Liucija savo paskutiniame viešame interviu 1957 m. sakė:

"Tėve, Švč. Mergelė yra labai liūdna, nes niekas neatkreipė dėmesio į Jos žinią, nei geri, nei blogi. Geri, nors toliau tęsia savo kelionę gėrio keliu, bet per daug neskirdami dėmesio šiai žiniai. Blogi, dėl jų nuodėmių, nemato Dievo bausmių jau dabar krintančių ant jų; jie taip pat toliau eina blogio keliu, ignoruodami žinią. Bet tėve, turite manimi patikėti - Dievas nubaus pasaulį ir padarys tai siaubingu būdu."

"Father, the Blessed Virgin is very sad because no one has paid attention to her Message, neither the good nor the bad. The good, because they continue on the road of goodness, but without paying mind to this Message. The bad, because of their sins, do not see God's chastisement already falling on them presently; they also continue on their path of badness, ignoring the Message. But, Father, you must believe me that God is going to punish the world and chastise it in a tremendous way."

Turime suprasti, kad tie "geri", tai ne tik mūsų vietiniai kunigėliai, bet ir Popiežiai, kaip kad matome pavydį su trečia Fatimos paslaptimi, kuri patekusi į vyskupo rankas, ten pragulėjo 13 metų neperskaityta, nes vyskupas nenorėjo, kad ta paslaptis jį įtakotų. Panašų kelią pasirinko ir Popiežius Pijus XII:

In 1943, the Bishop of Fatima José Correia da Silva authorized Sister Lucia to write down the Third Secret during her bout with pleurisy, which threatened her life. On June 17, 1944, this document was officially placed in his hands. When Sister Lucia gave the letter to Bishop da Silva, she told him that he could read it, but he refused. Instead, he ordered the sealed document to be kept in the safe of the Episcopal Curia. Pope Pius XII also chose not to read the message, and left it in the care of Bishop da Silva until 1957, when the sealed envelope was sent to Rome at his request.

Panašiai pasielgė ir Popiežius Jonas XXIII, kaip Vatikano svetainėje rašoma (nuoroda žemiau):

According to the records of the Archives, the Commissary of the Holy Office, Father Pierre Paul Philippe, OP, with the agreement of Cardinal Alfredo Ottaviani, brought the envelopecontaining the third part of the "secret of Fatima" to Pope John XXIII on 17 August 1959. "After some hesitation", His Holiness said: "We shall wait. I shall pray. I shall let you know what I decide".

In fact Pope John XXIII decided to return the sealed envelope to the Holy Office and not to reveal the third part of the "secret".

Švč. Mergelė prašė, kad trečioji paslaptis būtų viešai paskelbta 1960 m., bet tik 2000 metais Vatikanas ją paskelbė (kartu tai parodo, kad paslaptis buvo pripažinta Bažnyčios, kaip tikra) ir tai neaišku ar tas paskelbtas tekstas yra tikroji paslaptis...

Ir aišku, nei vienas Popiežius taip ir nepaaukojo Rusijos Nekaltajai Švč. Mergelės Širdžiai taip, kaip Ji to prašė

[Silvija]

Giedre, atleisk man, per daug pasakiau 

Tomai, ką turėjai omeny sakydamas šitą:

Galime tuomet klausti, jei Šiluvos Mergelės žinia yra svarbi Lietuvai, ar Lietuva klausosi tos žinios ar tik "sėdi ant skrynios" ir džiaugiasi, kas yra joje, bet nesiteikia tuo pasinaudoti?

?

[Pilgrim]

 
tikrai ...

ar Lietuva klausosi tos žinios ar tik "sėdi ant skrynios" ir džiaugiasi, kas yra joje, bet nesiteikia tuo pasinaudoti?

čia klausimas ar teiginys ?

Ir aišku, nei vienas Popiežius taip ir nepaaukojo Rusijos Nekaltajai Švč. Mergelės Širdžiai taip, kaip Ji to prašė

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/24/krpas_01.html

kad gilaus bendrumo su visuotine bažnyčia nėra Lietuvoje

o su vietine ar yra ?

[Giedrė]

Vietinė bažnyčia dar kažkaip susikalba, bet ir tai galėtų būti atviresni.

Silvija, viskas gerai. Visiškai nepykstu. Dabar, kai jau praėjo laiko, tai pagalvoju, kad nereikėjo kelti tos idėjos. Tiesiog buvau pernelyg didelė optimistė. Nesuvokiau, kad galiu sulaukti priešiškumo. Labai myliu Fatimos Dievo Motiną, o reikėjo suprasti, kad ne visiems taip yra. Beje, Šiluva - irgi man brangi.

[Silvija]

Dar dėl gilaus bendrumo tiek su vietine, tiek su visuotinė Bažnyčia. Paklausykite šitos MR laidos (kažkur nuo13.20) kaip neįtikėtinai Vilniaus Faustinos Gailestingumo vainikėlio malda yra panaši su malda, padiktuota Fatimos vaikeliams. Jos tekstas:

Švenčiausioji Trejybe - Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia - aukoju Jums brangiausiąjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, esančio visuose pasaulio Tabernakuliuose, kūną, kraują, sielą ir dievystę, kaip atsilyginimą už įžeidimus, šventvagystes ir abejingumą, kuriais esi žeidžiamas. Per Jo Švenčiausiosios Širdies ir Nekalčiausiosios Marijos Širdies nuopelnus maldauju vargšų nusidėjėlių atsivertimo.

O po dvidešimties metų apreikštos Faustina maldos tekstas yra toks:

Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes.
Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui.
Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio. (3 kartus)

[Diak. Tomas M.]

Ir aišku, nei vienas Popiežius taip ir nepaaukojo Rusijos Nekaltajai Švč. Mergelės Širdžiai taip, kaip Ji to prašė

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/24/krpas_01.html

Žinomas egzorcistas kun. Gariele Amorth buvo tas žmogus, kuris organizavo renginį, kurio metu Šv. Pop. Jonas Paulius II turėjo konsekruoti Rusiją ir jo žodžiais tai neįvyko, nes jį supę vyskupai nenorėjo, kad jis taip padarytų:

Father Amorth- Our Lady of Fatima

Pats Pop. Jonas Paulius II pripažino, kad ta konsekracija buvo ne tai, ko norėjo Švč. Mergelė:

Two years later, this evasive approach was taken again when the Holy Father once more consecrated the world to the Immaculate Heart of Mary in a ceremony before 250,000 people in Rome in March of 1984. But this time, the Pope made his position clearer. In a departure from his prepared text, he asked Our Lady of Fatima to "enlighten especially the peoples of which You Yourself are awaiting our consecration and confiding." The Pope thus publicly acknowledged that the consecration requested by Our Lady had still not been performed. These words were included in an official report of the event in L'Osservatore Romano on March 26, 1984. A similar report appeared the next day in the Italian bishops' newspaper Avvenire, describing the Pope praying in St. Peter's several hours after the consecration ceremony, asking Our Lady to bless "those peoples for whom You Yourself are awaiting our act of consecration and entrusting."

Popiežius, praėjus keletai valandų po konsekracijos ceremonijos, meldėsi Šv. Petro Bazilikoje, prašydamas Švč. Mergelės palaiminti "tas tautas, kurių konsekravimo ir patikėjimo akto Tu Pati lauki".

Turime pripažinti, kad Rusijos paaukojimas yra viena didesnių XX a. kontroversijų Bažnyčios gyvenime ir nors 1989 m. Sesuo Liucija parašė, kad Rusijos paaukojimas įvyko, jai artimi žmonės manė, kad ji tai padarė klusnumo vedama, reikalaujant Vatikanui.

Savaime suprantama, kad buvo nemažai įvykių, galimai rodančių Dievo įsikišimą Rusijos istorijoje, kaip kad TSRS subyrėjimas ir kt., bet nebuvo bene esminio jų - Rusijos atsivertimo... Tad galiu tik spėti, kad Dievas priėmė kad ir tuos dalinius netobulus paaukojimus, nors kiti tą pergalę priskiria pasauliečių maldoms:

Garsusis stigmatizuotasis šv Tėvas Pijus 1962 m. pareiškė, kad Rusija liausis persekiojusi tikėjimą, kai Mėlynosios armijos karių bus tiek, kiek yra komunistų pasaulyje". Tuo metu, kai jis tai paskelbė, komunistų buvo apie 25 mln, o Mėlynosios armijos narių - apie 20 mln. 1988 - 1989 m. sandūroje jų skaičius susilygino ir įvyko stebuklas - prasidėjo Sovietų sąjungos griūtis, griuvo Berlyno siena. Matot, brangieji Marijos mylėtojai, gyvojo Rožinio nariai, visi, kurie nors truputėlį meldžiatės į Mariją, kokie mes drauge esame galingi. Komunizmas nusibaigė be kraujo praliejimo.

Jėzuitas Tom Ketler rašo:" Net labai atsargūs istorikai tokį komunizmo nusibaigimą  laiko stebuklu."

Ar Rusija ir toliau plės klaidas pasaulyje, manau istorija parodys. Nors Putinas rodos šoka gracingą šokį su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, tuo pat metu mokyklų istorijos vadovėliai perrašomi, pateikiant Stalino veiksmus, kaip kažką teigiamo...

Bet kaip man patiko teologo konvertito Taylor Marshall žodžiai - nesvarbu ar konsekracija įvyko, mes pasauliečiai savo ruožtu turime stengtis vykdyti Fatimos Mergelės prašymą melstis Rožinį ir praktikuoti pirmųjų šeštadienių pamaldumą.

[Diak. Tomas M.]

Fatimoje prasideda Švč. M. Marijos apsireiškimų šimtųjų metinių minėjimai (Vatikano radijas)

Fatimos šimtmetis. Kvietimas grįžti prie Evangelijos (Vatikano radijas)