Idėja "įsivaikinti" žmogų ir už jį melstis sutartą laiką

[Augucka]

Dabar pastebėjau madinga "įsivaikinti" žmogų ir už jį pastoviai melstis. Šiaip nebloga idėja, jei mes, tarkime, sutartume vieni kitus "įsivaikinti" dvasiškai.

Ne visus iš karto, bet kiekvienas forumietis išsirenka kažkurį ir už jį tam tikrą laiko tarpą pastoviai meldžiasi.

Ką manote apie tokį dvasinį "įsivaikinimą"?

Šią idėją pastebėjau keliose angliškose FB grupėse.

[arabele]

Man mintis apie "įsivaikinimą" visai priimtina. Gal daugiau norinčių atsiras galėtume tai įgyvendinti

[Silvija]

Man "įsivaikinimas" vieno kažkurio (kiek suprantu - visam gyvenimui?) atrodo išskiriantis kitus . Aš sutikčiau, jei tai būtų įsipareigojimas tam tikram laikui. Pavyzdžiui, surenkame žmones, kurie sutinka tame dalyvauti ir išsitraukiame "burtus" kuris kuriam tenka. Ir taip tam tikram laike ši grupė žmonių meldžiasi vieni už kitus.

[Varlė keliauninkė]

Mes taip meldžiamės vieni už kitus savo bendruomenėje. Maždaug kas pusmetį "iš krepšelio išsitraukiam" užtariamąjį. Tačiau tai jau yra labai rimtas įsipareigojimas ir atsakomybė, manau, panašiai kaip kunigas įsipareigoja mėnesiui grigališkoms mišioms - jeigu praleidžia vieną kartą - vėl pradeda iš pradžių.
Aš kartais pamirštu, būna, kad pramiegu, o dienos bėgyje laiko taip ir neatsiranda 
Bet galime pabandyti..

[Augucka]

Silvija, "įsivaikinti" nereikia visam gyvenimui, o tik, kaip minėjau, kuriam laikui. Visam gyvenimui būtų šiek tiek per ekstremalu 

[Jazminas]

Aš sutikčiau, jei tai būtų įsipareigojimas tam tikram laikui. Pavyzdžiui, surenkame žmones, kurie sutinka tame dalyvauti ir išsitraukiame "burtus" kuris kuriam tenka. Ir taip tam tikram laike ši grupė žmonių meldžiasi vieni už kitus.

Mes taip meldžiamės vieni už kitus savo bendruomenėje. Maždaug kas pusmetį "iš krepšelio išsitraukiam" užtariamąjį.

Gera mintis 

Panašiai darydavome ir mes. Advento metu išsitraukę lapelius su vardais melsdavomės už maldos grupės/bendruomenės narius, o Gavėnios metu už vyskupijoje tarnaujančius kunigus.

Mielai prisijungčiau, jei tai įsipareigojimas ne "visam gyvenimui", bet sutartam laikui.

Na, jei tiks ir patiks, maldą visad galima pratęsti.

[arabele]

Man tik būtų įdomu, kaip mes sutarsim kas už ką meldžiasi ir kaip melsimės irgi bus sutarta ar savo nuožiūra???

[Augucka]

Arabele, čia gal reiktų kurti naują atskirą temą kur aptartume konkrečiai kas dalyvauja, kuriam laikui, žodžiu aptarti visus niuansus.

Va, matau jau atskyrė temą 

Tai gal ir registruojamės čia, kas norėtų dalyvauti šioje avantiūroje pabandymui 

Aptarkime, kuriam laikui norėtumėte įsipareigoti?
Kokios būtų pagrindinės kiekvieno dalyvaujančiojo intensijos? Trumpiau - dėl ko melsimės
O poto tada gal trauksim tą loterijos bilietuką, kas kam atiteks 

[arabele]

Aš registruojuos

[Pilgrim]

Įvairūs gyvenimo džiaugsmai, išbandymai, rūpesčiai mus ragina kreiptis į Dievą. Tačiau vieni kartais jaučiamės silpni, kupini baimės. Nebijokite todėl paprašyti kitų melstis už mus, kadangi krikščioniškos bendruomenės kūrimas – tai mokėjimas melstis vieni už kitus. Melsdamiesi vieni už kitus, mes kuriame bendruomenę, tokiu būdu išreiškiame savo vienybę maldose.
Sudarykime pirmiausia sąrašą norinčių dalyvauti maldos akcijoje.
Paskui nusistatysime kas už ką.
Nutarsime laiką pradžiai gali būti savaitė, devynios dienos, bet ne ilgiau mėnesio.
Na o maldos formą kiekvienas pasirenka savarankiškai.

[Giedrė]

Esu truputį nudegus su ilgais maldos įsipareigojimais, tad galėčiau įsipareigoti pasimelsti, kokia nors intencija, bet ne ilgiau nei savaitę, o po to būtų galima įsipareigojimą atnaujinti. Arba prisiimti jau kitą ir keliauti toliau. Sykį buvau prisiėmus ilgą maldos įsipareigojimą ir jo nepavyko pilnai įgyvendinti. Taigi, dabar jau esu atsargesnė.

[kukulis]

O negalima, pavyzdžiui, įsivaikinti savo vaikus?

[Augucka]

Kukuli, nesupratau klausimo  Ka turi omeny?

[kukulis]

Už savo vaikus nuolat melstis

[arabele]

už savo vaikus mes ir taip pastoviai meldžiamės

[Silvija]

Apie šitą reikalą galvoju taip: pirmiausia, tai man rodos neveltui Dievas mus pervedė per tą patirtį su maldos intencijų formulavimu. Meldžiantis vieniems už kitus manyčiau turime ne tik patikėti savo intenciją, šitaip dovanojant savo visišką pasitikėjimą, bet ir labai sąžiningai kito intenciją išgirdus ja melstis. Labai gerbiu Giedrę už tokį atsarguma, man asmeniškai panašus jausmas

Bet suprantu, kad bendruomenei tai - didelis pliusas dėl vieni kitų pažinimo, nuolankumo ugdymo (priimant iš kito kartais jo reikia daugiau, nei duodant), o taip pat ir dėl maldos už kitus praktikos.

[arabele]

Tikriausiai kad nesu tame dalyvavusi tai man norisi kaip mažam vaikui į viską pasinerti visa galva, tik po Giedrės ir Silvijos pasisakymų pasidarė baugoka, o gal dar nepajėgi tam???

[Silvija]

Bijoti nereikia, bet tai manau padės labiau sąmoningai nert į tai Bet niekas, aišku, neverčia dalyvauti (čia kaip su piligriminiu, reik apskaičiuoti jėgas ir galimybes).

[arabele]

Kadangi piligriminiam jėgų nepajėgiau apskaičiuot tik kitų dėka jį baigiau tai ir baisu kad ir čia nebūtų taip

[Augucka]

As manau, kad savaitei isipareigoti galetu daugelis. Dauguma musu ir taip meldziames ar medituojame mintyse vieni apie kitus, o jei susikaupti maldai rimciau, nera jau taip sudetinga. Juk turbut kiekvienas ryte tik pramerkes ar dar uzmerktom akim iskart pamastom apie Dieva, ar sukalbam kokia rytine maldele ir pries uzmiegant taip pat, tai juk nebutu jau labai sunku i sias maldeles itraukti ir savo ''ivaikius'' prisimenant ju intensijas
Kas eina i Misias, asmeniniu intensiju minuteleje galima prisiminti savo ''ivaiki''.
Kas kalba Rozini ar DGV - taip pat.

Cia reikia nepamirsti, kad svarbiausia yra MEILE. Meile artimui ir rupinimasis jo gerbuviu - tai turetu buti pirmasis akstinas stengtis. Jei nebus meiles, nebus ir nuosirdzios maldos ir nuosirdaus rupescio vienas kitu. Jei darysim tai tik is pareigos jausmo, tai geriau isvis tada nedaryti. Jei jausi tik nemalonios pareigos atlikimo jausma, gal tada sis reikalas ne tau (cia bendrai visiems taikau).