Tylos praktika ir kaip tylėjimas padeda klausantis pašnekovo ir jam atsakant

[Diak. Tomas M.]

Šiandien benediktinų vyresnysis - tėvas Petras užkabino temą, kuri manau yra labai svarbi mūsų forumui. Ir ne veltui ši žinutė savo vietą atrado forumo tobulinimo skyriuje - mes turime tobulinti ne tik techninius forumo aspektus, bet ir bendravimo, diskusijos įgūdžius, o tiksliau - krkščioniškus bendravimo ir diskusijos įgūdžius. Pabandysiu tėvo Petro įžvalgas pritaikyti mūsų forumui.

Tylos praktikavimas yra labai svarbus benediktinų vienuoliams, bet kaip ir kodėl turėtų tylą praktikuoti visi tikintieji? Ir dar įdomiau, kaip tylą galima praktikuoti forumo diskusijose? 

Pirmiausiai, tyla moko mus įsiklausyti, ar tai būtų bandymas išgirsti Dievo balsą, ar noras įsiklausyti į diskusijos pašnekovą. Tyla mums padeda kovoti su tuščiažodžiavimu. Tyla padeda mums kovoti su visuomet persekiojančia puikybe ir praktikuoti intelektualinį kuklumą.

Kąi aš tyliu - aš klausau. Tačiau nereikia "įpulti" į netikrą tylą - kai aš tyliu ir tik laukiu, kada pašnekovas baigs, kad kuo greičiau galėčiau išsakyti savo mintis.

Kai aš tyliu - stengiuosi kuo pilniau įsigilinti į man kalbančio žmogaus situaciją, mąstymą - stengiuosi jį suprasti. Kai jis baigia dėstyti savo mintis, aš vis dar neskubu pereiti į "kalbėjimą", bet dar kartelį perklausiu jo dėl man svarbių aspektų, kad tikrai teisingai jį suprasčiau.

Kai aš tyliu - stengiuosi pažvelgti į žmogaus širdį. Ar nesate savęs pagavę situacijoje, kai skaitote kito žmogaus žinutę, ne siekdami jį geriau suprasti, bet ieškodami pirmos "silpnos vietos", pirmo netikslumo, kurio pagrindu galima būtų sekančia žinute jį "pamokyti"? Tiesos ieškojimas ir kovojimas dėl jos yra svarbus, bet tos kelionės metu mes turime stengtis ne nugalėti savo diskusijos oponentą, bet padėti jam suprasti.

Ir pabaigai Silvijos mintis - mes turime būti dėkingi už visų mūsų buvimą šioje minčių ir nuomonių apsikeitimo erdvėje. Turime būti dėkingi už visas tas skirtingas nuomones ir gyvenimo patirtis, nes jos ir duoda pagrindą diskusijoms ir tiesos ieškojimui.

Galbūt diskusija neprivers kitaip mąstančius priimti "mano tiesą", bet gal ji padės šią "mano tiesą" geriau pažinti ir suprasti man pačiam

[Varlė keliauninkė]

Labai geras pastebėjimas. Gal per ateinačią gavėnią reikėtų paskelbti pasninką forumui? o ką - mintis.. :-)

[Agnietė]

Prasmingos mintys.   
Aciu.

[Silvija]

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-05-20-benediktas-xvi-tyla-ir-zodis-evangelizacijos-kelias/81847/print

Siekiant autentiško dialogo ir tvirto žmonių suartėjimo, šiedu komunikavimo momentai turi būti subalansuoti, vienas kitą keisti ir papildyti. Kai tyla ir žodis vienas kitą šalina, komunikavimas suprastėja arba todėl, kad tam tikru mastu kurtina, arba todėl, kad kuria šaltą aplinką; ir priešingai, kai jie vienas kitą papildo, komunikavimas tampa vertingesnis ir reikšmingesnis.

[Diak. Tomas M.]

Pridedu Pilgrim citatą:

vienas iš dykumos Tėvų apie tylą pasakė:
yra trys tylos lygiai,
pirmas - kai nieko nekalbi, tik tyli;
antras - kai kalbi ir pasakai tik tiek kiek reikia;
trečias - kalbi nuolat ir tik ... nepasakai to ko nereikia.

[arabele]

Kaip norėčiau išmokt tylėti, bet dažniausia esu trečias variantas, tikiuosi kažkada pakilsiu iki antro

[Diak. Tomas M.]

Arabele, žinok trečias variantas yra paskutinis žingsnis - aukščiausias tobulumo siekime, taip kad, gal ne taip jau blogai

[Pilgrim]

Arabele,
trečias yra viršūnė, o kol kas manau visi turškiamės pirmajame 

[arabele]

Jo ne taip perskaičiau kaip visada isižiojau neįsigilinus. Ačiū už pastabas.(juk sakiau kad man reikia mokytis patylėti )

[Augucka]

Beskaitydama Šv. Faustinos dienoraštį šiandien, įsiminė įrašas nr. 1008.

,,Viešpats leido man sužinoti, kaip Jam nepatinka plepi siela.
,,Aš nerandu poilsio tokioje sieloje. Pastovus ūžesys vargina mane. Jame siela negali išgirsti mano balso."