Kaip būti geru krikšto tėvu/mama - geriausi patarimai iš jūsų patirties

[Diak. Tomas M.]

Nauja idėja bendravimui su krikšto tėvais skatinimui:

Nustatyti vieną savaitės dieną, kur sutartu laiku krikšto tėveliai (vienas ar abu, pagal galimybes) kartu su krikšto vaikais dalyvautų Eucharistijos adoracijoje. Taip ir Dievui garbė ir visiems dalyvaujantiems nauda

Dar tokia idėja kilo apskritai dėl vaikų. Pamaniau, kad galima kiekvienam vaikui suteikti tam tikrą mažą tikėjimo misiją, kurią jis nuo mažų dienų stengtųsi įgyvendinti. Pvz. mano dukrytėms taip susiklostė per jų šventuosius globėjus - vyresnės globėja yra Šv. Kotryna, kuriai Švč. Mergelė apsireiškusi nurodė, kaip turi atrodyti Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos medalikėlis, dar žinomas Stebuklingo medalikėlio pavadinimu, tokiu būdu mes galime pasirinkti kiekvienais metais kelis artimus žmones ir ji jiems gali padovanoti po medalikėlį, taip tapdama mažyte to pamaldumo skelbėja

Tuo tarpu jaunėlės globėjas yra Šv. Benediktas Nursietis, kurio taip pat yra labai galingas užtarimu medalikėlis su egzorcizmo žodžiais, tad ji galės plėsti šį pamaldumą.

O aš pats kažkaip man net nesistengiant, rodos vis kažkam dovanoju ar kažkur palieku rožinius

[Sigitas]

... Nustatyti vieną savaitės dieną, kur sutartu laiku krikšto tėveliai (vienas ar abu, pagal galimybes) kartu su krikšto vaikais dalyvautų Eucharistijos adoracijoje ...

Nieko sau...  esu krikšto tėvas trim berniukams, t.y. jau vyrams. Su vienu iš jų kartais susitinku, o kiti du jau daugybę metų nematyti. 
Kas savaitę susitikti... nerealu. Ir dar kur - bažnyčioje! Kiek žinau, tik vienas iš mano pakrikštytųjų yra krikščionis katalikas. Kitas krikštasūnis dalyvavo savo promočiutės laidotuvėse, buvo Mišiose, bet tikėjimo dalykai jam nerūpi. Trečią krikšto sūnų paskutinį kart mačiau kai jis dar su šliaužtinukais rėpliojo. Dabar jau vyras, tikriausiai (~15 metų nemačiau jo).

Tai kaip ten nustatyti tą vieną savaitės dieną ... 

[kukulis]

Mano brolio vaikui, kuris yra mano krikštasūnis, dabar yra 5 metai. Brolio šeima gyvena kitame mieste.

Kaip manote, nuo kokio amžiaus ir ką reiktų pasiūlyti krikštasūniui ir jo tėvams, ryšium su tuo, kad aš esu krikšto tėvas?

[Kaštonas]

Manau nuo šiandiena. Melstis kartu.

[Eugenijus]

Menka pastaba. Be maldos, senovėje krikšto tėvai įsipareigodavo krikštasūnį ar krikšto dukterį užauginti, jeigu staiga vaiko tėvai mirtų ar beviltiškai pasiligotų. Tai buvo labai rimtas įsipareigojimas, todėl į krikštatėvystę buvo žiūrima labai rimtai.

[kukulis]

O ką daryti iki tol, kol tėvai dar nemirę? 

[Eugenijus]

paaiškinta aukščiau, ką daryti - kartu melstis. Ir neužmiršti dovanėlių svarbiomis gyvenimo progomis.

[Kaštonas]

"O ką daryti iki tol, kol tėvai dar nemirę?  "

http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/index.html

[Pilgrim]

Retorinis klausimukas 
vis klausiam kaip būti gerais krikšto tėvais,
ir paima smalsumas - o kokia Katalikų Bažnyčios vizija šiuo atveju ?
KB apie krikštatėvius kalba - būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas. (Kan 874).
Man įkrenta šis momentas gyvenantis pagal tikėjimą ir manau tai svarbiausias momentas
nes krikšto tėvai turi pasižymėti ne materialiniais, bet pirmiausia dvasiniais turtais. Ir šį faktą turėtų akcentuoti.
Jų pagrindinis rūpestis krikščioniškas krikšto vaiko gyvenimas (bet tai mano mintis), nors dėl to gali tekti net ir kartais konfliktuoti su tėvais.
Pagal kan. 872 - ,, ... krikštatėvis, kuriam priklauso padėti krikštijamajam įkrikščioninime, taip pat rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas."
Krikšto tėvų pareiga, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas. Tuomet kada jis bus geras krikšto tėvas ar mama, kai rūpinsis, kad nepamirštų kelio į Bažnyčią, kad nepabandytų iki santuokos, kad ... gal liktų tuo vieninteliu kuris kalbėtų apie tikėjimą.
p. s. artėja laikas (čia rimtai), kai norintys būti krikštatėviais turės lankyti kursus ir pateikti dokumentus dėl įkrikščioninimo sakramentų.

[Varlė keliauninkė]

Kada atsirado krikstateviu paprotys? Kazkaip Sventajame Raste neuztikau nieko apie tai. Gal prazioplinau?

Juk yra kriksto atveju ir be kriksto tevu, pvz kokioje nors ekstremalioje situacijoje kaip karas ar dar kas.. Ka apie kriksto tevu atsiradima sako KB?

[Pilgrim]

Krikšto tėvai atsirado jau pirmose krikščionių bendruomenėse. Tai iš vienos pusės buvo dėl netgi labai praktinių dalykų.
1. bendruomenėje buvo labai svarbus autentiško tikėjimo perdavimas ir tikras krikščioniškas gyvenimas. Krikšto tėvai buvo ne tik tie kurie dalyvaudavo Krikšto sakramente, bet kartu lydėdavo visą pasirengimo laikotarpį, vykdydavo katechezę, bet ir lydėdavo krikščioniškame gyvenime visą laiką ir po krikšto, tarsi dabartiniais terminais sielovadininkai.
2. kadangi tais amžiais vyko stiprus persekiojimas ir dažnos mirtys, tai krikšto tėvai buvo atsakingi ir materialiai už savo krikšto vaikus (nepriklausomai nuo jų amžiaus), pagelbėti išgyventi, tarsi koks socialinis darbuotojas.
Bažnyčia yra bendruomenė ... mes tą jau beveik pamirštame. O bendruomenėje kiekvienas turi savo teises ir pareigas, dėl bendruomenės gėrio.

[Varlė keliauninkė]

Aha dekui. O kodel priekaistauji del uzmarsumo? Kas cia ka pamirso? :-)

[Kaštonas]

"p. s. artėja laikas (čia rimtai), kai norintys būti krikštatėviais turės lankyti kursus ir pateikti dokumentus dėl įkrikščioninimo sakramentų."

[Diak. Tomas M.]

Dabar populiarėja koučingas ir kiti panašūs dalykai, kaip būti kažkokio našlaičio sponsoriumi, vyresniuoju broliu ir t.t. Tad supaprastinant galima sakyti, kad turime stengtis būti tiems vaikams tais mentoriais ir vyresniaisiais broliais, bet be kitų žinių ypač perduoti dvasinius dalykus.

Pas mane viena dukrytė gyvena LT, kita JAV už 10 val. kelio, o dar kita gana arti, bet santykiai tarp mūsų šeimų gana atšalę. Aš pasirinkau tokią strategiją:

1. Vaikutį pavesti Švč. Mergelės Marijos vedimui ir globai. Tokiu būdu, kai tik pasitaikė proga, padovanojau visoms mergaitėms gražų sidabrinį stebuklingą medalikėlį su grandinėle, kad visur ir visada nešiotų ir nuvedžiau pas kunigą, kad oficialiai juo įšventintų į Stebuklingojo medalikėlio broliją (panaši į Šv. Škaplieriaus broliją). Iškart palengvėjo naštelė ir ant širdies ramiau pasidarė

2. Per jų gimtadienius ir krikšto dienos metines sukaktuves užprašau už jas Šv. Mišias, nes vienos Šv. Mišios, užprašytos gyvam žmogui esant, yra vertingesnės, nei 100 užprašytų po mirties...

3. Kiekvieną vakarą, kai šeimoje meldžiamės pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai maldelę, pridedu prie jos ir savo krikšto vaikus ir jų šeimas.

4. Per didesnes šventes žmona padeda nepamiršti nusiųsti kokią dovanėlę, jei gaunasi, pridedu kokią gražią knygelę apie tikėjimą (gaila LT kalba nėra daug).

5. Kai susitinkam, stengiuosi rodyti pavyzdį, pvz. pasimelsti ryte, prieš maistą ir prieš miegą. Rodos veikia, štai keturmetė, dvi savaites pas mus paviešėjusi, jau neleidžia tėveliams pamiršti persižegnoti prieš valgį

6. Stengtis tikėjimą padaryti įdomų, štai čia mano idėja kilo dėl "oficialios" misijos paskyrimo vaikučiui, kada jis jausis atsakingu ir galės džiaugtis savo darbeliais.

[Silvija]

Bažnyčia yra bendruomenė ... mes tą jau beveik pamirštame. O bendruomenėje kiekvienas turi savo teises ir pareigas, dėl bendruomenės gėrio.

Aha dekui. O kodel priekaistauji del uzmarsumo? Kas cia ka pamirso? :-)

Turbūt todėl, kad tikrai ne visi taip gražiai vykdome krikšto tėvų pareigas, kaip pvz. tu ar Tomas. Kaip sako teologas Dietrich Bonhoeffer, pigi malonė – mirtinas mūsų Bažnyčios priešas. Šiandien mums tenka kovoti dėl brangios malonės.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-dietrich-bonhoeffer-brangi-malone/4388

[Kaštonas]

O aš džiaugiuosi už Tomą.
Kad:
1. DARO. Stengiasi.
2. Pasidalinimas pirmuoju asmeniu.

[Silvija]

Aš taip pat labai džiaugiuosi Tomu ir pripažinkime, tai - retas atvejis.

[Sigitas]

Ačiū jums, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje už pasidalinimus. Skaičiau ir gėda pasidarė. Žengsiu pirmą žingsnį - pradėsiu melstis už savo krikštasūnius. Reguliariai. Ačiū jums!

[Kaštonas]

AČIŪ už tai, kad žengi tą žingsnį, kad esi.

[vida]

Man pasisekė. Mes krikšto mamą vadiname kūma. Mano kūma turi 9 puodes ( čia krikšto vaikai). Savo vaikų ji neturėjo, bet meilės mums užteko iš jos per akis. Vasarą kūma šventė 90 metų. Buvau nuvažiavus. Žinoti, kad už tave meldžiasi tavo krikšto mama yra nuostabu. Kai kalbame telefonu- niekada nepamiršta pasakyti, kad  už visas savo puodes meldžiasi . Ir šiaip ji yra didžiulis pavyzdys - meilės ledkalnis visiems. Ir aš labai ją myliu ir meldžiuosi.
Telaimina ją Viešpats.