Katalikų ir ortodoksų (stačiatikių, pravoslavų) santykiai

[Pilgrim]

Gilintis į ortodoksų ir katalikų dvasingumo skirtumus tekę nemažai. (Pastaruoju laiku daug laiko teko skirti lyginamajai liturgijai -  katalikų ir ortodoksų.) Tiek skaityti literatūros, tiek diskutuoti su ortodoksais ir katalikais. Tai nėra labai lengvas atsakymas. Truputį esame palietę tai savo diskusijose. Minimi autoriai: Ignatijus Briančianinovas, o ypač Aleksejus Osipovas sulaukia įvairaus vertinimo pačių ortodoksų tarpe. Nėra vieningos nuomonės ir pačių ortodoksų tarpe. Katalikai labiau atviresni ir linkę priimti Rytų dvasingumo lobius. Pats metodas ar būdas dvasingumo kelionėje nėra toks ginčitinas, labiau neaiškumai kyla jo pagrindime ir motyvuose.

[kukulis]

Gilinimasis į tiesas yra gerai. Bet tas gilinimasis turi remtis tiek rimtais argumentais tiek rimtais autoritetais.
Labai nesutinku, kad vardan "susitaikymo" reiktų atsisakyti savo nuomonės ir priimti kitą.

Susitaikyti reiktų, jeigu būtų karas, kokia nors tarpusavio neapykanta ar panašūs negeri dalykai; o jeigu tai tėra nesutarimas dėl skirtingų nuomonių, tai nematau jokio reikalo taikytis. Pvz. aš kai sutinku žmogų, kuris pasako kad yra protestantas, tai aš jį gerbiu kaip žmogų, bet niekad nepritarsiu kai kuriems jo pasaulėžiūros klausimams.

[Silvija]

Tai gal čia tiesiog terminas "susitaikymas" yra netikęs?

Gal reiktų, kaip pastebėjo Benediktas XVI, pirmu reikalu laikyti tiesos klausimą? Tuomet Gubijaus vilko sudėlioti punktai atrodyti galėtų taip:

1. Vienos tiesos radimas tarp Katalikų ir protestantų.
2. Vienos tiesos radimas tarp katalikų ir ortodoksų.
3. Vienos tiesos radimas krikščionių ir žydų mokyme.
4. Vienos tiesos radimas visiems su arabais.

Išankstinė sąlyga - nesipykstant.

Utopija?

[Gubijaus vilkas]

Aš esu katalikas.
Nesipykstu su ortodoksais.
Nesipykstu su protestantais.
Nesipykstu su žydais.
Nesipykstu su arabais.

Tai su kuo man taikytis?
Ką reiškia susitaikyti su protestantais, su ortodoksais, su žydais ir su arabais?

Iš kur man, kukuli, žinot su kuo tau taikytis reikia. Pačio širdis turėtų pasakyt.
Dar manau tai kad kuo puikiausiai supratai, ką turiu omeny tik paišsikalinėt nutarei dėl netikslaus žodžio. Neradau tikslesnio, žinai gi, galva vatinė, išsilavinimas techninis... Jei žinai tikslesnį terminą - siūlyk. Gal susivienijimas? nors ne, ten labiau turėtas omeny santykių atkūrimas - "reunion", schizmos likvidavimas.
Man tiesio galvon atėjo išsireiškimas - "susitaikymo sakramentas".

Tai gal čia tiesiog terminas "susitaikymas" yra netikęs?

Gal reiktų, kaip pastebėjo Benediktas XVI, pirmu reikalu laikyti tiesos klausimą?...............

Gal... bet žinai kaip su ta tiesa... Visi teisūs... Va ir stovim viens prieš kitą savo teisume užsiš..kę.

[kukulis]

Bendrų dalykų visad galima rasti.
Tik ar čia po "susitaikymo" sąvoka neturima omeny "įtikinti" arba pakeisti savo nuomonę?

Dėl susivienijimo ... nelabai įsivaizduoju, kaip galima tą padaryti su musulmonais ar tuo labiau su žydais.

Musulmonai bent jau Jėzų pripažįsta kaip pranašą, kai tuo tarpu žydai jį laiko apsimetėliu mesiju.

Taip kad, kai yra toks nuomonių skirtingumas, nematau jokių prošvaisčių susivienijimui.

P.S.
O dėl ortodoksų, tai pagrindiniai skirtumai, berods liturginiai ir dvasingumo.
Tuo tarpu dogmatika, mano akimis žiūrint, skiriasi tik tam tikromis plonybėmis: pvz. kad Šventoji Dvasia kyla vien iš Tėvo, ar ir iš Tėvo ir iš Sūnaus. Man, paprastam mirtingajam, iš viso nelabai suvokiama ką tai keičia.
Tuo tarpu gimtosios nuodėmės sąvoka, jau labiau paliečia kiekvieno žmogaus tikėjimą. Nes pas ortodoksus tai ne gimtoji nuodėmė, o gimtasis pažeidimas. Bet vėl, čia tokia plonybė, kad jeigu nuodėmę taip pat laikysime tam tikros rūšies pažeistumu, tai bus kaip ir tas pats.

Tuo tarpu pas protestantus nuodėmė laikoma Dievo įžeidimu. T.y. tarsi Dievas supyksta, kai elgiesi kaip tau "patinka", o ne taip kaip "reikia". Čia va didelis yra erezijų šaltinis toks požiūris.

P.P.S.
O mano "paišsikalinėjimas" turi rimtą pagrindą. T.y. manau kad melsti Dievą prašant kokios nors nesąmonės, yra taip pat nesąmonė.

[Augucka]

Kazkur teko skaityti ar girdeti per M. Marijos pranesima (nepamenu ar Fatimos ar Akitos), kad kai ivyks tas paskutiniu triju dienu uztemimas, po kurio visa savo galybe is dangaus nuzengs Dievo Sunus, angelai ir M. Marija, zodziu atsivers visas dangus, tuomet absoliuciai visi itikes. Visos tautos, visu religiju, tame tarpe ypatingai Jezaus tauta - zydai.
Kada tas bus, patys suprantate, nieks nezino. Daug kas sako, kad greitai. Bet tas greitai, tai gali buti dar kokie 2000 metu... 

O iki kol tai ivyks, visi ir toliau pjudysis. 

[Pilgrim]

esminiai skirtumai deja yra dogmatiniai ir is ju kyla kiti t. y. dvasingumo ir paskui liturgijos, pastarieji kaip tik maziausiai problematiski

[Sigitas]

... Yra viena tokia organizacija (krikščioniška), kuri va tokią vizija turi, dirba ir meldžiasi ta linkme:

1. Katalikų ir protestantų susitaikymas.
2. Katalikų ir ortodoksų susitaikymas.
3. Krikščionių ir žydų susitaikymas.
4. Krikščionių kartu su žydais susitaikymas su arabais.

Tikslai sunumeruoti sudėtingumo tvarka. Vienas iš kito išplaukiantys, vienas su kitu neatskiriamai susiję.

Čia, manyčiau, kalba eina ne apie asmeniškumus, bet Bažnyčios, ty. Romos Katalikų Bažnyčios oficialų susitaikymą su esamomis ir vadinamomis tradicinėmis protestantiškomis denominacijomis, kaip antai: anglikonai, evangelikai liuteronai, evangelikai kalvinistai, evangelikai cvinglistai ir kitos panašios evangelinės bažnyčios. Po to vėl katalikai jau su Pravoslavų Ortodoksų Bažnyčia, kuri turi du polius - graikų ir slavų. Po to jau bendrakrikščioniškas apjungtas reikalas su krikščionybės šaknimis Izraelyje, Dievo Išrinktąja Tauta, kuri, beje, tokia vis dar ir tebėra (gal kam nors tai naujiena?). O galiausia BendraDieviškos Išrinktosios Tautos reikalas su arabais, t.y. musulmonų valdžia, kurie mano esą kilę iš Abraomo ir jo vergės sūnaus, tauta. Taigi, giluminiu žvilgsniu, tai būtų susitaikymas Abraomo su savo vaikais ir ten jau brolių tarpusavio santykių gerinimo reikalas. Apskritai mintis gera, bet ar reali? Manau, greičiau ateis taip laukiamas Kristaus Paruzijos metas, nei ši vizija taps realybe. Tačiau melstis reikia.

Man kartą maldoje atėjo supratimas, jog visi krikščionys jau yra vienybėje. Tik toji vienybė atrodo absoliučiai ne taip, kaip dauguma to nori. Reikalas tame, jog pvz katalikai svajoja, kad visos krikščioniškos bažnyčios pagaliau įsijungs į katalikų gretas, o tarkim pravoslavai galvoja, jog katalikai su visom savo erezijom, t.y. protestantiškom atskalom, turi įsilieti į jųjų teisingąją Bažnyčią, nes gi ir pats pavadinimas sako, jog jie yra teisingai tikintys.

O Dievas mato visus krikščionis jau dabar esant vienybėje, nes mes meldžiamės tam pačiam Dievui (kito gi vis tiek nėra), mes skaitome tą patį Kristaus Testamentą ir visi ieškome Dievo panašiai tuo pačiu keliu, tik mažumėlę skirtingais metodais. Taigi, esame vienybėje visi, kurie Jėzų Kristų vadiname Viešpačiu ir Jį išpažįstame kitų žmonių akivaizdoje.
Va tai yra jau egzistuojančios krikščionių vienybės pamatas: ,,Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: ,,Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios,  mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos"."(Mt.28,18-20).

Kas dėl vienybės su kitomis religijomis, manau tai yra ilgas atskiras klausimas.

[Varlė keliauninkė]

Toks žydiškas anekdotas, į temą:

Kalbasi du rabinai. Vienas sako "mano tiesa", kitas - "ne, mano tiesa". Na, ir taip kokį pusdienį. Galiausia nusprendžia tiesiogiai kreiptis į Aukščiausiąjį, kad pasakytų, kieno tiesa. Viešpats ir sako pirmająm rabinui "tavo tiesa". Po to ir antrajam rabinui sako "ir tavo tiesa". Tada abu rabinai lieka sutrikę - "tai kokia gi tada, Viešpatie, tavo valia??!"
"Mano valia, kad jūs ir toliau diskutuotumėte" - atsakė Jis.

[Varlė keliauninkė]

Dar čia pravartu pasiskaityti laiško Romiečiams 11 skyrių http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Rom_11
Ypač 17-20 eilutės..

[Diak. Tomas M.]

Kaip visuomet, Švč. Mergelė veda visus prie Vieno

Kun. Vitalijus Mockus: ,,Penkios ikonos, kurias brangina ir katalikai, ir ortodoksai"

[Diak. Tomas M.]

Tik įdedu nuorodą į vieną blogą, kuris įdomus tuo, kad jo autorius buvo katalikas, vėliau tapo ortodoksu, po to vėl grįžo į katalikybę. Savo svetainėje jis turi įdomių įžvalgų (anglų k.):

http://vivificat1.blogspot.com/search/label/Orthodox%20Church

[Diak. Tomas M.]

Nors ne ortodoksai, bet ta pati Rytų Tradicija: Mons. Visvaldas Kulbokas. Rytų katalikų Bažnyčios – sena Visuotinės Katalikų Bažnyčios dalis

[Diak. Tomas M.]

AD FONTES Mistagogija - ortodoksiškos ir katalikiškos tradicijų dialoge ir susiklausyme. Šv. Paraskevos cerkvės parapijos namuose.

http://www.arche.lt/2015/02/sv-kirilo-jeruzaliecio-mistagogines.html

[Diak. Tomas M.]

Gintaras Sungaila. Rytų krikščionybė ir lietuvybė:

http://www.arche.lt/2015/04/gintaras-sungaila-rytu-krikscionybe-ir.html

[Diak. Tomas M.]

Ar žinojote, kad... Šv. Niccolò Albergati pastangomis Florencijos Susirinkimo metu (1431 m.) Rytų ir Vakarų Bažnyčios trumpam buvo susitaikiusios? 

Gal atsiras dar toks vienas šventasis?

[kukulis]

Neskaitant mistinių dalykų, gal yra pragmatiškos priežastys, dėl ko reiktų taikytis? Labiausia domintų dalykai, susiję su dvasinėmis praktikomis.

[Diak. Tomas M.]

Įdomi ortodokso nuomonė apie Katalikų Bažnyčios Popiežius (gal net geresnė nei pačių katalikų?  ):

Pagiriamasis žodis paskutiniesiems popiežiams

[kukulis]

Na, mes kaip įpratę sulaukti tik kritikos iš ortodoksų, tai visai maloniai nuteikia. Kita vertus, iš šono kai žiūri, tai mažiau skauda, tai gal dėl to ir kritikos mažiau

[Diak. Tomas M.]

Iš katalikų pusės nebėra kliūčių Komunijai su ortodoksais via ortodoksas.lt

Šiandien, artėjant gruodžio 7 d. (ortodoksų ir katalikų tarpusavio anatemų panaikinimo 50-metis), popiežius Pranciškus oficialiai Konstantinopolio patriarchui Bartolomiejui pranešė, kad tarp ortodoksų ir katalikų, jo požiūriu, nebėra kliūčių tarpusavio Komunijai, praneša Vatikano radijas.

Kiek supratau iš straipsnių ir Rytų katalikų atstovų pranešimų Šeimos sinodo antrame etape, su tokiais požiūriais, kurie buvo bandomi prastumti ten, vargu ar ortodoksai norėtų jungtis... Čia maždaug gautųsi, ir vieni turi savo ligų ir kiti, o susijungus tos ligos neišnyks, bet sukris į vieną vietą...  Nors jei kažkaip prisijungę ortodoksai išmuštų modernizmą iš RKB tai būtų smagu.