Paklusnumas

[kukulis]

Nežinau, tą Šventosios Dvasios atpažinimą sakė kun. Arnoldas Valkauskas.

O be to apie paklusnumo naudą rašė visi šventieji.

Tau bile prieštaraut

[Kaštonas]

Na kodėl prieštarauti. juk galima papildyti. Galime dėl "mano" sąrašo tikrumo atsiklausti tavo palydėtojo, kun. Arnoldo Valkausko?!

Pvz. Asmuo kuris domisi dar ir kitomis religijomis, taip pat gali būti apibūdintas it tavo sąraše. Sektantai taip pat papuola į tavo sąrašą. Davatkos. Asmuo kuris "pasimeldžia" ant kelmelio ir tt.
Yra tokių "pagonių" kurie net nenutuokia apie kažkokia Dvasią labiau darbuojasi, Jo labui, už mus kartu sudėjus. (tie atvejai kuriuos vardiji kaip neva galimai jau veikiami kažkokios dvasios)
Šie trys punktai tinka kalbėti BENDRAI, bet kalbėjimas bendrai laiką gaišina.

Knygas ir aš skaitau Kukuli.

Klusnus KAM?

Ps pasižiūrėk jei nematei
"Istorija paprasta ir jai stinga gilesnių psichologinių personažų motyvų, nors gal religingiems žmonėms psichologija ir nesvarbi, juk tikėjimas pirmiausia reikalauja paklusnumo. Tačiau ..."
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1180.0.html

[Varlė keliauninkė]

"Klusnus kam?"
Esminis klausimas.

Žiūrim, ką sako Raštas : įvedus biblija.lt į paiešką "klusnus" ar paklusti" galima greitai peržvelgti ir Seną, ir Naują testamentus (bet greit peržvelgi - greit ir užmiršti ). Reikalas aiškus - pirmiausia reikia paklusti Dievo įsakymams - danguje tvarka kaip ledas, bet žemėje - jau painiava.. Įdomiausia pasirodė šita vieta:

visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, paklusdami vieni kitiems dėl Kristaus baimės. Ef 5, 20-21

Gal santykiuose tarp žmonių šituo ir reiktų remtis, kai tampa neaišku?..

[Kaštonas]

Dievo baimės dovana, apie kurią kalbame šiandien, užbaigiamas katechezių ciklas apie septynias Šventosios Dvasios dovanas. Ši dovana nereiškia, kad reikia bijoti Dievo: gerai žinome, jog Dievas yra Tėvas, jis mus myli, nori mūsų išganymo ir visuomet atleidžia, visuomet; todėl nėra priežasties jo bijoti! Tačiau [pagarbi] Dievo baimė yra Dvasios dovana, kuri mums primena, kokie esame maži Dievo ir jo meilės akivaizdoje, ir kad mūsų gėris yra nuolankiai, su pagarba ir pasitikėjimu atsiduoti į jo rankas. Tai yra Dievo baimė – atsidavimas taip labai mus mylinčio Tėvo gerumui.

Kai Šventoji Dvasia apsigyvena mūsų širdyje, ji įkvepia savo paguodos bei ramybės ir leidžia mums pajusti, kokie maži esame, turėti nuostatą – kurią Evangelijoje primygtinai siūlo Jėzus – atiduoti visus savo rūpesčius bei lūkesčius Dievui ir jaustis apgaubtiems bei palaikomiems jo šilumos ir apsaugos, panašiai kaip vaikas su savo tėčiu! Štai ką padaro Šventoji Dvasia mūsų širdyse: ji leidžia mums jaustis kaip vaikams mūsų tėčio glėbyje. Šia prasme suprantame, kad Dievo baimė mumyse įgyja klusnumo, dėkingumo bei garbinimo formą ir pripildo mūsų širdį vilties. Dažnai mes nesugebame įžvelgti Dievo plano ir suvokiame, kad neįstengiame patys sau užtikrinti amžinojo gyvenimo ir laimės. Būtent mums išgyvenant savo ribotumą ir vargingumą Dvasia mus paguodžia ir leidžia suvokti vienintelį svarbų dalyką – leistis būti Jėzaus vedamiems į Tėvo glėbį.

Štai kodėl mums taip reikia šios Šventosios Dvasios dovanos. Dievo baimė leidžia suvokti, ...
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-05-24-dievo-baimes-dovana/131055

[Silvija]

Taip, dėl Viešpaties baimės.

Vis dėlto, Laiško efeziečiams 5 skyriuj, iškart po pamokymo paklusti vieni kitiems, apaštalas duoda patarimus sutuoktiniams, kur santykiai apibrėžiami jau kitaip. Kukulio duotame pavyzdyje, kai vyrui reikia rinktis tarp žmonos ir viršininko, paklusimas turėtų vadintis (ir būti!) meile sutuoktinei.

22 Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, 23 nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. 24 Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visur kur teklauso vyrų.
25 Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, 26 kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, 27 kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. 28 Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. 29 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią. 30 Mes gi esame jo kūno nariai. 31 Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu. 32 Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią. 33 Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.

Šita paslaptis yra didelė, sako apaštalas... matyt Dievo atsižvelgta į skirtingas prigimtis  . Kartais nutinka, kad viskas vyksta atvirkščiai - vyras paklūsta, o moteris myli jį... kaip vaiką. Nes šeimos rate ir vaikams galioja paklusnumo pamokymas (Kol 3), bet toks santykis tarp žmonos ir vyro iškreipia prigimtis.

20 Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui. 21 O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs.

[Augustas]

Na, taip, Silvija. Vyro poreikis yra būti gerbiamam, o moters poreikis pagal apaštalą Paulių yra būti mylimai.  Ir iš tikrųjų kartais būna toks poreikių nesuderinamumas šeimoje ar draugystėje. Pvz., vyras nori pabūti vienas, kad galėtų pailsėti, o moteris pradeda jį kalbinti, nes jai reikia pasijusti mylimai, ir visaip kitaip tampyti. Čia, sakyčiau, ir būna užprogramuotas konfliktas, atsirandantis dėl skirtingų vyro ir moters poreikių (apie tai iš pažįstamų sutuoktinių porų sužinojau  ), kuriuos jie bando reikšti vienu ir tuo pačiu metu. Išeitis iš konflikto?   

[Kaštonas]

Šventasis Raštas randu vadinamas gyvenimo knyga, sąlygų rinkinys. Kitoje vietoje kitas pamokymas pagal ūgį.
29 Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų,
Klusnumas " žmonai " tuo nesibaigia. Todėl, kad Rom:7:14   Nes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmei.

Viešpaties baimė yra Šventosios Dvasios DOVANA kurią gauname po to kai ... " Būtent mums išgyvenant savo ribotumą ir vargingumą Dvasia mus paguodžia ir leidžia suvokti vienintelį svarbų dalyką – leistis būti Jėzaus vedamiems į Tėvo glėbį."
"Būtent mums išgyvenant savo ribotumą ir vargingumą " to padaryti neįmanoma kitaip nei MALDOJE. Ty vėl Šventosios Dvasios DOVANA.KLAUSYTIS. Kol:4:2   Nuolat melskitės, budėdami ir dėkodami; Jn:10:4   Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Skaityti: Iš 3,1-14; Ps 18; Jn 14, 8-14.
KBK 28, 205-206, 222-227.

1. Kokiu būdu Dievo buvimas pastebimas tavo kasdienybėje?
2. Aprašyk vieną ar kelias situacijas kai tau atrodė, kad Dievo artumas
pasitraukia nuo tavęs. Kaip tada jauteisi?
3. Kokiu būdu męs galime pažinti Gyvąjį Dievą?
4. Remdamasis Katalikų bažnyčios katekizmo paragrafais 222...227 papasakok
kokios buvo susitikimo su Gyvuoju Dievu pasėkmės tavo gyvenime.
5. Su kokia didžiausia kliūtimi tu susidūrei ieškodamas Dievo?
6. Aprašyk klaidingus Dievus kuriuos buvai susikūręs arba kuriais sekei savo
gyvenime.
7. Kiek stipriai tavo gyvenimas liudija apie Gyvąjį Dievą gyvenantį tavyje?

VEIKSMŲ PLANAS
Ateinančią savaitę aš stengsiuosi labiau pastebėti Dievo buvima mano gyvenime:
 pastebėdamas Dievą paprastuose savo gyvenimo dalykuose.
 Įsivaizduodamas Mozę stovintį prieš degantį krūmą ir galvodamas apie
savo jausmus.
 kiekvieną dieną paskirdamas kelias minutes ieškodamas Dievo veikimo
įrodymų mano gyvenime.

[kukulis]

Kaštonas iš kart pradeda nuo kosmoso, t.y. nuo didelių dalykų. 

O reikia pradėti nuo mažų. "Kas ištikimas mažuose dalykuose, tam bus patikėti dideli".

Pradėjimas nuo kito galo, manyčiau, rodo žmogaus puikybę.

[Kaštonas]

Tai todėl klausimus "surašiau" nuo "paprastų" dalykų.
"* Klusnumas - pirmiausia ir geriausia priemonė prieš puikybę."
"O reikia pradėti nuo mažų. "Kas ištikimas mažuose dalykuose, tam bus patikėti dideli"."

[Kaštonas]

Na juk tu pirmas prakalbai apie Šventosios Dvasios VEIKIMĄ. Kosmosą.


Klausimai kuriuos paėmiau skirti vyrų maldos grupės susirinkimams. Maldai, PASIDALINIMAMS grupelėse. Šitie klausimai paimti iš pirmos "pamokos".
Ar tave tai domina?

[Silvija]

Na, taip, Silvija. Vyro poreikis yra būti gerbiamam, o moters poreikis pagal apaštalą Paulių yra būti mylimai.  Ir iš tikrųjų kartais būna toks poreikių nesuderinamumas šeimoje ar draugystėje. Pvz., vyras nori pabūti vienas, kad galėtų pailsėti, o moteris pradeda jį kalbinti, nes jai reikia pasijusti mylimai, ir visaip kitaip tampyti. Čia, sakyčiau, ir būna užprogramuotas konfliktas, atsirandantis dėl skirtingų vyro ir moters poreikių (apie tai iš pažįstamų sutuoktinių porų sužinojau  ), kuriuos jie bando reikšti vienu ir tuo pačiu metu. Išeitis iš konflikto?   

Geras klausimas  Nes atsakymas vėlgi - įsiklausyti ko nori kitas , juk tuokiamasi, kad padaryti vienas kitą laimingu.

Taigi, išeina, kad kukulis jau pačioje pradžioje buvo teisus, naudodamas klusnumo terminą, jei tai reiškia išgirsti/suprasti kitą. Aš čia be reikalo keliu bangas  , tikiuos nepykstat? (Kalbantis tiesiog ir pats lengviau išsiaiškini kas prie ko  )

[Kaštonas]

Be Kristaus negali (pa)daryti vienas kito laimingu. Neturi ką duoti...
"be Jėzaus nieko negalime padaryti"
Tomas vakar labai gražią maldą įkėlė. 

[Silvija]

Tai nesakau, kad tai vienintelis tikslas ar kad krikščioniškoje šeimoje tai įmanoma be Dievo

[kukulis]

Na juk tu pirmas prakalbai apie Šventosios Dvasios VEIKIMĄ. Kosmosą.


Klausimai kuriuos paėmiau skirti vyrų maldos grupės susirinkimams. Maldai, PASIDALINIMAMS grupelėse. Šitie klausimai paimti iš pirmos "pamokos".
Ar tave tai domina?

Apie kokias pamokas tu kalbi?

[Augustas]

Tai nesakau, kad tai vienintelis tikslas ar kad krikščioniškoje šeimoje tai įmanoma be Dievo

Apskritai be Dievo niekur neįmanoma būti laimingu - nei krikščioniškoje šeimoje, nei nekrikščioniškoje šeimoje, nei gyvenant viengungystėje. Apskritai tokio tikslo galbūt neturėtų būti iš viso, ypač tuokiantis. 

[Varlė keliauninkė]

Jei jau vėl kalbam apie vyrus ir moteris, tai verta žinoti, kad štai šitoje Pradžios knygos eilutėje

VIEŠPATS Dievas tarė: ,,Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką"

pajuodintas žodis pačių žydų yra verčiamas ne "tinkamą", bet "priešingą". Jaučiu, kad taip ir turėtų būti verčiama - perdaug jau mes nepanašūs esam., netik išore, bet ir vidumi..
Tai bent Dievo išmintis

ps
ir labai cia tinka Silvijos citata:

Šita paslaptis yra didelė, sako apaštalas... matyt Dievo atsižvelgta į skirtingas prigimtis.

[Diak. Tomas M.]

Geras klausimas  Nes atsakymas vėlgi - įsiklausyti ko nori kitas , juk tuokiamasi, kad padaryti vienas kitą laimingu.

Kažkaip mums reiktų įprasti, kiekvieną kartą svarstant temas, pirmiausiai pradėti nuo žodžio etimologijos 

[Kaštonas]

Apskritai be Dievo niekur neįmanoma būti laimingu - nei krikščioniškoje šeimoje, nei nekrikščioniškoje šeimoje, nei gyvenant viengungystėje. Apskritai tokio tikslo galbūt neturėtų būti iš viso, ypač tuokiantis. 

Aplenkei.

pajuodintas žodis pačių žydų yra verčiamas ne "tinkamą", bet "priešingą". Jaučiu, kad taip ir turėtų būti verčiama - perdaug jau mes nepanašūs esam., netik išore, bet ir vidumi..
Tai bent Dievo išmintis

Gal išganymo planas toks?

Ps Kukuli, ten pratybos

[Silvija]

Apskritai be Dievo niekur neįmanoma būti laimingu - nei krikščioniškoje šeimoje, nei nekrikščioniškoje šeimoje, nei gyvenant viengungystėje. Apskritai tokio tikslo galbūt neturėtų būti iš viso, ypač tuokiantis. 

Aplenkei.

Na, taip lengvai aš jums nepasiduosiu 

Kaip suprasti "būti laimingu"? Kodėl Jėzaus palaiminimai yra laikomi paradoksais? Gerai Tomas sako, reikia pradėti nuo žodžio etimologijos

Varlė keliauninkė irgi labai laiku ir vietoj įsiterpė, primindama vyro ir moters skirtingumą. Kai kas jau galėtų sakyti, kad krypstame nuo temos, bet aš sakyčiau, kad kaip tik šie dalykai labai siejasi su paklusnumu, tad verta išsiplėsti.

Apie kito žmogaus "padarymą laimingu" (jo palaiminimą, taip kaip aš suprantu) tegul kalba šios knygos autorius.

O apie santuokos tikslus ir vieną svarbiausių - lyčių atbaigimą - čia.

Tuo norėjau pasakyti, kad nors ir įprasta šnekamaja kalba pavartojau žodį "laimingas", bet puikiai žinau, kad laimė randama visai ne ten, kur daugelis jos ieško. Padėti sutuoktiniui atrasti tą lobį - ar ne tinkamas bendrininkavimas? Aišku, klusnume Viešpačiui ir gyvenant Jo palaiminimų dvasia.

Padėk mums, Jėzau, kad tai nebūtų vien žodžiai 

[Kaštonas]

,padėk mums, Jėzau, kad tai nebūtų vien žodžiai  ,,
Tegul taip ir būna.