Pijaus X brolija ir Bažnyčios tikintieji

[Augustas]

Jei tai tiesa, kalbame apie istorinį įvykį - rodos, kad Vatikanas patvirtino, kad Pijaus X brolijai Popiežius Pranciškus pasiūlė asmeninę prelatūrą (ką iki šiol turėjo tik Opus Dei organizacija) ir Pijaus X brolijos vadovybė sutiko, liko suderinti tik detales:

http://sunesispress.com/2016/07/29/sspx-will-get-personal-prelature/

Tikrai geros naujienos, Tomai.

P.S.

Lietuvos atveju bus keista situacija, nes mūsų vyskupai pasistengė visų akyse Pijaus X broliją nuspalvinti kaip schizmatikus...

Tai jie ir buvo schizmatikai. O dabar, jei tikrai pavyktų susitaikinti ir pasiekti vienybę su Pijaus X brolija, tai jie jau nebebūtų schzimatikai.

[Diak. Tomas M.]

Tai jie ir buvo schizmatikai. ...

Pagal kokius parametrus? Tikiuosi, kad tu žinai, kad ne visi taip manė, net Vatikane.

[Augustas]

Tai jie ir buvo schizmatikai. ...

Pagal kokius parametrus? Tikiuosi, kad tu žinai, kad ne visi taip manė, net Vatikane.

Dėl arkivyskupo M.Lefebro ir jo įšventintų Brolijos vyskupų ekskomunikos. Tuo pačiu ir Brolijai priklausantys kunigai kartu irgi buvo ekskomunikuoti. Ir taip buvo iki tol, kol popiežius Benediktas XVI atšaukė ekskomuniką tiems Brolijos vyskupams. Palyginimui su Rytų ortodoksų Bažnyčiomis. Nors abipusės ekskomunikos atšauktos, tačiau tų Bažnyčių (išskyrus unitus ir, berods, kažkurią Armėnijos Bažnyčią) visiška vienybė su Apaštalų Sostu kol kas dar nėra pasiekta.

[Diak. Tomas M.]

Bet matai, lyginant su Ortodoksais yra didelis skirtumas, nes Pijaus X brolija visuomet pripažino Romos Popiežiaus valdžią ir visuomet sekė Bažnyčios Magisteriumo mokymu, todėl ir buvo ne kartą sakoma, kad jie tiesiog yra "nereguliariuose santykiuose" su Bažnyčia, bet ne schizmoje.

[Augustas]

Bet matai, lyginant su Ortodoksais yra didelis skirtumas, nes Pijaus X brolija visuomet pripažino Romos Popiežiaus valdžią ir visuomet sekė Bažnyčios Magisteriumo mokymu,...

Jie melavo arba bandė apgauti patys save, nes Romos popiežiaus valdžią jie pripažino tikrai ne visuomet.

...todėl ir buvo ne kartą sakoma, kad jie tiesiog yra "nereguliariuose santykiuose" su Bažnyčia, bet ne schizmoje.

O RKB pareigūnai, kurie apie tą schizmą taip kalbėjo, paprasčiausiai klydo.

[Saulius]

Skaitydamas jūsų karštus debatus apie schismatus, pagalvojau (Sigitas ir Silvija buvo ypač kategoriški). Kažin, ką pasakytų Jėzus šios susiskaidžiusios Bažnyčios klausimu. Ir prisiminiau vėl Apreiškimo Jonui žodžius:
"Efezo bažnyčios angelui rašyk: "Tai sako tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių. Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo ištvermę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai,bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius. Žinau, kad esi ištvermingas, kad dėl mano vardo nenuilsdamas kentėjai vargus. Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų o jei ne, - jei neatsiversi, - tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą..."(Apr2,1-6).
Iki pat Apreiškimo knygos trečio skyriaus pabaigos Jis išvardija visų bažnyčių privalumus ir klaidas.
Pamąstykime: jauna Bažnyčia, o jau turi sepynias "konfesijas"arba shizmas. Kiekviena turi savo privalumus ir kiekvienai būdingas vis kitoks nuopolis.
Simboliškai septynios bažnyčios tikrai simbolizuoja ir mūsų krikščioniškas bažnyčias, skirtingas konfesijas, todėl mano įsitikinimu: nėra visiškai teisingos Bažnyčios, kiekviena jų turi ir stiprių ir silpnų pusių, todėl išvada - pasilikite kiekvienas toje Bažnyčioje, kurioje buvote pašaukti, išskyrus sektas, kurios "sugeba" nepripažinti viso Dievo Apreiškimo, arba dar blogiau Jėzaus Kristaus nelaiko Dievo sūnumi.

[Pilgrim]

keletas klausimų ?
kas tavo manymu -
* galėtų būti teisinga bažnyčia ?
* kokios apskritai yra bažnyčios ?
* kokias jos turi stiprias ir silpnas puses ?

[Saulius]

Jau rašiau Pilgrim - tokios nėra, kiekviena gali ir manau padaro klaidų, nors kiekviena daugiau ar mažiau nori save išstatyti kaip vienintelė teisinga konfesija.
O apie stiprias ir silpnas puses parašyta Apreiškime Jonui. Tikriausia, nemanai kad RKB tapo visiškai neklystanti. Jokiu būdu nesakau kad jos vienodai klysta.

[Diak. Tomas M.]

Sauliau, klausimas ne ar vienos ar kitos bažnyčios nariai yra neklystantys, bet tai, kad Bažnyčia kaip tokia yra tobula, nes Ji yra Kristaus mistinis Kūnas. T.y. nereikia suredukuoti Bažnyčios iki žmonijos narių, nepamirškime, kad Bažnyčia yra ir Kenčianti (Skaistyklos šventos sielos) ir Triumfuojanti (Dangus). Net jei Katalikų Bažnyčioje liktų vienintelis teisus žmogus, Bažnyčia ir toliau egzistuotų, nepriklausomai nuo 99,99% kitų narių klaidų. Ne mes padarome Bažnyčią "gera", bet Kristus per savo Bažnyčią mus išgelbėja.

Plačiau gali išgirsti čia:
False Prophets & Rigorism

[Pilgrim]

o kaip suprasti Apreiškime Jonui pateiktas silpnas ir stiprias puses ? Man neaišku ...

Tikriausia, nemanai kad RKB tapo visiškai neklystanti

manau ... kad visumoje RKB yra neklystanti

[Kaštonas]

"Tikiu į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, "
Kadangi diskusija išsisėmė tai leisiu ir mano personai čia atsirasti.
Man įdomu ką žmonės tuo metu galvoja kai sako šią tikėjimo išpažinimo vietą?

[Saulius]

Galvoja, kad jų tikėjimas yra dar labai netobulas, ir kartais sunku yra tą aiškumą surasti (čia aš ne vien apie save).
Ačiū Tomui, Kaštonui, Pilgrim už kantrybę ir paaiškinimus.
Visuomet džiaukimės Viešpatyje ir kaip sako a.Paulius "...tegu jūsų meilumas būna žinomas visiems, Viešpats yra arti".

[Diak. Tomas M.]

Popiežius Pranciškus neribotam laikui pratęsė galimybę Pijaus X draugijos kunigams teikti Atgailos Sakramentą:

For the Jubilee Year I had also granted that those faithful who, for various reasons, attend churches officiated by the priests of the Priestly Fraternity of Saint Pius X, can validly and licitly receive the sacramental absolution of their sins. For the pastoral benefit of these faithful, and trusting in the good will of their priests to strive with God's help for the recovery of full communion in the Catholic Church, I have personally decided to extend this faculty beyond the Jubilee Year, until further provisions are made, lest anyone ever be deprived of the sacramental sign of reconciliation through the Church's pardon.

[Saulius]

Šiandien, vykdamas į darbą klausiausi per MR popiežiaus Pranciškaus, kuris kalbėjo apie abejones. Ten vienas iš tikinčiųjų skundėsi popiežiui dėl silpnumo akimirkų ir kad popiežius visada pilnas tikėjimo ir niekada neabejoja (pažodžiui neprisimenu, bet mintis buvo tokia). Į tai Pranciškus atsakė, kad jis pats patiria abejones, būna silpnumo momentų, jį taip pat aplanko sunkesni laiko tarpai.
Esu kalbėjęs su kunigais dėl popiežiaus neklystamumo, jų atsakymas - popiežius taip pat yra žmogus, taigi - gali klysti. Todėl, svarstymai kas nuo ko atsiskyrė yra labai sąlyginiai, mes taip lengvabūdiškai ir vienareikšmiškai negalime nuspręsti.

Kai vienas pasaulietis aiškino tėvui Stanislovui, kodėl netiki Dievu, paminėdamas kaip priežastį katalikų ir katalikų kunigų padarytas klaidas, tėvas Stanislovas taip jam atsakė: "o tu būk gers kataliks"
Šito mums visiems ir linkiu

[kukulis]

Aš manau, kad abejonės atsiranda tada, kai žmogus per savo puikybę pradeda galvoti, kad jis viską supranta. 
Kaip tai vyksta?

Žmogus - emocionali būtybė. Dėl šios priežasties net ir absoliučiai logiškai teisingas teiginys,  priklausomai nuo nuotaikos gali atrodyti mažiau teisingas. Šis pasidavimas emocijai labai priklauso nuo žmogaus temperamento ir jo gyvenimiškos patirties. Pvz. kai kurie žmonės ypač lengvai pasiduoda aplinkos spaudimui, ir psichologai tokius žmones įvardija kaip "komformistus".

O kaip gi tai susiję su puikybe?

Žmogui, kuris laiko save neklystančiu, ypač lengva emociškai išmušti iš vėžių. T.y. tuo momentu, kai jį "apims" ta nuotaika dėl tam tikrų teiginių tikrumo, jis šias abejones, dėl savo puikybės, priims kaip savas, nors jas tuo metu kaip tik bandys įpiršti piktasis. Tuo tarpu nuolankiam žmogui tokios abejonės tėra laikini sunkumai, kuriuos jis, dėl savo nuolankumo suvokia kaip savo netobulumo išdavas, ir nekreipia į jas per dagu dėmesio; todėl praėjus išbandymo laikui, jis lengvai grįžta į įprastą režimą be didelių dvasinių sužeidimų.

Mes kalbame apie tikėjimo dalykus, kurie dažnai negali būti nei logiškai patvirtinami nei paneigiami. Todėl jie ypač yra priklausomi nuo žmogaus "nuotaikos".