Apie krikščioniškąją komunikaciją

[Silvija]

Šiandien minime šv. Pranciškų Salezą, žurnalistų ir rašytojų globėją, kuris pats visai nebuvo nei žurnalistas, nei rašytojas (nors turėjo labai gerą išsilavinimą), bet šia prasme - kūrybingas Žinios skelbėjas savo laikmečiu. Kas jam šiandien keltų džiugesį, o kas – rūpestį, žiūrint į komunikuojančius mus?

Apie tai buvo kalbama prieš kelias dienas MR laidoje Aktualijos. Taip pat šiandien buvo paskelbta popiežiaus žinia, skirta Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai. Manau mes taip pat atsiduriam tarp tų, kuriems labai reikia įsiklausyti, nors kažkada jau ir lietėme kai kuriuos momentus.

Sudėjau čia papunkčiui MR laidoje išsakytas svarbiausias mintis ir praktiškus patarimus tiems, kas neturės laiko išklausyti laidos:

-   malonus ir svarbus dalykas šiandien šv. Pranciškui Salezui (XVIa pab. – XVIIa. pr.) būtų tai, kad krikščioniška žinia jau yra pasiekianti tolimiausius žemės pakraščius
-   rūpestį jam turėtų kelti tai, kad šitaip pasklinda ir daug nekokybiškos ir neprofesionalios informacijos. Turėtume darbuotis link labiau apgalvotos, atsakingiau ginamos katalikiškos žinios skleidimo. Turėtume mokėti suderinti nuosaikumą su evangeliniu radikalumu, suvokti savo ribotumą, bet ir gebėti gilintis į turinį, rasti patikimų šaltinių ir žmonių, kad patikrinti savo žinias
-   šventasis šiandien džiaugtųsi Lietuvos žmonių atsidavimu, o liūdėtų cinizmu, interpretacijomis, ,,mandravimu" žodžiais ir žiniomis, tikslu pasirodyti protingesniam negu esi. Jis skatintų pasinaudoti visom galimybėm, kad būtų ugdomi aukštesni siekiai, rašančius – lavinti įgūdžius, talentus, (principas ,,mokytis visą gyvenimą" krikščioniui juk ne naujiena, nes jis būdamas Kristaus mokiniu tai ir daro )
-   neapleisti gyvos (virtualiai ) komunikacijos – diskusijų, pokalbių laidų
-   stengtis sugebėti susikalbėti su visais, tiek paprastais, tiek išsilavinusiais. Kalbėti rimtai ir jautriai, atsžvelgiant į auditoriją
-   iššūkis šiandien - komunikuoti nuolatinio skubėjimo ir paviršutiniškumo aplinkoje
-   formuoti ir kūrybiškai ugdyti tuos, kurie skaito, šitaip auginant sąmoningą, teisingą žinią atsirenkantį skaitytoją. Šventasis džiaugtųsi, kad šiandieninis skaitytojas savu ruožtu jau gali skambinti, rašyti komentarus ir kitaip daryti įtaką rašantiems.

O popiežiaus Pranciškaus šiemetinė žinia – visai kitokia, labai paliečianti dvasiškai, nors kai kurios jo mintys, kas labai smagu, yra panašios į kalbėjusių MR laidoje:

Popiežius savo žinią pradeda konstatavimu, kad pasaulis, kuriame šiandien mes gyvename, yra tarsi ,,sumažėjęs", kad ypač naujų komunikavimo priemonių dėka tapome vieni kitiems artimesni. Vis dėlto, tuo pat metu matome ir žmonijos susiskaldymą, ypač skandalingą atstumą tarp turtingųjų prabangos ir vargstančiųjų skurdo.

Naujos komunikavimo priemonės gali mums padėti būti vieni kitiems artimesniais, gali padėti naujai pajusti žmonijos šeimos vienybę, kuri skatina solidarumui ir oresnio gyvenimo siekimui visiems žmonėms, - rašo popiežius. Tačiau yra ir tam tikrų problemiškų aspetų: visų pirma tai, kad dažnai informacijos plitimo greitis yra didesnis už mūsų sugebėjimą viską apmąstyti ir įvertinti. Skelbiamų nuomonių įvairovė gali būti priimama kaip pozityvus dalykas, bet kartu yra pavojus užsidaryti tik mūsų įsitikinimus ir lūkesčius arba politinius ir ekonominius interesus tenkinančių informacijų sferoje.

Tad ką daryti, kad komunikacija tarnautų autentiškai susitikimo kultūrai? Ką mums, Kristaus mokiniams, reiškia sutikti asmenį? Ar mes, nuodėmingi ir riboti žmonės, galime būti artimi kitiems? Šiuos klausimus galima sudėti į tą vieną klausimą, kurį kitados Rašto aiškintojas uždavė Jėzui: ,,Kas gi mano artimas?" (Lk 10,29). Visuomenės komunikavimo priemonių kontekste tas pats klausimas galėtų šitaip skambėti: Kaip išreiškiu savo ,,artimumą" kitam žmogui naudodamas šiuolaikines komunikavimo priemones ir toje naujoje aplinkoje, kurią sukūrė skaitmeninė komunikacija?

Pasak popiežiaus Pranciškaus, ieškoti atsakymo į šį klausimą padeda Kristaus palygimas apie Gerąjį samarietį. Tai palygimas apie komunikuotoją. Kas komunikuoja, tas tampa artimas kitam žmogui. Komunikuoti, reiškia suvokti, kad visi esame žmonės, Dievo vaikai. Tačiau jei komunikaciją suvokiame tik kaip vartojimo skatinimą, tik kaip manipuliavimo žmonėmis priemonę, tuomet ji yra ne kas kita kaip tas smurtas, kurio buvo ištiktas palygimo keleivis. Plėšikai jį primušė ir paliko leisgyvį pakelėje, o pro šalį ėjusiems kunigui ir levitui šis žmogus buvo ne artimas, bet svetimas, kurio reikia vengti.

Negana tik eiti skaitmeninės komunikacijos ,,keliais", negana tik būti prisijungusiems prie skaitmeninės komunikacijos tinklų, bet reikia tikro susitikimo, - rašo popiežius Pranciškus. Asmeninis angažavimas yra komunikuotojo patikimumo sąlyga. Šia prasme, krikščioniškasis liudijimas skaitmeninių tinklų pagalba gali pasiekti egzistencinius pakraščius. Krikščioniškasis liudijimas komunikacijos pasaulyje tai ne bombardavimas religinio turinio žiniomis, bet troškimas aukotis, kantriai atsakyti į žmonių klausimus ir abejones, iškylančias ieškant tiesos ir gyvenimo prasmės.

Čia gali mums padėti Gerojo samariečio ikona. Jis tvarsto sužeisto žmogaus žaizdas, užpila ant jų aliejaus ir vyno. Mūsų komunikacija tebūnie skausmą mažinantis kvapnus aliejus ir džiuginantis vynas, - rašo popiežius Pranciškus. Šviesos šaltinis mums tenebūna triukai ar ypatingi efektai, bet meilė ir gerumas, troškimas būti artimam kiekvienam kelyje sutiktam sužeistam žmogui.

[Pilgrim]

Popiežius Pranciškus pavadino internetą ,,Dievo dovana" ir paragino katalikus ,,drąsiai tapti skaitmeninio pasaulio piliečiais".

tekstas čia -
http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/popiezius-internetas-yra-dievo-dovana.d?id=63827894#ixzz2rL084wLT