Psichologo pagalba

[Augustas]

moksliškumo lengvai nepasieksim ...
mums bus pakankamas šis psichologijos apibrėžimas
psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus: suvokimą, mąstymą, jausmus taip pat įvairius asmeninius išgyvenimus, kurie elgesyje tiesiogiai nepasireiškia.

Tinka. 

Kertinis klausimas - kas yra žmogus ?

Puikus klausimas. O psichologija į jį bando atsakyti?  Man kažkodėl atrodo, kad tai yra ne psichologijos klausimas, o filosofinės (ir teologinės) antropologijos klausimas. Ir jei psichologai bando į jį atsakyti, tai reiškia, kad jie jau išeina iš psichologijos mokslo ribų ir pereina į filosofijos arba net teologijos sritį. Psichologija tam tikra prasme yra technika (jei tiksliau, tai yra tik pažinimo įrankis, pažinimo priemonė) ir niekas daugiau. O apie pačių pažinimo priemonių (ir tų priemonių dėka gautų žinių) panaudojimo tikslus svarsto kitos sritys, visų pirma praktinė filosofija (kitaip dar vadinama etika).

[Pilgrim]

Tau atrodo ... O kaip yra ...
Psichologija tyrinėja žmogų ... tačiau nesiekia žinoti kas jis yra ... kažkiek nelogiška, kaip pritaikyti techniką jei nežinau kas yra, koks yra objektas ... panašiai būtų su atsuktuvu gaminti pieno kokteilį.
Psichologija negali tyrinėti savo objekto, jei nežino kas tai yra. Ji savo būdu gali papildyti objekto, žmogaus pažinimą. kiekvienas mokslas tiksliau mokslo kryptis siekia pažinti savo objektą, turi savo tikslus ir uždavinius. Psichologija taip pat.

[Augustas]

Tau atrodo ... O kaip yra ...
Psichologija tyrinėja žmogų ... tačiau nesiekia žinoti kas jis yra ... kažkiek nelogiška, kaip pritaikyti techniką jei nežinau kas yra, koks yra objektas ... panašiai būtų su atsuktuvu gaminti pieno kokteilį.
Psichologija negali tyrinėti savo objekto, jei nežino kas tai yra. Ji savo būdu gali papildyti objekto, žmogaus pažinimą. kiekvienas mokslas tiksliau mokslo kryptis siekia pažinti savo objektą, turi savo tikslus ir uždavinius. Psichologija taip pat.

Sutinku, Pilgrim'e, su pastaba. Bet esmė yra tame, kad psichologija netiria viso žmogaus, o tik jo dalį, nes ji yra specializuotas mokslas, turintis savo siaurą tyrimo objektą ir užsiima tik juo. Jos metodai neaprėpia viso žmogaus, o tik dalį jo. Ir taip yra su kiekvienu specializuotu mokslu, pvz., biologija, medicina, geografija, ekonomika, politologija ir t.t. Kiekvienas iš šių specializuotų mokslų įneša savo indėlį į bendrą žmogaus pažinimo klausimą, bet nė vienas jų negali pasakyti, kad jo tyrimo objektas yra visas žmogus, žmogus kaip visuma. Išskyrus, žinoma, filosofinę antropologiją.

[Pilgrim]

Bet psichologija tyrinėja žmogų ir jai svarbu kas yra žmogus ... Priešingu atveju tai ne psichologija. Taigi kas yra žmogus ?

[Augustas]

Bet psichologija tyrinėja žmogų ir jai svarbu kas yra žmogus ... Priešingu atveju tai ne psichologija. Taigi kas yra žmogus ?

Pasak psichologijos, žmogus - tai siela (su pridėtu biologiniu kūnu, kuris yra nesvarbus).  Šitą apibrėžimą turėjai minty, Pilgrim'e?

[Pilgrim]

Tikrai ne šitą.

[Augustas]

Na, tebūnie, bet tai vis tiek nesvarbu, kokį apibrėžimą Tu turėjai minty. Galiausiai susikoncentravus vien į psichologiją, neišvengiamai prieini prie tokio ar  labai panašaus žmogaus apibrėžimo.

P.S. O kokį žmogaus apibrėžimą Tu turėjai minty, Pilgrim'e? Filosofinį, teologinį? Kokį?

[Pilgrim]

Augustai, apibrėžimas svarbus. Tiesiog esminis.
O apibrėžimą turiu galvoje mokslinį.

[Augustas]

O apibrėžimą turiu galvoje mokslinį.

Žmogus - tai psichosomatinė, psichofizinė vienovė.

Kaip Tau šis apibrėžimas, Pilgrim'e? 

[Pilgrim]

Niekaip ...
apibrėžime negali būti nepaaiškintų arba nesuprantamų žodžių
dviprasmiškų žodžių

[Augustas]

apibrėžime negali būti nepaaiškintų arba nesuprantamų žodžių
dviprasmiškų žodžių

Kas yra "psicho-", tai Tu žinai, nes pats pateikei apibrėžimą. Tad Tau ir kitiems gali būti neaišku, kas yra "soma".  "Soma" reiškia kūną, šiuo atveju tai - žmogaus kūnas. Kūno dalys yra, pvz., rankos, kojos, liemuo, galva,  kaulai, raumenys, stuburas, virškinimo organai, kvėpavimo organai, kraujotakos organai, jutimo organai, nervų sistema ir pan. Žodžiu, visa, ką mes žmoguje galime įvardyti kaip mėsą ir kaulus, tai šiuo atveju vadinama "soma".
Tai žmogaus apibrėžimas šiuo atveju yra toksai: žmogus - tai psicho-kūniška vienovė, "psicho-" suprantant kaip "psichikos procesus: suvokimą, mąstymą, jausmus taip pat įvairius asmeninius išgyvenimus, kurie elgesyje tiesiogiai nepasireiškia", o kūniškumą suprantant kaip mėsą ir kaulus. O vienovė reiškia abipusį ryšį tarp psichikos procesų ir kūno. Tai reiškia, kad jeigu, pvz., pakenkiama psichikos procesams, tai pakenkiama ir kūnui, o jei pakenkiama kūnui, tai pakenkiama ir psichikos procesams.

Dabar geriau, Pilgrim'e? 

[Pilgrim]

Kokie autoriai, autorių kolektyvai naudoja šį apibrėžimą ?

[Augustas]

Dabar tingiu vartyti, bet pirmas prisimintas autorius yra A.Kriščiūnas knygoje "Neurozė". Dar atsimenu straipsnį žurnale "Psichologija tau" (labai senas numeris), bet autoriaus nepamenu. O šiaip tai profesorius Albinas Bagdonas rašo N.Doidge'o knygos "Save keičiančios smegenys" pratarmėje, kad ir Z.Froidas buvo priėjęs prie panašios išvados, ir kad dabar jau nėra psichologų, kurie neigtų esantį abipusį ryšį tarp žmogaus kūno ir psichikos procesų.
O kodėl klausi apie tuos autorius, Pilgrim'e? 

[Kaštonas]

Nesuplakėt lyg vieno, psichologijos ir psichiatrijos?

[Augustas]

Nesuplakėt lyg vieno, psichologijos ir psichiatrijos?

Tikrai nesuplakėm, nes prof. A.Bagdonas yra psichologas, o ne psichiatras. 

[Kaštonas]

argumentum ad verecundiam

Apeliavimas į autoritetą, Augustai.
Pakartoju klausymą.

[Augustas]

argumentum ad verecundiam

Apeliavimas į autoritetą, Augustai.
Pakartoju klausymą.

Atsiprašau, bet aš atmetu Tavo klausimą, Kaštone, nes jis ne į temą.

[Kaštonas]

Žinoma, Augustai.
Juk pvz. Ir mano asmeninis reikalas užduoti ar neužduoti sau klausimą kur šioje temoje Dievas?
Jei čia Jo nėra, tuščias laiko švaistymas.

[Pilgrim]

Kaštonai,
Jis yra ir mes prie to artėjame 

[Augustas]

  Tai laukiam, Pilgrim'e, laukiam, kol priartėsim prie Dievo psichologijoje.